TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Sausas Konstitucijos aiškinimas veda į aklavietę

2013 01 15 5:30
P.Saudargas ragina pirmiausia matyti politinį tikslą ir pagal tai tvarkyti teisinę bazę. /Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Su praėjusios kadencijos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisijos pirmininku konservatoriumi Pauliumi Saudargu, išeivijos reikalų neketinančiu išsižadėti ir šiame Seime, kalbamės apie pastarųjų dienų aktualiją - kai kurias Pilietybės įstatymo nuostatas.

- Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsižvelgdama į visuomenėje vykstančias permainas ir žmonių lūkesčius, vakar kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl pilietybės teikimo plėtros galimybių. KT klausiama, ar tam pakanka pataisyti Pilietybės įstatymą, ar būtina keisti Konstituciją. Ar, Jūsų nuomone, to išsiaiškinti nebuvo galima anksčiau?

- Prezidentė pasirinko konstruktyvų teisinį kelią. Vis dėlto noriu priminti, kad į KT šalies vadovė kreipėsi lygiai dėl tų pačių dalykų, kuriuos anos kadencijos Seimas buvo priėmęs 2010-ųjų rudenį. Tačiau prezidentė įstatymą vetavo. Man atrodo, kad pasiklausti KT nuomonės dėl ginčytinų Pilietybės įstatymo nuostatų buvo galima dar tuomet. Bet, kaip sakoma, geriau vėliau nei niekada.

- Jei ne ledo šokėjos Isabellos Tobias nepavykęs bandymas gauti Lietuvos pilietybę, pilietybės klausimai, ko gero, dar ne vienus metus būtų nukloti storo dulkių sluoksnio?

- Džiaugiuosi, kad šia istorija domisi žiniasklaida ir visuomenė, visi komentuoja, visiems tai rūpi. Ir tai yra svarbu. Mes gyvename demokratinėje valstybėje, kur visuomenės nuomonė - svarbiausia. Galbūt kilęs skandalas pagaliau leis mums išeiti iš teisinės aklavietės.

- Daugiausia aistrų keliantys Pilietybės įstatymo sopuliai - išvykusiųjų po 1990-ųjų kovo 11-osios negalėjimas išsaugoti Lietuvos pilietybės ir griežti reikalavimai norintiems ją gauti užsieniečiams. Ar tai lygiaverčiai "lygties dėmenys"?

- Tai to paties konteksto, tačiau visiškai kitokio pobūdžio dalykai. Kai kalbame apie dvigubą pilietybę pirmuoju atveju, galvoje turime savo tautiečius, dalį gyvenimo praleidusius gimtinėje. Vis didėjant emigracijai svarbiausias tikslas yra išsaugoti ryšius su emigrantais ir pamėginti susigrąžinti juos namo. Vienas būdų, kaip tai pasiekti, - palikti tautiečiams lietuviškus pasus. Ir čia nėra nieko bloga, visi tai suvokia. Tai suvokime ir pilietybės požiūriu.

Dėl išimčių užsieniečiams - teisiškai ir politiškai kitoks klausimas. Per dešimtmečius tebuvo vienas kitas atvejis, kai dėl pilietybės kreipėsi asmuo, tarptautiniu lygiu galintis atstovauti Lietuvai. Tokius žmones norime pritraukti, nors jie niekada nebuvo mūsų šalies piliečiai.

- Jei KT dar kartą išaiškintų, kad išplėsti dvigubos pilietybės galiojimo ribas galima tik keičiant Konstituciją, kaip įvykiai klostytųsi toliau?

- Tektų rengti referendumą, nes Konstitucijos 12 straipsnį galima keisti tik tokiu būdu, vien Seimo jėgų nepakaktų. Vis dėlto viliuosi, kad KT - dinamiška struktūra. Taip, teisinėje valstybėje turime gerbti įstatymus, teismo sprendimus, juos vykdyti. Bet diskutuoti dėl jų, turėti savo nuomonę niekas nedraudžia. Nes teismai taip pat klysta. Gal kitos sudėties KT teisėjai turės kitokią nuomonę. KT išaiškinimas nėra dogma. Tuo laikotarpiu, kai jis buvo priimtas, mes jo laikėmės ir tebesilaikome. Tačiau galbūt dabar KT pamėgins šį klausimą įvertinti kitaip, atsižvelgs į visuomenės lūkesčius.

- Ne paslaptis, kad išeivijos nuostata dėl dvigubos pilietybės įteisinimo referendumu labai skeptiška.

- Manau, kad referendumo likimas priklausys nuo to, kaip klausimas bus pateiktas visuomenei, kokios vyraus nuotaikos. Tiesą sakant, prognozuoti referendumo rezultatų dabar nedrįsčiau.

- Neseniai Jūs pats užsiminėte apie variantą, kuris leistų praplėsti dvigubos pilietybės ribas. Ar projektas jau parengtas?

- Palaukime, ką pasakys KT. Gal viskas išsispręs savaime. Jei ne, aiškinsimės Seimo nuotaikas. Mano galva, keisti Konstituciją tikrai nebūtina, pakanka įstatymo pataisų. Sakyčiau, ir prezidentė lyg eina šia kryptimi.

- Pilietybės reikalai - teisė ar politika?

- Seime teisė ir politika - neatsiejami dalykai. Tačiau kartais sprendžiant teisinius klausimus politikos būna per mažai. Mano požiūriu, tai yra blogai. Per sausai aiškinant Konstituciją, nematant prieš akis tikslo, dažnai galima atsidurti aklavietėje. Gal teisininkai ir nesutiks, bet KT, atsižvelgdamas į tą tikslą ir valstybės interesą, kai kuriuos dalykus galėtų aiškinti kiek kitaip. Tai tiktų ir dvigubos pilietybės nuostatoms. Juk čia labiausiai kliūva viena frazė - "atskiri atvejai". Ką prie tokių reikėtų priskirti, galima diskutuoti be galo ir be krašto. Todėl pirmiausia matykime politinį tikslą ir pagal tai tvarkykime teisinę bazę.

- Ar dirbsite naujojoje Seimo ir PLB komisijoje?

- Prireikus pavaduosiu šios komisijos narę kolegę vicepirmininkę Ireną Degutienę.

Seimo narį kalbino RAIMONDA RAMELIENĖ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"