TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Sausio 13-oji: abejingumo lede įšalusi ašara

2011 01 12 0:00
Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Dvidešimt tragedijos minėjimo metų. Dvidešimt proginių kalbų, žadant Lietuvos ir pasaulio akyse nuteisti tautos žiedo žudynių užsakovus ir vykdytojus. Vienintelė gera naujiena - priešais Seimą atidengtas paminklas "Žinia", skirtas Kovo 11-ąją atkurtai nepriklausomybei. Ar jis taps kitos ilgai lauktos žinios - teisingumo - pranašu Sausio 13-osios paženklintai Lietuvai, tebelieka tikėtis.

"Gerbiamieji deputatai! Manau, kad jūsų buvimas čia yra pats vertingiausias ir svarbiausias jūsų įgaliojimų patvirtinimas. Didelė laimė ir garbė šiandien būti kartu su jumis. (...) Bažnyčia einantiems į mūšį kariams teikia visuotinį nuodėmių atleidimą. Dabar gerai įsiklausykite. Susikaupkite savo širdyje, gailėkitės dėl viso to, kas jūsų gyvenime, jūsų sąžinėje buvo kreiva. Mūsų Viešpaties Kristaus vardu jo įgaliotas suteiksiu jums nuodėmių atleidimą. Gailėkitės. Aš jus išrišu iš visų nuodėmių. Vardan Dievo Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios. Amen. Būsiu su jumis tol, kol galėsiu kalbėti ir jums patarnauti. Ačiū. Tai, ką jūs darote, yra šventa kova, doro žmogaus vertas pareigos atlikimas. Mes laimėsime. Mes jau laimėjome."

Šią pranašingą maldą, sutelkusią laisvės gynėjų dvasią, tą tolimą 1991-ųjų sausio 13-osios naktį sukalbėjo kunigas Robertas Grigas, drąsinęs parlamento gynėjus ir drauge suteikęs jiems paskutinius sakramentus. Jei tautos likimas nebūtų maloningas...

Ta kraupi naktis prieš dvidešimt metų nusinešė 14 gyvybių. Išlikusieji kaip priesaką ilgai brandino siekį - įtvirtinti Lietuvos Nepriklausomybę. Ir pasiekti teisingumą, kad žudikai neliktų nenubausti.

Delsimas - lyg antausis

Prabėgo keli dešimtmečiai. Tiek laiko jau nepriklausomos Lietuvos generalinė prokuratūra (GP) trypčiojo vietoje, kasmet lyg antausį laisvės gynėjams ir augančiai naujai laisvės kartai trenkdama tradiciniu tapusį pareiškimą - nesiseka, nepavyksta, byla stringa. Dabar jau aiškėja, kad po šiais aptakiais pasiaiškinimais jau ne vienus metus glūdėjo visiškas neveikimas, toleruojamas ir net dangstomas aukščiausių GP pareigūnų.

Neapsikentusi Seimo pirmininkė Irena Degutienė parlamentiniam Teisės ir teisėsaugos komitetui (TTK) pavedė atlikti atskirą tyrimą. Pirmininkė tikėjosi, kad svarbiausius atsakymus tauta galės išgirsti jau šiomis dienomis.

Tačiau TTK iki šiol nesurengė nė vieno posėdžio, komiteto pirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras visą laiką skyrė susipažinimui su GP pažyma, o jo kalbos, kad gauta informacija esą leidžia išplėsti tyrimo apimtį, kelia neramių minčių, kad taip dar kartą atsakomybę gali būti bandoma išskaidyti per daugybę institucijų, užkrauti ant pečių valstybei, vėl išbalinant vietoje trypčiojančius prokurorus.

Vilties nebeliko

"Jau susitaikėme su tuo, kad Sausio 13-osios byla niekada nebus ištirta. Prisiminkite: kasmet prieš tragedijos minėjimą bylos klausimas pradedamas kelti iš naujo. Praeina savaitė - visi ją užmiršta ir metus tyli", - nuoskaudos, kalbėdama su LŽ, jau nebegalėjo nuslėpti tragiškąją naktį žuvusios Loretos Asanavičiūtės motina Stasė Asanavičienė.

Su balta nuotakos suknele padabinta dukra atsisveikinusi ne prie altoriaus, prie karsto, moteris šiemet atsisakė dalyvauti visuose iškilminguose renginiuose.

"Valstybė mus labai įskaudino, nuskriaudė ir moraliai, ir materialiai. Daugiau pati niekur neisiu ir nieko neprašysiu. Jei byla būtų ištirta, sužinotų kitos valstybės, gal kitaip vertintų tuos įvykius ir pačią Lietuvą. O kai valstybė tyli - negi kas kitas tuo užsiims?" - kalbėjo visas ašaras jau išverkusi motina.

Ar tai nepriklausomybė?

Buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, europarlamentaras Vytautas Landsbergis neslepia - tai, kas vyksta su Sausio 13-osios bylos tyrimu, atkartoja neveiklumą ir Medininkų, ir Rainių žudynių bylose, ir tęsiasi daugybę metų.

"Kodėl tai vyksta? Ne visa Lietuva ir ne visa jos valdžia dar yra nepriklausoma. Visuotinio noro iki galo išsiaiškinti, ypač teisėsaugoje, nėra. Yra kažin kokia riba, ties kuria sustojama, gaišinamas laikas, ir tas labai gerai matyti. Gal dabar kas nors pajudės: vis dėlto yra naujas generalinis prokuroras, pasitraukė daug įtakos procesams turėjęs prokuroras Algimantas Kliunka. Pamatysime, kaip reikalai judės toliau", - svarstė jis.

Svarbiausia - Lietuva

Prieš 20 metų laisvės gynėjus laiminęs kunigas R.Grigas puikiai supranta aukų artimųjų ir įvykių dalyvių nusivylimą. Juk per praėjusius dešimtmečius net labai sudėtinga byla, esant stipriai valiai, galėjo ir turėjo būti ištirta. Dabartinė padėtis - nevalstybiškas, nepatriotiškas atsakingų struktūrų aplaidumas, neslepia kunigas.

"Aš save guodžiu tuo, kad kovoję ir žuvę žmonės tai darė ne dėl įvertinimo, tikriausiai net ne dėl to, kad jų skriaudėjai būtų nubausti, bet tam, kad Lietuva vėl taptų laisva ir nepriklausoma valstybė, kad galėtume patys lemti savo likimą. Tą turime, ir dabar visuomenė turėtų šią galimybę išnaudoti. Kai bendromis pastangomis sukursime iš tikrųjų laisvą ir nepriklausomą kraštą, tada ir teisingumo klausimai bus sprendžiami greičiau. Svarbiausia, kad yra Lietuva", - sakė R.Grigas.

Lietuva pamiršo žudikus

Sausio 13-osios perversmo byloje kol kas nuteisti viso labo tik šeši sąmokslininkai - veikiau žudynių organizatorių marionetės. Viena jų - buvęs radijo stoties "Tarybų Lietuva" redaktorius Stanislovas Mickevičius - pasislėpė nuo krašto teisėsaugos ir bausmės neatliko iki šiol. Kiti nuteistieji, tarp jų - ir Lietuvos komunistinių perversmininkų vadeivos Mykolas Burokevičius ir Juozas Jermalavičius, 1994-aisiais pargabenti į Lietuvą, jau išleisti į laisvę.

Iki šiol krašto teisėsauga skelbiasi ieškanti dar 43 prieš Lietuvos valstybę veikusių ir perversmą organizuoti bei vykdyti bandžiusių asmenų, tarp jų Baltarusijoje įsikūrusio generolo Vladimiro Uschopčiko, Vladislovo Švedo, Stanislavos Jonienės, Edmundo Kasperavičiaus, Algimanto Naudžiūno ir kitų. Dalis šių kaltinamųjų yra aukšti Rusijos ir Baltarusijos karininkai, dabar ginami kadaise žudikus išduoti žadėjusios kaimynės valstybės. Tuo savo neveiklumą mėgina pateisinti Lietuvos prokurorai ir net kai kurie politikai. Tačiau, kaip paaiškėjo, Lietuva buvo pamiršusi žudikus: net dešimtį metų GP nebuvo prašiusi valstybių kaimynių nei jų išduoti, nei apklausti, paskutinis teisinės pagalbos prašymas iš GP iškeliavo 2000 metais. Kai priėmus naująjį Baudžiamąjį kodeksą prokurorė, tirianti Sausio 13-osios bylą, surašė teisinės pagalbos prašymus Baltarusijai, jie metų metus neišsiųsti dūlėjo GP stalčiuose. Gal tai jau net ne abejingumas, o teisinė pagalba kaimynėms valstybėms?

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"