TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Sausra siaubia Lietuvą

2006 07 27 0:00
Irmanto Gelūno nuotrauka

Rytoj stichinės sausros zonomis meteorologai turėtų paskelbti visą pajūrį, pamarį ir Panevėžio rajoną. Pirmąja Lietuvoje nuo sausros nukentėjusia teritorija tapo Biržų rajonas, ten lietaus nebuvo nuo birželio 25-osios.

Cukriniai runkeliai - ne didesni už morkas, veisliniai uogienojai ir krūmai išdžiūvo, neūžaugų javų varpos - itin lengvos, o grūdai - maži kaip kruopos. Tokį derlių šiemet bus priversti imti daugelio šalies rajonų žemdirbiai. Meteorologai jau oficialiai dalį Lietuvos vadina stichinės sausros zona.

Kur lietus?

Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus viršininkės Vidos Ralienės, nei šiandien, nei rytoj lietaus šalyje nenumatoma. Ir toliau orai bus labai šilti ir sausi: šiandien - 24-29, rytoj - iki 30 laipsnių šilumos. "Per paskutines dvi liepos dienas gal ir sulauksime trumpų liūčių su perkūnija", - guodė Ralienė.

Paklausta, kiek turėtų lyti, kad sausros padariniai nebūtų tokie skausmingi, meteorologė sakė, kad reikėtų kokių dviejų parų ramaus lietaus. "Reikia ne liūčių, kurios praūžia viską suplakdamos, o monotoniško, ramaus lietaus", - sakė sinoptikė.

Ilgiausia - 110 dienų - sausra Lietuvą alino 1992-aisiais. Žiauriausia, kai karščiai buvo didesni nei šią vasarą, - 1994 metais.

Stichiniu reiškiniu sausra laikoma, kai hidroterminis koeficientas (kritulių kiekio ir temperatūrų sumos išvestinė) lygus 0,5 ir dar mažesnis, išsilaiko ne mažiau kaip vieną mėnesį.

Rytoj stichinės sausros zonomis meteorologai planuoja skelbti visą pajūrį, pamarį ir Panevėžio rajoną. Antradienį toks statusas jau suteiktas Biržų rajonui. Ten lietaus nebuvo nuo birželio 25-osios.

Šitaip - pirmą kartą

"Visos ganyklos išdžiūvo, karvės vaikšto po jas kaip po asfaltą. Esame priversti jas ginti ant avižų mišinio pasėlių, be to, šeriame žiemai paruoštu šienu ir miltais", - vakar LŽ pasakojo 90 karvių bandą auginantis Zastoičių kaimo ūkininkas Povilas Kazokas.

Anot Biržų rajono ūkininkų, ne tik nėra kuo šerti gyvulius, ne tik sumažėjo primilžis, bet karvės ėmė vesti paliegusius veršelius. Sausros nualinto krašto žemdirbiai tvirtino tokioje varganoje situacijoje nebuvo atsidūrę per visą savo gyvenimą.

"Neturėsime ir javų, kuriuos auginome bandai šerti. Tose vietose, kur pasėlius nuėdė karvės, sėjome antrą kartą. Tačiau dėl sausros pasėti grūdai nedygsta. Žodžiu, reikalai prasti", - atsiduso Kazokas.

Pusė derliaus - vėjais

Pačiariaukštės ūkininkas Juozas Kairys, dirbantis 534 ha žemės, neabejoja, kad sausra jau sunaikino pusę derliaus. "Iš hektaro prikuldavau 6,5 tonos grūdinių kultūrų. Šiemet bus gerai, jei pavyks prikulti po 3 tonas. Tačiau grūdai užaugo labai maži, daugelis jų nueis į šiukšles", - įsitikinęs Kairys.

Ūkininkas apgailestavo, kad dėl sausros nukentėjo ne vien grūdinės kultūros. Rapsai net nesuformavo ankščių, todėl jų derlius bus net keturiskart maženis už ankstesnių metų. Numatoma, kad šiemet teužaugs trečdalis ankstesniojo cukrinių runkelių derliaus. "Esu įsitikinęs, kad mes, Biržų, Panevėžio ir Pakruojo rajonų ūkininkai, neįvykdysime šiųmečių cukrinių runkelių kvotų", - kalbėjo Kairys.

Apmaudžiausia, pasak ūkininko, kad sausra nepaveikė piktžolių. "Ir cukrinių runkelių, ir grūdinių kultūrų laukai pilni balandų. Kadangi šių piktžolių šaknys labai gilios, jos iš dirvožemio siurbia vandenį ir bujoja", - apgailestavo biržietis.

Be uogų

200 hektarų uogų ir tiek pat grūdinių kultūrų auginantis Kvetkų kaimo ūkininkas Stanislovas Vaitkevičius teigė, kad sausra visiškai sunaikino jo augintų uogų derlių, o dabar baigia sunaikinti ir grūdines kultūras. "Avietynai išdžiūvo visiškai, manau, kad teks juos naikinti. Siūlėme aviečių pasiskinti žmonėms, šie mėgino, bet pasakė, kad neapsimoka - normalių uogų nebeliko, - pasakojo Vaitkevičius. - Juodieji serbentai išbyrėjo net neprinokę, žiemą gerokai apšalusius šaltalankius sausra visai pribaigė. Užaugo tik kiek raudonųjų serbentų, be to, tikimės sulaukti šiokio tokio aronijų derliaus". Anot ūkininko, iš hektaro jis tikisi prikulti vos toną miežių, anksčiau derlius buvo keturiskart didesnis. "Rapsai - sprindžio didumo, nežinau, ar apskritai bevertės imti derlių", - svarstė Vaitkevičius.

Reikės paramos

Biržų rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Steponas Staškevičius įsitikinęs, kad žieminių kultūrų derlius Biržų rajone pakenktas 70 proc., vasarojaus - 50 procentų. Šieno taip pat prišienauta du kartus mažiau nei ankstesniais metais.

Vedėjas teigė, kad be valstybės paramos Biržų krašto ūkininkai neišgyvens. Jis sakė rengiantis Žemės ūkio ministerijai siūlymą, kad nebūtų reikalaujama, jog kiekvienas nuostolių patyręs ūkininkas rašytų prašymą jiems atlyginti. Staškevičiaus teigimu, protingiausia būtų ūkininkams nuostolius atlyginti atsižvelgiant į jų pateiktas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaracijas.

Atsargos ir skolos

Sausra į neviltį įvarė ir Žemaitijos žmones. Jie lietaus praktiškai nematė nuo pat pavasario. Labai sausas čia buvo ir praėjusių metų ruduo.

Kelmės rajono žemės ūkio skyriaus vedėjas Juozas Rimkus sakė, kad tikėtis gero derliaus šiemet būtų daugiau negu naivu, net jeigu šiandien pradėtų sodriai lyti. Ypač liūdna padėtis yra su vasarojais, kurių laukuose šiemet - daugiausia, nes praeitą žiemą labai daug kur iššalo žiemkenčiai ir pavasarį juos teko atsėti vasarinėmis kultūromis.

Šiaulių rajono žemės ūkio skyriaus vedėjo Antano Bezaro teigimu, nebus šiemet ir vasarinių rapsų derliaus, jie susitraukė vos spėję paržysti. Itin tragiška padėtis yra su žalienomis. Šiemet net pirmosios žolės buvo gal tik trečdalis įprastinio kiekio, o dar ir atolas nežėlė. Po javapjūtės pievos tiesiog išdegė, tad regiono ūkininkai ir smulkieji žemdirbiai gyvulius jau senokai šeria žiemai sukauptomis atsargomis.

Rimkus pasakojo, kad į jų skyrių vis dažniau užsuka žemdirbiai pasitarti, kaip jiems elgtis ekstremaliomis sąlygomis. Žmonės prašo leisti į ritinius sukti avižas, miežius, kuriuos naudotų kaip pašarą, bet šitos kultūros yra deklaruotos kaip grūdai, todėl šią būtinybę pirmiausia reikia suderinti su Nacionaline mokėjimo agentūra.

Kaitra sumažino ir primelžiamo pieno kiekį. Pasak vieno stambiausio pienininkystės ūkio savininko Jono Jurgeliūno iš Pakruojo rajono Meldinių kaimo, jei anksčiau jis per dieną primelždavo pieno po 2,5 tonos, dabar nė dviejų tonų nesusidaro.

Akmenės rajono žemės ūkio skyriaus vedėja Julija Juškienė teigė, kad baisiau nei sausra žemdirbius slegia jų skolos. "Mūsų kaimiečiai trąšas, chemikalus, netgi degalus perka skolon, užstatydami būsimą derlių. Akivaizdu, kad šiųmečio derliaus nebebus, o skolos tai lieka", - pabrėžė ji.

Išdžiūvo šuliniai

Visoje Žemaitijoje ima trūkti vandens. Išdžiūvo kūdros, sausi kanalai, net ežerai toli nuo kranto nubėgo. Pagirdyti gyvulius vis sunkiau.

Jau išdžiūvo ir gyventojų šuliniai. Šulinių kasėjas kelmiškis Juozas Bartkus pasakojo nebeatsiginąs užsakymų pagilinti šulinius. Kelmės rajono Tytuvėnų miestelio Liepų gatvės gyventoja Danė Verpetinskienė guodėsi, kad išdžiūvo šulinys, kuriame daugiau kaip 30 metų niekada nėra trūkę vandens.

Bulvė kaip kiaušinis

Nepaisant praėjusią savaitę per Sūduvą prašniokštusio lietaus, šiomis dienomis vis daugiau šio krašto ūkininkų taip pat ima skųstis sausra.

Kaip LŽ sakė Marijampolės savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Eugenijus Alesius, tokių jau dešimtys. Tačiau valdininkai, be užuojautos, jiems kol kas niekuo padėti negali. Iki rugpjūčio vidurio visų rajonų žemės ūkio skyriai renka duomenis apie sausros padarinius.

Šią savaitę naktimis Sūduvos laukus pradėjęs gaubti rūkas į neviltį varo šio krašto bulvių augintojus. Mat tvyrant rūkui susidaro itin palankios sąlygos ligoms plisti, ypač bulvių marui. "Po keru terandame tik po 4-5 gumbus. Ankstesniais metais rasdavome iki 10 didelių gubų ir dar keletą mažų. Be to, visi jie šiemet - vos kiaušinio dydžio", - teigė LŽ kalbinti Šakių rajono bulvių augintojai.

Jiems pritarė ir vienos didžiausių šalyje bulvių augintojų - UAB "Šaka" direktorius Juozas Pukelis. Anot jo, bendrovė jau baigė kasti ankstyvąsias bulves. Jų derlius - kur kas mažesnis nei tikėtasi. Nelabai gelbėjo ir dirbtinis laistymas, jį bendrovė įrengusi trečdalyje laukų - iš pusantro šimto hektarų, užsodintų bulvėmis, buvo laistoma apie 50 hektarų.

Pasak laikinai Vilkaviškio rajono žemės ūkio skyriaus vedėjo pareigas einančio Valentino Gražulio, apytiksliais skaičiavimais, dėl užsitęsusios sausros, nepalankių sąlygų pavasarį, iš hektaro šią vasarą javų bus kuliama maždaug 1-1,5 tonos mažiau ne įprasta.

Auksiniai grybai

Sausra Dzūkijoje ne tik sunaikino nemažą dalį derliaus, bet ir stipriai paklėlė miško gėrybių kainas.

Anot Varėnos UAB "Mėlynoji uoga" vadovo Algimanto Bražionio, nors mėlynių miškuose yra nemažai, net daugiau negu pernai, jų kainos šią vasarą maždaug 30 proc. didesnės. Karšti orai iš miškų išginė uogautojus. Be to, dėl karščio uogos gerokai mažesnės, apvytusios.

Tik ištvermingiausieji ryžtasi svilinant 30 laipsnių karščiui uogauti. Supirktuvėse už kilogramą mėlynių mokama 9-10 litų. Alytaus turgavietėse litras šių uogų kainuoja 7-8 litus. Nepaisant sausros pridarytų problemų, UAB "Mėlynoji uoga" šią vasarą planuoja supirkti mėlynių daugiau negu pernai.

Labiausiai dzūkams gaila, kad nedygsta grybai. Per dieną netgi labai patyręs grybautojas, gerai žinantis grybingas vietas, daugiausia prirenka apie 2 kg voveraičių. Vasarinių grybų kaina išaugo jau iki 21 lito už kilogramą.

Varėnoje įsikūrusi UAB "Ertra" importuoja grybus iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, bet ir ten gana sausa. "Gamta neprognozuojama. Galbūt dar pridygs grybų rugpjūtį, tikimės gero rudeninio derliaus", - nenusimena dėl dabartinės sunkios situacijos "Ertros" direktorius Rimantas Juškevičius.

Derlius bus menkesnis

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Bendrosios rinkos organizavimo departamento direktoriaus pavaduotojo Petro Zablockio teigimu, dėl visuotinio klimato atšilimo sausra prasidėjo ne šiemet.

Žemdirbystės instituto duomenimis, pernai Lietuvoje iškrito 75 proc. daugiamečio vidutinio kritulių kiekio, šių metų pirmąjį pusmetį - 43 procentai. Hidrometeorologai nustatė, kad sausra šalyje pradėjo formuotis jau gegužę, ypač vakariniuose rajonuose. Jei orai nesikeis, Zablockis neatmeta galimybės, kad sausra gali apimti ir trečdalį šalies teritorijos. Tuomet skelbiama katastrofinė padėtis.

Mokslininkai prognozuoja, kad dėl stichijos šiemet neteksime nuo 15 iki 22 proc. javų derliaus. Javapjūtė Kėdainių, Joniškio, Akmenės rajonuose parodė, kad per pusę bus mažiau žieminių miežių. Pirmieji nukasti ankstyvųjų bulvių hektarai liudija, jog bulvių derlius bus mažesnis net 40 procentų. Didelių nuostolių patirs ir ankštinių kultūrų augintojai. O žieminiai rapsai nukentėjo ir nuo praėjusios žiemos šalčio, ir nuo šių karščių.

Vis dėlto, mokslininkų skaičiavimus, grūdų vidaus reikmėms, tiek maistui, tiek pašarams turėtų užtekti.

ŽŪM ramina

ŽŪM jau reipėsi į Europos Komisiją prašydama leidimo paankstinti tiesioginių išmokų mokėjimą Lietuvos žemdirbiams. Paprastai šios išmokos mokamos nuo gruodžio 1-osios, dabar prašoma leisti tą daryti nuo spalio 1-osios. Anot Zablockio, iš Briuselio tikimasi sulaukti teigiamo sprendimo.

Savivaldybių žemės ūkio skyriams pavesta priimti ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių informaciją dėl sausros padarytų nuostolių. "Galutinius vertinimus ir skaičiavimus turėsime, kai bus nuimtas visas derlius", - sakė Zablockis. Anot jo, ŽŪM sudaryta darbo drupė, kuri kartu įvertins ir sausros, ir praėjusios žiemos šalčių padarytus nuostolius. Pastarieji viršija 41 mln. litų.

Leidimą žemdirbiams kompensuoti stichijų nuostolius ŽŪM turi gauti iš Europos Komisijos. Ši procedūra paprastai užtrunka nuo pusės metų iki 8 mėnesių.

Prisiminė draudimą

Kai Lietuvos žemės ūkį nusiaubia gamtos stichijos, paprastai prisimenamas draudimas. Viena vertus, žemdirbiams patariama apdrausti pasėlius, kita vertus - nė vienas šalies bankas nenori prisiimti rizikos. Tad uždaras ratas niekaip nepralaužiamas jau kelerius metus.

Pasak Zablockio, Agrarinės ekonomikos institutas jau parengė pasėlių draudimo modelį. Siūloma mišri draudimo schema: dalį įmokų moka patys ūkininkai ir bendrovės, dalį (50 proc.) dengia Vyriausybė.

Taip pat siūloma Vokietijos ir kitų valstybių pavyzdžiu įkurti vadinamąjį savišalpos ar pagalbos fondą. Lėšų jam skirtų žemdirbiai (nedidelį procentą nuo tiesioginių išmokų už pasėlius, deklaruotus plotus) ir Vyriausybė iš biudžeto. Atsitikus nelaimei, patys žemdirbiai galėtų spręsti, kaip panaudoti fondo lėšas.

ŽŪM jau kreipėsi ir į Vyriausybę bei Finansų ministeriją prašydama, kad formuojant ateinančių metų biudžetą būtų numatyta papildomai lėšų sausros padariniams kompensuoti.

Parengta pagal Daivos BARONIENĖS, Kazio KAZAKEVIČIAUS, Ritos KRUŠINSKAITĖS, Raimondos RAMELIENĖS ir Ugnės TIMONYTĖS pranešimus

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"