TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Sausros nualintam Biržų kraštui gresia prarajos

2006 08 03 0:00
LŽ archyvo nuotr.

Stichinės nelaimės zona pripažintam Biržų rajonui pasibaigus sausrai gresia patirti daugybę karstinių reiškinių - įgriuvų

Iki šiol daugiausia - net 56 kartus - Biržų rajone žemė griuvo 1992 metais. Tada šalį taip pat buvo nusiaubusi sausra.

Kadangi pirmąjį šių metų pusmetį Biržų rajone kritulių iškrito nedaug, minimu laikotarpiu rajone buvo užregistruota vos 10 įgriuvų. Baiminamasi, kad rudenį jų skaičius gali padidėti keletą ar net keliolika kartų.

Apie įgriuvų grėsmę vakar kalbėta aiškinantis Panevėžio apskrities ūkininkų patirtus nuostolius. Per svarstymus pabrėžta dėl sausros susidariusi ekstremali situacija žemės ūkio sektoriuje. Nors apskrityje tris dienas lijo, lietus problemų neišsprendė.

Pasitarimo dalyviai vardijo: Kupiškio rajone sausra sunaikino 75 proc. žolės ir 35 proc. rugių derliaus, Rokiškio rajone trečdaliu sumažėjo pieno primilžiai, Biržų krašte grūdinių kultūrų augintojai patyrė 70 proc. nuostolių. Buvo prognozuojama, kad Panevėžio rajone bus prarasta net 90 proc. auginamo obuolių derliaus.

Naujausiais duomenimis, iš kitų metų biudžeto šalies Vyriausybė numačiusi kompensuoti trečdalį patirtų nuostolių sumos. Padėtį sunkina tai, kad šiemet apdrausta tik 0,2 proc. visų pasėlių. Nuo 2010-ųjų žemdirbiai privalės drausti 50 proc. iš žemdirbystės gaunamų pajamų. Manoma, kad tada bus atlyginami visi jų patiriami nuostoliai.

Biržų rajono žemdirbiams gali tekti skaičiuoti ne tik dėl sausros neužaugusio derliaus nuostolius, bet ir savo laukuose ar po namais atsiradusias karstines įgriuvas. Biržų regioninio parko direktorius Kęstutis Baronas sakė, kad sausra išdžiovino gruntinius vandenis, nusekino europinės svarbos objektus - karstinius ežerėlius. Dėl to po žemėmis esantys, drėgmės negaunantys gipso ir dolomitų klodai gerokai sukietėjo. Prasidėsiantys lietūs turėtų juos išplauti, tad paplauti klodai pradės irti, o virš jų esanti žemė ims griūti. Barono teigimu, net ir plika akimi matyti tos vietos, po kuriomis yra gipso ar dolomitų klodai - jų augmenija išdžiūvusi kur kas labiau.

Pasak geologės Danguolės Kučinskaitės, šiemet labai nedaug lietaus iškrito ir pavasarį išėjus įšalui. Todėl tikėtina, kad rudenį smarkiai palijus įgriuvų išties bus gerokai daugiau nei įprastai.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"