Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

Sausumos pajėgų vadas: „Norime turėti dvi kariuomenes“

 
2017 03 25 12:54
Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Valdemaras Rupšys. kam.lt nuotrauka

Lietuvoje turėtų būti dvi kariuomenės – viena sudaryta iš rezervo karių, o kita – iš ginkluotosiose pajėgose realiai tarnaujančių asmenų, sako Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Valdemaras Rupšys.

„Idėja yra tokia, kad turėtume dvi kariuomenes. Vieną uniformuotą kariuomenę, o kitą su civiliais drabužiais, rezervo kariuomenę. Aš nenorėčiau koncentruotis į rezervo skaičius, bet tikslas yra toks“, – interviu BNS sakė daugiau nei pusmetį Sausumos pajėgų vado pareigas einantis karininkas.

Pasak jo, siekiant įgyvendinti šį tikslą Lietuvos kariuomenėje ir buvo sukurta trečioji brigada „Aukštaitija“. Jai priskirti apie 4,5 tūkst. karių, 70 proc. iš jų būtų rezerve.

Generolas sakė, kad brigada kuriama siekiant taikos meto kariuomenės struktūrą priartinti jos struktūrai konflikto atveju.

Jis teigė, kad tai reikalinga norint paspartinti Lietuvos kariuomenės reakcijos laiką reaguojant į potencialią agresiją.

– Krašto apsaugos ministerija neseniai pranešė apie rezervo karių pagrindu kuriamą trečią Lietuvos kariuomenės brigadą „Aukštaitija“, ją sudarys apie 4,5 tūkst. karių. Kodėl prireikė kurti tokią brigadą?

– Turime idėją, kad taikos meto kariuomenės struktūra būtų kuo panašesnė į karo meto struktūrą. Tai pagreitintų mūsų reakcijos laiką.

Potencialus priešininkas užpuldamas greičiausiai išnaudotų netikėtumo faktorių, todėl daug laiko kariuomenės reorganizacijai nebūtų. Todėl geriausia yra stoti į karą su tuo, ką jau turi taikos metu. Antras dalykas, mobilizavus vienetus reikia turėti pakankamai laiko juos suderinti, kad jie kartu galėtų kariauti, manevruoti ir vykdyti kitas užduotis.

– Šią brigadą galima laikyti tarsi organizaciniu supaprastinimu? Žmonės būtų mobilizuojami į konkrečią brigadą, o tai palengvins ir administracinę naštą, ir padidins supratimą rezervo kariams, kur jie tarnaus pratybų metu ar karo atveju?

– Taip, toks yra tikslas. Kitas momentas yra, kad taikos metu mes turime daug institucinių štabų ir didelį kiekį karininkų profesinėje karo tarnyboje, kurie šiuo metu nėra kovinių vienetų vadai. To pavyzdys būtų Lietuvos kariuomenės Mokymų ir doktrinų valdyba. Jos pagrindu formuojama brigados vadovybė leis valdyboje ir jai priskirtuose vienetuose tarnaujantiems kariams dalyvauti koviniame rengime.

Kaip matote, mes nekuriame šito vieneto nuo nulio, kur tiek eiliniai kariai, tiek brigados vadovybė yra rezerve. Šalys su didelėmis kariuomenėmis turi tokį modelį, kad brigados vadas, štabas ateina iš rezervo. Mes einame kitu keliu: paimame karininkus profesionalus iš institucinių štabų, juos nuolat treniruojame ir rengiame kaip kovinių vienetų vadus, o eilinius karius paimame iš rezervo. Tai yra toks kelias nenutolti nuo karo meto kariuomenės struktūros taikos sąlygomis.

– Kiek kovinių vienetų turės ši brigada?

– Keturis manevrinius batalionus ir vieną artilerijos batalioną.

– Kada vyks pirmos jos pratybos?

– Pernai rudenį, lapkričio mėnesį vienų pratybų metu buvo parengtas bataliono štabas, jis sudarytas Kariuomenės mokyklos pagrindu. Tada buvo pašaukti 400 rezervininkų ir buvo suformuotas lengvųjų pėstininkų batalionas, dalyvavęs pratybose.

Yra mintis, kad ir šiemet galime surengti bataliono lygio pratybas. Tačiau greičiausiai tokį vienetą pratybose pamatysime kitų metų birželį.

– Ar kuriama tokia brigada rodo, kad kariuomenė siekia labiau integruoti rezervo karius?

– Idėja yra tokia, kad turėtume dvi kariuomenes. Vieną uniformuotą kariuomenę, o kitą su civiliais drabužiais, rezervo kariuomenę. Aš nenorėčiau koncentruotis į rezervo skaičius, bet tikslas yra toks. Taip būtų užpildyta karo meto struktūra ir tada rezervininkų reikėtų tik tam, kad karo atveju užpildytume šitą trečią brigadą, užpildytume neužpildytus etatus kituose daliniuose ir rezervu pildytume nuostolius.

Atskiri daliniai nuo nulio su vadais, štabais ir kitais kariais nebūtų steigiami (ir konflikto atveju). Aišku, aš negaliu prognozuoti politinių sprendimų, bet kol kas mintis tokia yra.

Be to, turime idėją „Geležinio vilko“ brigadą formuoti profesinės karo tarnybos karių pagrindu, o „Žemaitijos“ brigadą – šauktiniais ir profesionalais. Tačiau tam, kad greičiau pritrauktume žmones į profesinę karo tarnybą, kiekviename „Geležinio vilko“ brigados batalione toliau bus formuojama po šauktinių kuopą. Tai darome, nes atitarnavę ir su batalionu susipažinę šauktiniai, jeigu nusprendžia likti kariuomenėje, jie paprastai pasilieka likti ten, kur prieš tai ir tarnavo.

Pernai taip pavyko priimti nemažai karių profesionalų. Aišku, norėtųsi daugiau ir tikimės, kad šie metai bus geresni.

– O kas stabdo spartesnį karių profesionalų verbavimą? Kiek patraukli šiandien kariuomenė kaip darbo vieta?

– Aišku, niekada negali skirti prioriteto vien personalui išlaikyti, nes be ginkluotės personalas bus nereikalingas. Bet ir ginkluotė be tinkamo personalo nebus reikalinga. Tai aišku, tai turi būti subalansuota. Atrodo, kad to balanso ministerijos vadovybė ieško ir ministerija turi planus, kaip gerinti karių socialines garantijas ir yra numačiusi konkrečius veiksmus. Aš manau, kad tai paskatins atėjimą į kariuomenę.

Kitas dalykas – kariai renkasi savo tarnybos vietą kuo arčiau namų. Todėl, pavyzdžiui, Rukloje, kur jau daug metų sutelkta daug kariuomenės pajėgumų, žmonės į kariuomenę ateina rečiau. Todėl Sausumos pajėgų pasirinkti plėtros variantai turėtų spręsti šitą problemą. Kuriame brigadą Vakarų Lietuvoje, du nauji nauji jos batalionai bus steigiami Šilalėje ir Telšiuose.

– Čia tie pėstininkų ir artilerijos batalionai, kurie priklausys „Žemaitijos“ brigadai?

– Taip.

– Kokie pagrindiniai pirkiniai yra numatyti Sausumos pajėgose?

– Šiais metais planuojamas didelis „G36“ automatinių šautuvų gavimas, jis turimą šių ginklų kiekį padvigubins. Prie šitų šautuvų bus gauta apie tūkstantis povamzdinių granatsvaidžių. Pagal turimą kiekį, vienas iš dešimties „G36“ turės ir povamzdinį granatsvaidį.

Planuojama gauti ir snaiperinių šautuvų AXMC, jie taip pat padvigubins turimą šių ginklų kiekį, bei taiklaus šaulio ginklų FN SCAR. Bus padvigubintas ir artimos kovos taikiklių kiekis šaulių ginklams. Gaunamas nemažas automatinių granatsvaidžių GMG kiekis padidins ugnies galią ant transporto priemonių. Perkama ir daugiau minosvaidžių TAMPELLA, jie naudojami ant šarvuočių M113 platformų.

Planuojame padvigubinti ir prieštankinių sistemų „Javelin“ kiekį, gauti trumpojo nuotolio priešlėktuvinių sistemų „Grom“.

Svarbu ir naktinio matymo prietaisų aprūpinimas. Gauname jų kelis kartus daugiau nei iki šiol turėjome, tačiau šių prietaisų dar smarkiai trūksta.

– Norėjau paklausti kita tema. Šiuo metu Lietuvos poligonų dydis leidžia pratybose vienu metu treniruoti du batalionus. Turint omenyje, kad kariuomenėje yra ir brigados struktūra, ar tai nėra problema, kad pati brigada negali vykdyti karinio rengimo?

– Šitoje vietoje reikėtų suprasti karinio rengimo principus. Kai kalbame apie brigadą, turime įvairių būdų, kaip ją rengti. Pirmas dalykas, mes rengiame brigadų ir batalionų štabus. Vykdome ir štabų mokymus be padalinių. Antras dalykas, kiekvienais metais kiekvienas mūsų batalionas turi savo pratybas. Tai yra brigados štabas vienu metu vadovauja vienam arba dviem batalionams. Toks brigados rengimas yra būdingas daugumai kariuomenių. Retai būna taip, kad treniruojama visa brigada.

Tai yra labai sudėtinga bet kur – Europoje nėra daug poligonų, kur galėtų išsiskleisti visa brigada.

Be to, savo brigadų štabus mes treniruojame Vokietijoje. Pernai „Geležinio vilko“ štabas ir jo aprūpinimo vienetai išvyko į Vokietiją su savo vadavietėmis, su savo technika. Ten jiems buvo priskirti trys britų, rumunų ir amerikiečių batalionai, plius sraigtasparnių eskadronas ir vokiečių artilerija. Taip štabas vadovavo visai brigadai su svetimais batalionais ir taip bandė veikti jiems nežinomoje vietovėje.

Tai buvo didelis iššūkis mūsų „Geležinio vilko“ štabui, nes ten gavome sunkesnius batalionus. Rugsėjo mėnesį pats buvau nuvykęs ir stebėjau tas pratybas. Patikėkite, „Geležinio vilko“ brigados vadui, kai jis daro pratybas Lietuvoje, jam ir tie poligonai lietuviški pažįstami, ir teritorija pažįstama, ir savi vienetai iki smulkmenų stovi galvoje. O tenai reikia iš naujo susikoncentruoti, įvertinti viską iš naujo, nes gauni naują vienetą ir turi greitai perprasti jo galimybes.

Šių metų spalį į tas pačias pratybas Vokietijoje siunčiu „Žemaitijos“ brigados štabą.

– Kuo ypatingas bus šią vasarą Lietuvoje vyksiančių pratybų ciklas?

– Šita vasara tikrai bus intensyvi. Mums vasara jau gegužės mėnesį prasidės su „Žaibo kirčio“ pratybomis, jos bus skirtos greitojo reagavimo pajėgoms ir taikos meto užduočių pajėgoms treniruoti.

Po šitų pratybų iš karto vyks tikrai didelės pratybos „Geležinio vilko“ brigadai. Lygiagrečiai su šiomis pratyboms vyks pratybos „Kardo kirtis“. Į jas bus pajungta mūsų „Žemaitijos“ brigada, jos štabas. Per šias pratybas Lietuvoje treniruosis JAV karių batalionas ir Lietuvoje dislokuotas NATO batalionas. Papildomai bus dislokuota portugalų kuopa, britų jūrų pėstininkų kuopa. Iš viso pratybose dalyvaus daugiau nei dešimt šalių.

Mes irgi paraleliai siųsime po vienetą į Latviją ir į Lenkiją, nes šitos „Kardo kirčio“ pratyboms apims visas Baltijos šalis ir Lenkiją. Lietuvoje vienu metu treniruosis 5,5 tūkst. karių, bet esmė čia yra ne kareivių skaičius.

Šiose pratybose išskirtinis dalykas yra, kad jose dalyvaus NATO batalionas su visa savo ypatinga kovine galia. Jis treniruosis su mūsų „Geležinio vilko“ brigados vienetais, mūsų artilerijos batalionu, dar bus papildomai dislokuota vokiečių artileristų baterija su 155 milimetrų haubicomis. Vyks taktinė, graži stabdymo operacija ties Jonava, vyks karių perkėlimas per Nerį panaudojant pontoninį tiltą. Tai mums irgi savotiškai nauja, sudėtinga ir ten tikrai treniruosimės. Turėsime pakankamai rimtą kompleksiškumą, bus daug manevro vienetų, daug tankų, artilerijos vienetų, amerikiečių aviacijos palaikymas. Visa tai vyks aplink Ruklą.

Kitas išskirtinis dalykas – amerikiečių batalionas, kuris dalyvaus pratybose, išsilaipins Klaipėdoje. Tada vyks tikras, sunkus mechanizuotojo pėstininkų bataliono žygis į Pabradę. Ten jie su mūsų batalionu ir portugalų kuopa treniruosis mūšį mieste.

Trečias epizodas – vyks teritorinė gynyba su Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariais pietinėje Lietuvos dalyje ties Suvalkų koridoriumi. Dar ten bus dislokuota JAV sraigtasparnių grupė oro paramai, amerikiečiai taip pat desantuos iš oro. Šitoje operacijoje dalyvaus ir britų jūrų pėstininkai, o iš Lenkijos link Suvalkų vyks JAV, Lenkijos, Didžiosios Britanijos ir Rumunijos kariai. Vėliau vyks visų šitų pajėgų susijungimas. Iš visos Suvalkų koridoriaus operacijoje dalyvaus beveik pusantro tūkstančio karių.

Pagal scenarijų, priešiškų pajėgų jau bus Suvalkų koridoriuje. Bus treniruojamas teritorijos išvalymas.

– Rugsėjį Rusija ir Baltarusija organizuoja pratybas „Zapad 2017“. Ar kariuomenė kaip nors reaguos į šitas pratybas?

– Atgrasomųjų ar atsako veiksmų tikrai nesiimsime. Tuo metu pagal planą Lietuvoje vyks pratybos, o jose dalyvaus portugalų ir amerikiečių vienetai.

Tą padėtį tikrai stebėsime, vertinsime ir tikrai būsime pasirengę reaguoti, jeigu kažkas tokio iškiltų.

– O jūs manote, kad gali iškilti „kažkas tokio“?

– Aišku, tai nevienareikšmiškai vertinamos pratybos ir aš pats jas nevienareikšmiškai vertinu. Yra tokia rizika, kad nepaisant to, kokius užsienio kariai turėtų uždavinius „Zapad 2017“ metu, gali įvykti tokių atsitiktinų dalykų, kaip pasiklydimas, sienos perėjimas. Tie poligonai yra labai arti Lietuvos ir tikrai gali būti tokių atsitiktinių dalykų, į kuriuos irgi reikėtų reaguoti.

– Tai kaip jūs atskirsite, kur yra atsitiktinis dalykas, o kur provokacija?

– Aš pasakysiu taip: mes būsime pasirengę reaguoti į viską, o po žodžiu „reaguoti“ daug slypi. Mes visada esame pasirengę vykdyti savo gynybinius planus, jeigu to reikės.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"