TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Savą piniginę tuštins svetimas balkonas

2014 03 28 6:00
Sostinėje apstu daugiabučių, kurių balkonai yra apverktinos būklės. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Balkono nėra, bet mokėti jo remonto mokestį privalu. Tokia logika vadovaudamasi Aplinkos ministerija pasiūlė Seimui įpareigoti daugiabučių namų gyventojus, neturinčius balkonų, finansiškai prisidėti prie kaimynų gerovės. Dėl tokio užmojo suglumę žmonės jiems brukamą prievolę vadina didžiule neteisybe.

Kai sostinėje ant praeivių galvų nuo neprižiūrimų balkonų ėmė kristi tinkas ar net jų detalės, Aplinkos ministerija užsimojo patikslinti Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatyme apibrėžtas bendrųjų konstrukcijų bei bendrojo naudojimo patalpų sąvokas. Prie jų norima priskirti ne tik laikančiąsias balkonų bei lodžijų konstrukcijas, bet ir išorinius elementus.

Taip atsakomybe už trupančius balkonus dalytųsi ne tik tų butų, kuriems jie priklauso, savininkai, bet ir balkonų neturintys namo gyventojai. Tokie užmojai sukėlė pastarųjų pasipiktinimą. Žmonės nenori mokėti už balkonų, kuriais naudojasi jų kaimynai, remontą.

Nesuvokiamas mokestis

Butą viename sostinės Kalvarijų gatvės daugiabutyje neseniai nusipirkusi vilnietė Jolanta L. nustebo, kai praėjusią savaitę sutiktas namo įgaliotinis jai prasitarė, kad, be visų kitų mokesčių, bus renkami ir pinigai balkonams remontuoti. Esą būtina sustiprinti seno namo balkonus laikančias konstrukcijas, atnaujinti išorę, kad nebyrėtų tinkas. Kiek reikės už tai mokėti, įgaliotinis nepranešė, tik užsiminė, kad kiekvieno buto gyventojai turės atseikėti ne po vieną šimtinę. Ši žinia Jolantą L. suglumino, mat moteris įsikūrusi bute be balkono.

„Man nesuvokiama, kodėl privalau mokėti už tai, kad pagerėtų gyvenimo sąlygos kaimynui, kuris balkoną turi, bet juo nesirūpina. Tai visiškas absurdas. Suprantu, kad už namo išorės tvarkymą, už namo stogą, laiptines turime mokėti visi. Bet kaimynų balkonai - visai kas kita. Juk niekas kitas, išskyrus konkrečių butų savininkus, tais balkonais nesinaudoja“, - piktinosi moteris.

Ji taip pat pabrėžė, kad toks iš visų namo gyventojų žadamas rinkti balkonų remonto mokestis yra sunkiai suvokiamas ne tik jai, neturinčiai balkono, bet ir kai kurių greta gyvenančių ir balkonus turinčių butų savininkams. Mat jie asmeninėmis lėšomis jau yra susiremontavę savo balkonus ir iš vidaus, ir iš išorės, o dabar būtų priversti mokėti už tai, kad kažkas sutvarkys balkonus apsileidusiems kaimynams.

Vilnietė mėgino aiškintis, ar rinkliava už daugiabučio namo balkonų tvarkymą iš tiesų būtų teisėta, bet tikslaus atsakymo taip ir negavo.

Vadovaujasi logika

Pagal Aplinkos ministerijos parengtas minėto įstatymo pataisas, ir vilnietei Jolantai L., ir kitiems daugiabučių gyventojams, neturintiems savo balkonų, už jų remontą mokėti teks. Mat siūloma įtvirtinti, kad ne tik laikančiosios balkonų, lodžijų ir terasų konstrukcijos, bet ir jų atitvarų išoriniai elementai būtų laikomi bendrosiomis pastato konstrukcijomis. Todėl išlaidas už jų priežiūrą ir remontą proporcingai savo daliai bendrojoje nuosavybėje privalės apmokėti visi namo butų ir kitų patalpų savininkai.

Tuo tarpu butui ar kitai patalpai priklausančio individualaus naudojimo balkono, lodžijos ar terasos vidaus remonto, apdailos ar įstiklinimo išlaidas savo lėšomis privalės apmokėti šio buto ar patalpos savininkas.

„Tokia yra bendra koncepcija, kurios privalome laikytis. Kitaip gyvenantieji pirmame aukšte galėtų teigti, kad virš jų stogo nėra ir jis jiems nepriklauso. Vidurinių laiptinių gyventojai galėtų tikinti, kad jiems galinės sienos nepriklauso. Bet namo be tokių sienų ar stogo nebūna, todėl šių konstrukcijų priežiūros, renovavimo išlaidas privalo dengti visi namo gyventojai, nesvarbu, turi balkoną ar ne“, - LŽ aiškino aplinkos viceministrė Daiva Matonienė. Ji pabrėžė, kad tik toks sprendimas yra logiškai pagrįstas.

Prisidėti privalo visi

Aplinkos ministerijos valdininkams linkęs pritarti Respublikiniams būsto valdymo ir priežiūros rūmams bei Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijai vadovaujantis Juozas Antanaitis. Jis LŽ tikino, jog dar 1996 metais buvo įteisinta nuostata, kad visa daugiabučio išorė yra bendroji dalinė nuosavybė, todėl visi tokių namų gyventojai kartu yra atsakingi už jos būklę ir priežiūrą. Esą todėl už balkonų tvarkymą privalo mokėti ir jų neturintieji.

„Net tuo atveju, kai keturių aukštų namas teturi vieną balkoną, už jo išorės remontą privalo mokėti visi namo gyventojai. Nors balkonas skirtas konkretaus buto savininkams, jis turi dar ir kitą paskirtį - tai gaisrinės saugos elementas. Per jį tam tikrais atvejais vykdoma evakuacija“, - aiškino J.Antanaitis. Jis pareiškė, kad tie, kurie nenori gyventi daugiabutyje tarsi kolūkyje ir dalytis jo išlaikymo našta, gali rasti kitą problemos sprendimą - gyventi nuosavame name.

Ne viskas taip paprasta

Vis dėlto kategoriška Aplinkos ministerijos ir J.Antanaičio pozicija dar gali nevirsti "kūnu". Seimą pasiekus įstatymo pataisoms, radosi iniciatyva jas gerokai koreguoti. Grupė parlamentarų siūlo bendrosioms pastato konstrukcijoms priskirti tik balkonų ir lodžijų laikančiąsias ir saugos, bet ne išorines konstrukcijas. Jie taip pat ragina kolegas svarstyti galimybę, kad atsakomybė už daugiabučių balkonus ir lodžijas tektų tik tiems gyventojams, kurie turi priėjimą prie jų. Tad tokie savininkai už jų atnaujinimą bei remontą ir mokėtų.

„Per susitikimus žmonės kelia klausimą, kodėl remontuojant balkonus ar lodžijas jie turi už šiuos darbus mokėti, jei nei balkonų, nei lodžijų neturi. Manau, kad toks pasipiktinimas yra pagrįstas. Todėl ir pateikėme siūlymus, kaip šią neteisybę ištaisyti“, - LŽ sakė vienas pataisų iniciatorių Edvardas Žakaris.

Tiek Aplinkos ministerijos parengtos pataisos, tiek grupės parlamentarų siūlymai jau buvo pateikti Seime, dabar jie bus svarstomi parlamentiniuose Aplinkos apsaugos, Teisės ir teisėtvarkos bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetuose, o į Seimo posėdžių salę grįš balandžio 22 dieną.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"