TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Savanoriai detektyvai - policijos ramstis

2012 05 24 8:33

Policija džiaugiasi sulaukdama gyventojų pranešimų apie numatomo arba jau padaryto nusikaltimo detales. Liudytojų pateikta informacija padeda pareigūnams laiku atskubėti į įvykio vietą, atskleisti nusikaltimą ir taip išsaugoti žmogaus turtą ar net išgelbėti gyvybę.

Vis dėlto pareigūnai sako lengviau atsikvėpę atsiradus Bendrajam pagalbos centrui (BPC), mat jo operatoriai, išklausę visas skambintojų istorijas, peradresuoja policijai tik svarbius pranešimus apie rimtus įvykius. Praėjusiais metais BPC sulaukė daugiau kaip 3 mln. telefoninių skambučių. Toli gražu ne visi jie atitiko tikrovę. Tačiau, pasak policijos pareigūnų, tie gyventojų skambučiai, kuriais operatyviai pranešta apie nusikaltimus arba kuriais padėti siūlėsi galimi liudytojai, buvo labai reikalingi. Juk žmonių pagalba užbėgant už akių nusikaltimams ar vėliau juos atskleidžiant - neįkainojama.

Iškrypėlį padėjo sulaikyti žmonės

Visai neseniai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) vadovas Kęstutis Lančinskas dėkojo vilniečiams, padėjusiems surasti ir sulaikyti iškrypėlį, kuris viename iš miesto mikrorajonų tvirkino mažametes mergaites. Tada pareigūnus buvo užgriuvusi lavina skambučių. Be abejo, žmonės skambindavo telefonu 112 į BPC, tačiau operatoriai tokius pranešimus nedvejodami persiųsdavo policijai.

Kitas nesenas incidentas, apie kurį buvo pranešta labai svarbi informacija, įvyko Vilniuje. Tąkart prabangus mersedesas rėžėsi į policijos automobilį ir du priekyje sėdėję patruliai buvo sužeisti. Ant užpakalinės sėdynės sėdėjusiai policininkei pasisekė, mat pro atviras dureles smūgio banga ją išsviedė ant kelio. Pareigūnė atsipirko mėlynėmis. "Žmonės skambino, savanoriškai davė parodymus. Tik jų dėka tarp skambintojų atradome du rimtus liudytojus, kurie visą įvykį papasakojo labai išsamiai, nurodė įtariamuosius", - LŽ atskleidė K.Lančinskas. Pasak jo, viena iš tų dviejų liudytojų vėliau aplankė ir ligoninėje gulinčius sužeistus patrulius.

Skambinti į policiją - vadinasi, "skųsti"?

Tačiau ne visada policininkai gali džiaugtis gyventojų aktyvumu. Ukmergėje jau kuris laikas siautėja padegėjas, užfiksuoti net šeši padegimai. "Visi jie įvykdyti netoli daugiabučių, kas nors tą asmenį tikrai turėjo matyti. Bet iki šiol nesulaukėme nė vieno pranešimo. Galbūt žmonės aktyvesni didžiuosiuose miestuose, o mums beveik niekas neskambina. Šįmet buvo tik vienas pranešimas, padėjęs ištirti nusikaltimą", - apgailestavo Ukmergės rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkė Inga Malinauskienė. Pasak jos, gali būti, kad pasireiškia tam tikra keršto baimė.

Pareigūnės minčiai pritarė ir Vilniaus apskrities VPK vadovas. "Tai tiesa, šiek tiek baimės yra likę. Daugelis gyventojų dar prisimena laikus, kai žmonės, bendradarbiaujantys su policija, iš tiesų galėjo nukentėti. Tačiau to tikrai seniai nebėra. Nepamenu, kad pastaraisiais metais būtų nukentėjęs bent vienas liudytojas", - tvirtino K.Lančinskas.

Vilniaus apskrities VPK Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas Vladislavas Abarovičius mano, kad gyventojai greičiausiai neskambina dėl kitų priežasčių. "Gimiau ir augau kaime, ten žmonės nelabai linkę pranešti apie nusikaltimus. Juk dar gaji nuomonė, kad pranešusysis apie pažeidimą yra skundikas. Kaime visi vienas kitą pažįsta ir net jei nevadina vardu ar pavarde, vis tiek puikiai žino, kur kas gyvena ar dirba", - kalbėjo pareigūnas.

V.Abarovičius įvardijo ir kitą priežastį: nusikaltimų atskleidžiama maždaug 50 proc., tad jei kuris nors gyventojas ar jo kaimynas kartą nukenčia, o nusikaltėlis nesurandamas ir nenubaudžiamas, kitą kartą žmogus gali abejingai numoti ranka. "Manoma, jog tai nereikalingas vargas, mat pranešus tektų dar ir į apklausas vaikščioti. Gaila, bet taip mąstančiųjų yra tikrai nemažai", - dalijosi patirtimi V.Abarovičius.

Pranešimus atsijoja operatoriai

Tik BPC operatoriai nesiskundžia skambinančiųjų stygiumi. "Darbo krūvis - didžiulis, skambintojų - daugybė, istorijų - lavina. Viena mūsų darbuotoja skundėsi iškart po darbo neįstengianti vairuoti, tai daro tik ramiai pasėdėjusi kokį pusvalandį", - LŽ sakė BPC Vilniaus skyriaus viršininko pavaduotoja Jelena Montvilienė.

Operatoriams tenka nelengva pareiga - atsijoti skambintojų pranešimus. Policijos pareigūnai pateikia centrui informavimo schemas, specialius klausimynus. Operatoriai, supratę, kad pranešama apie realų įvykį ar nusikaltimą, stengiasi išsiaiškinti kuo daugiau detalių, kad policijai būtų lengviau dirbti. Todėl skambintojui tikrai nėra ko pykti, jei pranešus apie griovyje pamatytą automobilį bus teiraujamasi, kurioje vietoje jis yra, klausiama orientyrų, pagal kuriuos būtų galima kuo greičiau surasti mašiną.

Paprastai apie liudytojo skambutį policija informuojama raštu. Yra ir ypatingų, karštų pranešimų. Tai tie atvejai, kai pranešama apie tuo metu daromą nusikaltimą. Tokie skambučiai, negaištant laiko jokiems rašinėjimams, iš karto perjungiami policijai, kad pareigūnai galėtų tuoj pat skubėti į įvykio vietą.

Nuolatiniai "klientai" nepavargsta

Pareigūnai patenkinti, kad skambučių srautas jiems sumažėjo, o BPC operatoriai vargsta su tais, kurie nesuvokia, kam skirtas pagalbos numeris. Labai dažnai skambina tikrai ne pajuokauti trokštantys gyventojai. Jie tiesiog nori konsultacijos, nors operatoriai nėra konsultantai nei baudžiamosios, nei civilinės ar administracinės teisės klausimais. BPC telefonas skirtas tam, kad būtų galima pranešti apie nusikaltimus, pažeidimus, nelaimes. Įkyriai teiraudamasis, kokią baudą tektų mokėti už vienokį ar kitokį pažeidimą ir išvis ar tai pažeidimas, žmogus nepagalvoja, kad užimdamas liniją jis gali netiesiogiai tapti kaltas dėl sunaikinto turto, sutrikusios sveikatos, o gal net ir dėl užgesusios gyvybės.

Tas pats pasakytina ir apie mėgėjus pasikalbėti. J.Montvilienė iki šiol prisimena vieną moterį, kuri telefoniniais skambučiais kelis mėnesius atakavo centro darbuotojus. Garbaus amžiaus pilietė nekreipdavo dėmesio į operatorių klausimus, tiesiog iškart imdavo pasakoti įvairiausias istorijas. Operatoriams labiausiai įsiminė naktis, kai senutė sugebėjo paskambinti net 400 kartų!

Dar labiau pakenkti gali nuolatiniai pranešimai apie tariamas nelaimes: gaisrus, avarijas, nusikaltimus. Vieną tokį "savanorį detektyvą" pareigūnai gaudė pusę metų. Vyras skambindavo iš skirtingų telefonų, išgalvodavo kraupiausias nelaimes, pasakodavo apie jas labai įsijautęs ir su visomis smulkmenomis. Pavyzdžiui, kad įvyko avarija, automobilyje prispausti sužaloti žmonės dejuoja ir šaukiasi pagalbos. Arba kad jį patį ištiko priepuolis ir reikalinga kuo skubiausia medikų pagalba. Kalbėdamas vyras aimanavo ir vaidino dūstantį. Kai pareigūnams pagaliau pavyko sučiupti melagį, jis buvo nuteistas realia trejų metų laisvės atėmimo bausme.

Išdykautojams - baudos

Nemažai skambinančiųjų yra ne visai stabilios psichikos. Kai kurių jų numerius operatoriai žino mintinai. Vieni nuolat skundžiasi kaimynais, neva keliančiais triukšmą, nors nuvykus kaskart paaiškėja, kad jokio triukšmo nebuvo, na, galbūt žmogus naktį perėjo per kambarį. Kitiems vis vaidenasi, kad kažkas braunasi į jų butą. "Tokių skambučių, nors sulaukiame daug, negalime neperduoti pareigūnams. Juk gali būti ir taip, kad kuris nors iš tiesų pasitvirtins", - LŽ sakė J.Montvilienė.

Skambinti mėgsta ir išdykaujantys vaikai, bet tokie pokštininkai paprastai atpažįstami iš karto. Kai operatorius supranta, kad turi reikalą su vienu iš minėtų kategorijų asmenų, nedelsdamas padeda ragelį. Taip pat dažniausiai nesileidžiama į derybas su išgėrusiais žmonėmis. Tačiau kartais ir jie praneša apie rimtas nelaimes.

Visuomet operatyviai reaguojama į skambučius apie būsimą savižudybę. Tada skubiai siunčiamos visos tarnybos - medikai, policininkai, o dažnai ir ugniagesiai. Kol jie vyksta į vietą, operatorius bando kalbėtis su skambinančiuoju, nukreipti jo mintis. Kas žino, kiek gyvybių taip buvo išgelbėta...

Kai padėti gali tik psichologas ar bauda

Vilniaus apskrities VPK psichologas Pavelas Pavliučenka LŽ aiškino, kad melagingi skambučiai ar ketinančiųjų žudytis pagalbos šauksmas rodo dėmesio stoką arba tiesiog norą išsikalbėti. "Tie, kurie skambina iš dykumo, gali jausti malonumą dėl to, kad laužo taisykles. Be to, tokius asmenis valdo ir viršenybės jausmas: aš kontroliuoju situaciją - skambinu ir manęs klauso", - dėstė psichologas.

Visiems "pokštininkams" norėtųsi priminti, kad nuo šių metų pradžios įsigaliojo Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai. Dabar už BPC operatorių darbą trikdančius skambučius, taip pat už garbę ir orumą įžeidžiančius komentarus skambinantieji baudžiami įspėjimu, bauda nuo 300 iki 500 litų arba net areštu nuo 15 iki 30 parų.

"Tačiau laiku gavę pranešimą apie įvykį jau sulaikėme ne vieną nusikaltėlį, medikai išgelbėjo ne vieną gyvybę, o ugniagesiai nuslopino ne vieną gaisrą", - baigdamas pokalbį pabrėžė K.Lančinskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"