TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Savanoriai nenuleidžia rankų

2006 07 19 0:00
Justas Mažeika Lietuvos vaikams dažnai pasakoja, kaip gyvena jų bendraamžiai Afrikoje.
Asmeninio archyvo nuotrauka

Valstybė savanoriams abejinga, tačiau norintieji be atlygio padėti kitiems randa veiklos ne tik Lietuvoje. Jų keliai driekiasi net iki trečiojo pasaulio valstybių.

Kiek savanorių dirba Lietuvoje, tiksliai nežinoma. Savanorių veikla mūsų šalyje nėra koordinuojama ar skatinama, valstybė neturi strategijos, kaip būtų galima efektyviai ją panaudoti.

Tačiau pastaruoju metu nevyriausybinės organizacijos tikina pastebinčios pagyvėjimą - daugiausia jauni žmonės vis dažniau ryžtasi dalyvauti savanorių veiklos projektuose.

Trūksta dėmesio

"Savanorystė Lietuvoje nėra remiama, nesukurta bendra programa", - LŽ teigė Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktorius Martinas Žaltauskas. Jis pasakojo, kad, pavyzdžiui, Kanadoje, savanorių veiklos plėtrai kasmet skiriama po milijardą Kanados dolerių. Iš šių lėšų vykdomos populiarinimo programos. Kadangi Lietuvos visuomenė neinformuojama apie savanorių veiklą, ši yra chaotiška.

Anot Žaltausko, savanoriško darbo srityje sukuriama apie 4-5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, tačiau valstybės dėmesys savanorystės reikalams labai menkas. "Net neatliekami jokie sociologiniai tyrimai, kiek žmonių dirba savanoriškai, ką konkrečiai jie daro, kokie jų darbo motyvai", - teigė jis.

Tačiau Žaltauskas prisipažino, kad, nors savanorių veikla nėra organizuotai koordinuojama, pastaruoju metu didėja susidomėjimas ja. Dažniausiai informaciją iš lūpų į lūpas perduoda ir į nevyriausybinių organizacijų projektus įsitraukia jauni žmonės.

Vyresnis brolis

Visuomeninės organizacijos Paramos vaikams centras vykdomoje programoje "Big Brother Big Sister" (angl. "Vyresnis brolis, vyresnė sesuo") kasmet dalyvauja apie 120 savanorių.

Jie apsiima globoti vaikus, kurie paprastai turi sunkumų prisitaikyti visuomenėje. Su tokiais vaikais nuolat bendraujama, padedama spręsti jų problemas. Prieš tai savanoriai dalyvauja 3 mėnesių trukmės psichologinio parengimo programoje, vėliau yra nuolat konsultuojami centro darbuotojų. Abi šalys įsipareigoja bendrauti bent metus, vėliau sutartis gali būti pratęsta arba nutraukta.

Paramos vaikams centro direktorė Aušra Kurienė LŽ teigė, kad norinčiųjų dalyvauti programoje kasmet vis daugėja, bet centras nepajėgus parengti tiek savanorių.

Anot Kurienės, savanorių darbas yra labai efektyvus. "Globojamų vaikų šeimos beveik visada pastebi teigiamus jų elgesio pokyčius", - sakė ji.

Vilnietis Marius Žakas jau pusmetį kaip savanoris dalyvauja programoje "Big Brother Big Sister". Savanorių veikla vaikinas susidomėjo jau mokykloje, skautų ir ateitininkų organizacijose. "Įstojęs į universitetą atitrūkau nuo socialinės veiklos ir visą laisvą laiką ėmiau skirti sau. Pradėjo graužti sąžinė, todėl iš draugo išgirdęs apie šią programą nusprendžiau, kad galiu ką nors padaryti kitiems", - pasakojo Marius.

Kartą per savaitę vaikinas susitinka su savo mažuoju draugu ir juodu kartu praleidžia bent po dvi valandas. Marius teigė per pusmetį dar nepastebėjęs esminių šio bendravimo rezultatų. Tačiau jis džiaugėsi, kad tapo artimesnis mažajam draugui.

Plečia akiratį

SOTAS - Socialinės tarnystės savanoriai - visuomeninė organizacija, dirbanti su socialiai apleistais vaikais, jaunuoliais ir jų šeimomis. Šios organizacijos vadovė Lijana Gvaldaitė teigė taip pat pastebėjusi didesnį susidomėjimą jų vykdomomis programomis. SOTAS bendradarbiauja su aukštosiomis mokyklomis, kurių studentai, atlikę privalomą praktiką, dažnai lieka darbuotis ilgesniam laikui.

Šiuo metu SOTAS projektus įgyvendinti padeda apie 15 nuolatinių savanorių.

Savanoris Tomas Malakas dirba su SOTAS globojamais vaikais. Kartu jie vyksta į žygius, lankosi kine, įvairiuose koncertuose, ruošia namų darbus. Tomas LŽ sakė, kad globos namų vaikai gyvena tarp keturių sienų, todėl jis ir kiti savanoriai paįvairina jų kasdienybę. "Manau, padedu jiems šiek tiek geriau pažinti gyvenimą", - pabrėžė vaikinas.

Vyksta svetur

Vis dažniau padirbėti visuomenės labui savanoriai vyksta į užsienį. Bene populiariausia - iš Europos Sąjungos (ES) fondų finansuojama Europos savanorių tarnybos (EST) programa. Šiemet ja pasinaudos apie šimtas savanorių iš Lietuvos. Jie dalyvaus įvairiose Europos valstybėse įgyvendinant socialinius, kultūrinius, aplinkosaugos ar kitokius projektus. Kelionės, gyvenimo, sveikatos draudimo ir kitos išlaidos apmokamos ES programos "Jaunimas" lėšomis.

Studentė Viktorija Panovaitė vos prieš mėnesį grįžo iš Graikijos, ten ji pusę metų dalyvavo projekte "Informacija ir lygios galimybės". Panovaitė organizavo jaunimo mainus ir informacinius seminarus, skatinančius jaunus žmones geriau pažinti ir išnaudoti savo galimybes.

Mergina pasakojo, kad ir Lietuvoje dirbo su panašiais projektais, todėl darbas Graikijoje jai padėjo įgyti daugiau tarptautinio bendradarbiavimo patirties, pasitikėjimo savimi.

Kita vertus, laisvalaikis taip pat buvo turtingas: Viktorija pramoko graikų kalbos, susirado draugų ir su jais keliavo po Graikiją.

Pagalba skurstantiesiems

Dirbti savanoriu vargingiausiose Afrikos ir Azijos šalyse kol kas ryžtasi vos vienas kitas tautietis. Pasak programos "Humana people to people" (angl. Humana žmonės žmonėms) koordinatoriaus Lietuvoje Justo Mažeikos, tam reikia nemažai noro ir pastangų. Kelionės ir gyvenimo išlaidas programa padengia tik iš dalies, todėl norint išvykti, tarkime, į Mozambiką, reikia nemažai investicijų.

Savanoriai programai pasiryžta skirti bent keturiolika mėnesių - pusmetį mokosi tapti plėtros instruktoriumi vienoje iš Skandinavijos šalių įsikūrusioje mokykloje, pusmetį dirba savanoriu ir du mėnesius skiria dalytis patirtimi - organizuoja seminarus, apie programą pasakoja besiruošiantiems išvykti savanoriams.

Vilnietis Ramūnas Venclovas keturiolikos mėnesių programai skirti nesiryžo, todėl į Indiją keliavo padedamas organizacijos "Hope worldwide" (angl. "Viltis pasaulyje"), kurios filiale dirba Lietuvoje. Vaikinas nuvyko į Bombėjų, kuriame dalyvavo įgyvendinant AIDS ir ŽIV prevencijos projektą, vėliau persikėlė piečiau ir apsistojo vaikų namuose netoli Madraso miesto. Savanoris vaikus mokė anglų kalbos, piešti, įvairių žaidimų. Deja, Indiją teko palikti neišbuvus planuotų keturių mėnesių - dėl stiprių vaistų nuo maliarijos vartojimo sušlubavo sveikata.

Ramūnas sakė, kad Vakarų pagalbos per milijardą gyventojų turinčiai valstybei iš tiesų reikia, nes skurdas ten tiesiog pribloškiantis. Gatvėse gausu elgetaujančių motinų su vaikais, žmonių, gyvenančių tiesiog pakelėse, ligonių, išvargintų nuolatinio bado, kalnų šiukšlių. Daugelio globos namuose gyvenančių vaikų tėvai yra mirę nuo AIDS ar kitų ligų.

"Keturiolikos metų paaugliai niekad nebuvo piešę spalvotu pieštuku, todėl ištraukus visą dėžutę ir išdalijus po skiautę popieriaus džiaugsmui nebuvo galo", - pasakojo Ramūnas. Užsibūti Lietuvoje vaikinas neketina - ieškos organizmui tinkamesnių vaistų ir grįš į Indiją baigti pradėto projekto.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"