TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Savanoriais siūlosi ir jauni, ir vyresni

2014 03 25 6:00
Kariu savanoriu gali tapti bet kuris Lietuvos pilietis ar pilietė nuo 18 iki 50 metų. KASP 3-iosios apygardos nuotraukos

Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) vadovybė pažymi, kad Maidano įvykiai ir Krymo okupacija pažadino žmonių patriotizmo jausmą.

“Tikrai pastebime, kad susidomėjimas savanoriškąja krašto apsaugos tarnyba yra smarkiai padidėjęs. Jaunuoliai skambina, domisi, užsirašo gerokai aktyviau. Taip pat kilęs ir rezervo karių susirūpinimas. Jie teiraujasi, kur reikėtų prisistatyti mobilizacijos atveju“, - LŽ sakė KASP štabo viešųjų ryšių karininkas vyresnysis leitenatas Tomas Pakalniškis. Jo teigimu, tikroji situacija dėl savanorių pajėgų pasipildymo naujais kariais paaiškės po mėnesio ar dviejų, bet jau akivaizdu, kad tokio besidominčiųjų bumo jau seniai nėra buvę.

LŽ kalbinti KASP kuopų atstovai vienareikšmiškai patvirtino, kad tai tiesiogiai susiję su vis augančia Rusijos karine agresija bei gausėjančiomis provokacijomis Lietuvos, kitų Baltijos šalių atžvilgiu. Neformaliai agitacija prisidėti prie krašto gynybos darbais, o ne virtualiai išreiškiama parama, itin populiarėja socialiniuose tinkluose.

Pastebimas bumas

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas LŽ tvirtino, kad pastaraisiais mėnesiais gerokai pagausėjo besidominčiųjų savanorių pajėgomis. „Mes ir šiaip nuolat skatiname stoti į savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą, tačiau dabar ir be mūsų agitacijos yra akivaizdus papildomas susidomėjimas ja“, - teigė politikas.

Savanorių pajėgų viešųjų ryšių karininkas vyresnysis leitenantas T.Pakalniškis patikslino, kad susidomėjimas šia tarnyba dar nereiškia savanorių gretų papildymo. „Realiai dabar yra apie 4300 karių savanorių, bet teoriškai galėtų jų būti 5000, tokia yra riba. Stebint dabartinį žmonių susidomėjimą galima įtarti, kad po mėnesio ar dviejų savanorių gretos tikrai bus gerokai gausesnės. Tuo domisi labai daug jaunimo: sulaukiame skambučių, laiškų, paklausimų. Ar realiai tas domėjimasis virs tarnyba, pamatysime“, - sakė jis.

Pastebima, kad didėjant Rusijos agresijai daugėja norinčiųjų tapti Lietuvos kariais savanoriais.

KASP Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės Ryšių su visuomene skyriaus specialistė Vilma Kojelienė LŽ taip pat sakė, kad bent Klaipėdoje tikrai jaučiamas didesnis rezervininkų sambrūzdis. „Per mėnesį norą tapti kariais savanoriais pareiškia apie 20 jaunuolių vaikinų ir merginų. Mūsų aplinkoje kilusiu naujokų bumu to gal ir nepavadinčiau, tačiau rezervo kariai pradėjo itin aktyviai domėtis: jie skambina, tikslinasi adresus, kur reikėtų prisistatyti, domisi kitomis detalėmis“, - teigė KASP Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės Ryšių su visuomene skyriaus specialistė.

Tačiau tos pačios rinktinės Tauragės kuopos vadas kapitonas Laimonas Jurkšaitis patikino, kad jo kuopoje tikrai pastebimas susidomėjusiųjų tarnyba bumas. „Tikrai yra padidėjimas, gerokai daugiau jaunuolių skambina ir teiraujasi, kaip ir kokiomis sąlygomis galima tapti kariu savanoriu. To priežastimi įvardyčiu būtent Rusijos vykdomą agresiją. Vos tik prasidėjus Maidano įvykiamas, dar nelaukiant Krymo okupacijos, į mus jau ėmė aktyviau kreiptis jaunuoliai. Susirūpinę ir rezervininkai“, - teigė jis.

Kaip tapti savanoriu

KASP atstovai primena, kad kariu savanoriu gali tapti bet kuris Lietuvos pilietis ar pilietė nuo 18 iki 50 metų. Asmuo neturi būti teistas ir turi atitikti nustatytus sveikatos būklės reikalavimus. „Realiai viskas vyksta labai paprastai: reikia kreiptis į artimiausią savo gyvenamajai vietai kuopą. Tuomet užpildęs paraišką žmogus tikrinamas: tiek jo sveikata, tiek asmeninė praeitis. Jei pretendentas yra teistas už smulkius nusižengimus, turi administracinių nuobaudų, kliūtis įsilieti į savanorių gretas bus tokiais atvejais, kai jo nusižengimai yra pasikartojantys. Tarkime, nebus priimtas piktybinis „kelių erelis“. Pretendentus dar patikrina kariuomenės imuniteto tarnyba“, - teigė V.Kojelienė.

Atitikęs visus keliamus reikalavimus žmogus tampa savanoriu, jam išduodama uniforma, pažymėjimas, tačiau visaverčiu KASP sistemos kariu jis bus tik po bazinių mokymų. „Į juos gali pašaukti ir po mėnesio ar dviejų, tačiau bet kokiu atveju reikės paaukoti 18 dienų. Šiuo tikslu darbdaviai privalo išleisti atostogų ar sudaryti kitas galimybes atlikti savanorišką tarnybą kariuomenėje. Per bazinius kursus, kai kariai mokomi, išryškėja daugybė individualių niuansų, kurie ir atskleidžia, ar žmogus tinkamas tarnybai, ar pats nori tęsti ją. Po bazinių apmokymų kariui jau skiriamas ir šaunamasis kovinis ginklas“, - sakė ji.

Tapęs savanoriu asmuo per metus turi praleisti mokymuose nuo 20 iki 50 dienų, vidutiniškai – apie 30. „Per tas dienas savanoriams mokama ir alga. Visi jie pirmus metus būna žemiausio – jaunesniojo eilinio – laipsnio, todėl už mokymų dieną į rankas gauna apie 90 litų, nemokamai apdraudžama sveikata. Paprastai pratybos vyksta savaitgaliais, tad 30 dienų tikrai teks išbraukti iš pasilinksminimų savaitgaliais sąrašo. Savanoriais gali tapti ir vaikinai, ir merginos, tik šioms taikomas diferencijuotas fizinis krūvis“, - LŽ pasakojo T.Pakalniškis.

Atsisakius tęsti tarnybą privaloma grąžinti visą ekipuotę, uniformą, kuri kariui nuo pat įstojimo į KASP dienos išduodama nemokamai. Tačiau, pasak V.Kojelienės, Tėvynei priesaiką davę savanoriai retai atsisako tęsti tarnybą dėl nerimtų priežasčių. "Dažnai iš savanoriškosios tarnybos pereinama į profesionalų, mat žmonės čia atranda save“, - pabrėžė ji.

Agituoja ir politikai

Savavanoriškąją karo tarnybą skatina ir kai kurie politikai bei partijos. Neseniai Liberalų sąjūdžio vadovybė demonstratyviai užpildė paraiškas įstoti į savanorišką pilietinės savigynos organizaciją – Lietuvos šaulių sąjungą. Taip liberalai ragina stiprinti savanoriškąją krašto gynybą ir kviečia prie šios iniciatyvos prisidėti visus pilietiškai nusiteikusius Lietuvos žmones.

Seimo narys liberalas Eligijus Masiulis sakė, kad liberalai ir toliau pasisako už profesionalų kariuomenę, tačiau gausesnės šalies savanorių pajėgų gretos yra itin svarbios. „Ne tik žodžiais, bet ir konkrečiais poelgiais reikia stiprinti šalies gynybą. Profesionalų kariuomenė ir didesnis jos finansavimas – labai svarbu, tačiau ne mažiau svarbi yra savanorystė. Kuo daugiau žmonių įsitrauks į savanoriškąją krašto apsaugą, tuo geriau būsime pasirengę atremti galimas grėsmes", – tvirtino E.Masiulis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"