TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Savanoriškai gesinti gaisrų niekas nesiveržia

2015 03 14 6:00
Dauguma šalyje veikiančių ugniagesių komandų gaisrų gesinti važinėja dar sovietmečiu įsigytomis mašinomis. LŽ archyvo nuotrauka

Valstybei nebeišgalint išlaikyti kaimuose dirbančių ugniagesių, gesinti gaisrus kviečiami savanoriai. Tačiau jų paieškos kol kas - kone bevaisės.

Lietuvoje šiuo metu veikia dar kolūkių laikais įkurtos 276 savivaldybių priešgaisrinės gelbėjimo komandos, jose - beveik 2,5 tūkst. ugniagesių. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) ilgai stumtos, praėjusių metų pabaigoje Seimo pagaliau priimtos Priešgaisrinės saugos įstatymo pataisos įpareigoja nuo kitų metų už atlyginimą dirbančius šių komandų ugniagesius pakeisti savanoriais gaisrų gesintojais.

Finansinė našta

PAGD Parengties organizavimo skyriaus viršininkas Donatas Gurevičius LŽ pažymėjo, kad savanorių ugniagesių komandos Lietuvoje gyvavo vadinamuoju smetonmečiu, tad dabar jas tenorima atkurti. Sovietinių kolūkių laikais įkurtų, kadaise pačių kolūkių išlaikytų, o atkūrus nepriklausomybę savivaldybių žinion perėjusių ugniagesių gelbėtojų komandų išlaikymas Lietuvai tapo pernelyg didele finansine našta.

Todėl PAGD, ėmęs svarstyti, kaip užtikrinti priešgaisrinę saugą ir kartu šiam tikslui išleisti kuo mažiau lėšų, dar 2010 metais atliko gyventojų apklausą, ar šie sutiktų savanoriškai gesinti gaisrus. „Apklausa parodė, kad aštuoni iš dešimties žmonių yra pasirengę būti savanoriais“, - tikino D. Gurevičius. Anot jo, šis iškalbingas faktas paskatino departamento specialistus rengti savanorystę įteisinančias Priešgaisrinės saugos įstatymo pataisas.

„Reikia pabrėžti, kad gaisrų gesinimas yra itin brangus, vien naujas ugniagesių automobilis kainuoja apie 300 tūkst. eurų. Dauguma šalyje veikiančių ugniagesių komandų gaisrų gesinti važinėja dar sovietmečiu įsigytomis mašinomis“, - kalbėjo D. Gurevičius. Jis teigė, jog problema yra ir tai, kad 95 proc. kaimiškose vietovėse esančių ugniagesių komandų išlaikymui skirtų lėšų atitenka ugniagesių atlyginimui, o likusių pinigų nepakanka technikai atnaujinti.

„Susikūrus ir pradėjus veikti savanorių komandoms, už pinigus, kurie dabar sumokami kaip atlyginimai, bus galima atnaujinti būtiną techniką“, - aiškino D. Gurevičius.

Norinčiųjų neatsirado

Numatyta, kad savanoriai ugniagesiai bus dviejų lygių. Vieni tiesiogiai gesins gaisrus, kiti dalyvaus vadinamojoje šviečiamojoje profilaktinėje veikloje. Galimybė gesinti gaisrus bus suteikta asmenims nuo 16 iki 65 metų, jie turės atitikti sveikatos ir bendrojo fizinio pasirengimo reikalavimus. Prevencinį darbą bus galima dirbti nuo 14 metų. Ugniagesiu bus galima tapti išklausius specialią mokymų programą, išlaikius egzaminus bei sudarius rašytinę savanoriškos veiklos sutartį. Ji galios ketverius metus, vėliau galės būti pratęsta. Savanoriai turės specialų ženklą bei jų veiklą liudijantį pažymėjimą.

Už laiką, praleistą gesinant gaisrus ir mokantis juos gesinti, numatytas apmokėjimas. Valstybė įsipareigoja savanorius aprūpinti specialia apranga bei darbo priemonėmis. Kada bus pradėti savanorių ugniagesių mokymai ir kaip konkrečiai jie dirbs, dar neaišku. Anot D. Gurevičiaus, šiuo klausimu dar teks nemažai nuveikti. PAGD atstovo teigimu, kitąmet savanoriai ugniagesiai tikrai pradės darbą.

Skelbimas, kviečiantis tapti savanoriais ugniagesiais, jau senokai įdėtas į Kėdainių rajono savivaldybės internetinį puslapį.

„Tapti jais raginame toli gražu ne tik tokiu būdu. Kabiname skelbimus įvairiose vietose, agituojame per susitikimus su vietos gyventojais, bet dar neatsirado nė vieno, kuris būtų susidomėjęs šia veikla“, - LŽ sakė Kėdainių rajono savivaldybės Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Andrius Miliauskas. Anot jo, labiau nei susidomėjimo savanoryste sulaukiama žmonių priekaištų, kad nebebus kam gesinti gaisrų.

A. Miliauskas teigė, jog nė vienas ugniagesių, dirbančių jo vadovaujamos priešgaisrinės tarnybos komandose, nepanoro tapti savanoriu. „Man tai atrodytų kaip pasityčiojimas - atimi iš žmogaus darbą ir reikalauji, kad jis tą patį darbą dirbtų už dyką“, - stebėjosi A. Miliauskas.

Perspektyva - netekti darbo

Zarasų rajono savivaldybės Priešgaisrinės apsaugos tarnybos viršininkas Aloyzas Varžgalys pripažino, jog šiame rajone savanorių ugniagesių neieškoma. „Tiesą sakant, nežinau, nuo ko pradėti tokias paieškas, nežinau, ką pasakyti būsimiems savanoriams, nes ir man niekas neišaiškino, kaip jie privalės dirbti“, - LŽ sakė jis. Anot A. Varžgalio, pasklidusi žinia apie siūlomą savanoriavimą kol kas vien įskaudino savivaldybės teritorijoje esančių ugniagesių komandų vyrus, nes jų perspektyva - netekti darbo.

Tuo metu Panevėžio rajono savivaldybės Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Arūnas Blaževičius pabrėžė itin pritariantis savanorystei gesinant gaisrus, todėl važinėjantis po rajoną ir agituojantis žmones. „Deja, nesuagitavau nė vieno“, - apgailestavo jis.

A.Blaževičius pareiškė netikintis, kad ugniagesiai savanoriai savo veiklą pradės nuo kitų metų pradžios. Anot jo, tai įvyks nebent po kokių penkerių metų.

Du savanoriai už pusę etato

PAGD pareigūnas D. Gurevičius teigė, jog Lietuvoje šiuo metu jau yra 15 savanorių ugniagesių rinktinių, ir kaip vieną tokių nurodė gyvuojančią Vilniaus rajone, Paberžėje.

Tačiau Paberžės ugniagesių komandos telefonu atsiliepęs ir ugniagesiu prisistatęs Marijanas Žilievičius pareiškė, jog visi Paberžės ugniagesiai dirba už atlyginimą ir nė neketina tapti savanoriais. „Pagalvokite patys: dabar ugniagesiai budi darbo vietoje ir vos gavę pranešimą apie gaisrą lekia jo gesinti. O savanoriai juk miegos savo namuose ir kol susirengs gesinti gaisro, nebebus ką gelbėti“, - svarstė jis.

Kitokia patirtimi pasidalijo Šakių rajono Barzdų seniūnijos seniūnas Remigijus Naujokaitis. Šioje seniūnijoje prieš trejus metus panaikinus ugniagesių komandą, du joje dirbę ugniagesiai sutiko užimti vieną vairuotojo etatą seniūnijos administracijoje ir toliau gesinti gaisrus. Per trejus metus jie vyko gesinti aštuonių gaisrų. Degalų ugniagesių automobiliui parūpina patys gyventojai, jie duoda ir malkų gaisrinės pastatui šildyti žiemą. „Manau, šiems mūsų ugniagesiams atsisakius dirbti už pusės etato atlyginimą, daugiau neatsirastų kam gesinti gaisrų“, - sakė R. Naujokaitis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"