TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Savavaliavimui karių kapinėse – tvirtesnė užkarda

2016 06 03 6:00
Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Pasikeitus geopolitinei situacijai mūsų šalyje užfiksuota daugiau pažeidimų tvarkant užsienio valstybėms reikšmingą nekilnojamąjį kultūros paveldą, iš esmės – Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų karių kapus. Tad siekiant užkirsti tam kelią buvo patvirtinti nauji tokių objektų priežiūros reikalavimai.

Neoficialiai teigiama, kad daugiausia problemų kildavo dėl Rusijos finansuojamo sovietų karių kapų tvarkymo. Buvo užfiksuota atvejų, kai vykdyti nesuderinti darbai, nepagrįstai siekta padidinti kapinėse palaidotų sovietų karių skaičių ir pan. Rusijos ambasada Vilniuje neneigia, kad pažeidimų gali pasitaikyti, tačiau sako, kad tai – ne jos, o darbams nusamdytų Lietuvos įmonių kaltė.

Atsirado daugiau pažeidimų

Kaip pažymėjo kultūros ministro Šarūno Biručio patarėja Dalia Vencevičienė, naujų Užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio Lietuvos Respublikoje, tvarkymo taisyklių parengimą paskatino poreikis nustatyti aiškesnį tokio paveldo reglamentavimą, nes pasikeitus geopolitinei situacijai šioje srityje nustatyta daugiau pažeidimų.

„Naujose taisyklėse, palyginti su ankstesnėmis, išskiriami reikalavimai į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą įrašytiems ir neįrašytiems objektams tvarkyti ir prižiūrėti. Taip pat – aiškiai apibrėžiama, kas gali vykdyti šių objektų tvarkymo darbus, nustatoma, kokių darbų vykdyti negalima. Iki šiol galiojusių taisyklių nuostatos galėjo būti laisviau interpretuojamos“, – aiškino kultūros ministro patarėja.

Prievolė įteisinti kapinių sklypus

Vis dėlto užsienio valstybėms reikšmingo kultūros paveldo Lietuvoje tvarkymo procedūros esmė nesikeičia – darbams turi būti gautas Užsienio reikalų ministerijos sutikimas. Tačiau kultūros ministro patvirtintos taisyklės nustato prašymo tvarkyti tokius objektus pateikimo ir svarstymo procedūrą bei detalizuoja tvarkymo ir priežiūros darbų sąlygas, kurių turi būti laikomasi siekiant išvengti savavališkų veiksmų.

Ministro patarėja D. Vencevičienė atkreipė dėmesį į tai, kad tiek už paveldo apsaugą atsakingai institucijai, tiek užsienio šalių karių kapus ketinančioms tvarkyti ar prižiūrėti organizacijoms problemų kyla dėl iki šiol neapibrėžtų ir niekaip neįteisintų žemės sklypų, kuriuose yra palaidoti kariai. „Savivaldybėms neįteisinus savo teritorijoje esančių kapinių sklypų, vengiama atsakomybės už šiose kapinėse vykdomų darbų priežiūrą. Kultūros ministerija rekomenduoja savivaldybėms prisiimti atsakomybę ir sutvarkyti visus reikiamas formalumus, kad mūsų valstybė kuo mažiau susidurtų su nedraugiškomis mūsų šaliai jėgomis“, – akcentavo ministro patarėja.

Didesnė savivaldybių atsakomybė

Kaip sklandaus karių kapų tvarkymo Lietuvoje pavyzdys nurodomi Vokietijos karių kapai ir kapinės. Nuotraukoje - vokiečių karių kapai Vilniaus Vingio parke.Romo Jurgaičio nuotrauka

Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis pabrėžė, kad nustatytos naujos Lietuvoje esančio užsienio valstybėms reikšmingo kultūros paveldo tvarkymo taisyklės nėra griežtesnės, tačiau jos aiškesnės, nes ankstesnė tvarka nebuvo pakankamai detali.

Senosiose taisyklėse nebuvo aiškiai atskirta, kur yra užsienio valstybėms reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybos, o kur – priežiūros darbai. Naujosiose taisyklėse šios darbų rūšys yra aiškiai atskirtos. Taip pat jose detaliau reglamentuota į Kultūros vertybių registrą įrašytų ir neregistrinių objektų priežiūra ir tvarkyba. Nustatyta didesnė savivaldybių atsakomybė – be anksčiau taisyklėse numatytų funkcijų, jos įpareigotos tikrinti neregistruotų Kultūros vertybių registre objektų, esančių jų teritorijoje, tvarkybos darbų atitiktį taisyklių nuostatoms ir prašyme nurodytam tvarkybos darbų bei jų apimties aprašymui.

„Problemų kildavo, kai ateidavo kokios nors akcinės bendrovės atstovai, nešini kitos valstybės pinigais, ir pradėdavo tvarkyti reikalus, kažką „po kilimu“ susitarę su vienais ar kitais savivaldos atstovais. Mes būdavome priversti bausti savivaldybių atstovus, nesilaikančius nustatytos tvarkos. Tokių teismų buvo. O šitose taisyklėse aiškiai išdėstyta, kad atsakomybė buvo ir lieka savivaldai. Kaip ji bendradarbiauja ir iš kur gauna lėšų – visai kiti klausimai. Taisyklės nereglamentuoja, kad negalima naudoti Rusijos, Prancūzijos, Lenkijos ar kitos valstybės lėšų. Savivaldybė bet kuriuo atveju veda derybas, bendradarbiauja, kiek nori sprendžia, ką daryti. Tačiau kai susidomėjimą demonstruoja kita valstybė, turi įsitraukti Užsienio reikalų ir Kultūros ministerijos, nes tai jau susiję su tarpvalstybiniais šalių reikalais“, – dėstė A. Degutis.

Beje, Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų karių kapus ir kapines mūsų šalyje tvarko ne pačios suinteresuotų užsienio valstybių ambasados, o jų įgalioti asmenys arba įmonės, privalančios turėti atestuotus specialistus.

Pavyzdinis – bendradarbiavimas su Vokietija

KPD vyriausiosios specialistės ryšiams su visuomene Rūtos Evelinos Šutinytės teigimu, daugiausia problemų pastaraisiais metais kildavo dėl Antrojo pasaulinio karo karių kapinių, nes projektinėje dokumentacijoje buvo painiojami kultūros paveldo tvarkybos ir priežiūros darbai. Būtent dėl šios priežasties KPD dažniausiai atsisakydavo suderinti projektus.

„Kitas pavyzdys, kai prieš keletą metų Kapčiamiestyje (Lazdijų rajone) Antrojo pasaulinio karo sovietų karių palaidojimo vietoje Karo paveldo institutas prašė suderinti lentų su keliais šimtais naujų karių pavardžių įrengimą. Kadangi tų kapų egzistavimas konkrečiose kapinėse istoriniais tyrimais nebuvo pagrįstas, t. y. nepateikta jokių duomenų, kad būtent ten jie yra palaidoti, KPD nepritarė tokių lentų įrengimui“, – pabrėžė R. E. Šutinytė.

Kaip sklandaus karių kapų tvarkymo Lietuvoje pavyzdį KPD nurodo Vokietijos karių kapus ir kapines, nes su Vokietijos vyriausybe yra pasirašyta tarpvalstybinė dvišalio bendradarbiavimo sutartis. „Derybos dėl dvišalio bendradarbiavimo sutarties su Rusija, KPD žiniomis, trunka jau per 10 metų“, – sakė R. E. Šutinytė.

Skiria šimtus tūkstančių dolerių

Rusijos ambasados Vilniuje atstovų teigimu, tvarkant sovietų karių kapines pagrindinis tikslas esąs „atminties išsaugojimas apie didį sovietų tautos, kuri milijonų gyvybių kaina išgelbėjo pasaulį nuo nacizmo, žygdarbį“. „Norėtume pažymėti, kad Rusija rūpinasi sovietų karių kapinėmis ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos šalyse, kurias Sovietų Sąjunga išlaisvino Antrojo pasaulinio karo metais. Tai – Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, Vokietija ir kt.“, – teigiama Rusijos ambasados atsakyme į „Lietuvos žinių“ klausimus.

Sovietų karių kapams mūsų šalyje sutvarkyti Rusija skiria nemažas pinigų sumas, kasmet siekiančias apie kelis šimtus tūkstančių JAV dolerių. Kaip informavo Rusijos diplomatai, ambasada turi visų Lietuvoje esančių sovietų karių palaidojimo vietų sąrašą. Diplomatinėje atstovybėje dirba specialistas, kuris reguliariai lankosi kapinėse ir vykdo jų būklės monitoringą. „Savo įnašą įdeda ir veteranų organizacijos, ir paprasti Lietuvos piliečiai, kurie mus informuoja apie tuos paminklus, kuriems labiausiai reikalingi remonto ar atstatymo darbai. Ambasados diplomatų kelionių po šalį metu į jų pareigas įeina kapinių lankymas, susitikimai su vietos valdžia, kurių metu svarstomi klausimai dėl kapų būklės. Pažymėsime, kad dauguma atvejų vietos valdžia mus supranta ir palaiko“, – tikino ambasados atstovai.

Šiais metais Rusijos ambasada planuoja sutvarkyti 22 kapines, esančias Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Mažeikiuose, Zarasuose, Kybartuose, Biržuose, Šiluvoje ir kitur.

Rusijos ambasada atmeta kritiką dėl kartais netinkamai vykdomų sovietų karių kapinių sutvarkymo darbų. „Rusijos ambasada negali pažeisti nustatytų karių kapinių priežiūros taisyklių, nes ji tik apmoka darbus. Paminklus tvarko lietuviškos bendrovės, kurios laimi ambasados skelbiamus konkursus. Visus leidimus vykdyti vienus ar kitus darbus iš atitinkamų Lietuvos žinybų gauna būtent jos. Tad pretenzijos dėl pažeidimų turi būti reiškiamos joms, ką, beje, atskirais atvejais ir daro KPD“, – aiškino Rusijos ambasada.


Tekstinis blokas: 1

. . .

Propagandos įrankis

Sovietų karių kapinės Lietuvoje tapo paveldu, kuriuo neretai manipuliuojama kuriant Rusijai palankią propagandą. Pavyzdžiui, Vilkaviškyje kaip sovietų armijos karius perlaidojant viename rajono kaimų rastus 75 neidentifikuotus palaikus, nacionalinis kaimynų šalies televizijos kanalas per žinių laidą parodė reportažą, kurį titulavo titras: „Bendra praeitis“. Jame akcentuota, kad Vilkaviškyje – 11 tūkst. gyventojų, iš jų rusų – ne daugiau nei vienas procentas. „Ir dabar čia lietuviai laidoja sovietų karius. Ir tai tokiu metu, kai Lietuvos sostinėje politikai veda nesutaikomą kovą su sovietine praeitimi“, – sakoma reportaže. Jame taip pat teigiama, kad Raudonoji armija vadavo mūsų šalį, bei akcentuojama, kad Lietuvoje atsimenami ir gerbiami sovietų kariai.

Vienas mūsų šalyje rusų kalba leidžiamas laikraštis 2014 metais perlaidojant kelių sovietų karių palaikus savo publikacijoje citavo Rusijos ambasadorių Lietuvoje Aleksandrą Udalcovą, teigusį, kad „šiandien, deja, fašizmas gyvas ir su tuo teks kovoti, atsipalaiduoti kovoje su fašizmu, jo apraiškomis šiandien negalima“.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"