TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Savigynos būdai: kuris jums tinkamiausias, o kuris – visai netinkamas?

2013 08 07 9:36
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Savigynos būdų yra įvairių: vieni reikalauja geros fizinės būklės, kitų kaina gali būti nemenka, o daugeliui jų žmogus turi būti gerai pasiruošęs psichologiškai. Savo saugumo užtikrinimui reikia ruoštis sąmoningai, sistemingai – tam tenka skirti ne vieną savaitę.

Balionėlis – kiekvieno kišenei

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis vardijo įvairias legalias savigynos priemones: legaliai su leidimu išduoti šaunamieji ginklai, kitos specialios priemonės, kovinių imtynių veiksmai, priklausomai nuo konkrečios situacijos – psichologiniai dalykai. Prie savigynos veiksmų priskiriamas ir kito žmogaus, padariusio nusikaltimą, sulaikymas. Visgi policija visais atvejais, kai žmogus mato daromą nusikalstamą veiką, siūlo kuo greičiau kviesti policijos pareigūnus, o ne pačiam imtis sulaikymo veiksmų.

Savigynai naudoti kastetų, blakštų, mėtomųjų žvaigždžių ir kitų šaltųjų smogiamojo ir svaidomojo pobūdžio ginklų, elektros šoko įtaisų su iššaunamosiomis adatomis, lanksčiais laidais sujungtomis su aukštosios įtampos elektros energijos šaltiniu, šaltųjų ginklų su automatiškai iššokančia ar atsilenkiančia geležte tikrai negalite. Tačiau bet kurio amžiaus žmogus gali mokytis kovos menų, be jokių specialių leidimų pilnametis gali turėti dujinį balionėlį, o gavęs leidimą įsigyti, laikyti ir nešiotis – turėti tam tikrą šaunąmąjį ginklą. Straipsnio gale apžvelgėme kainas. Akivaizdu, kad pigiausia yra turėti dujinį balionėlį. Tačiau net ir jį norint panaudoti, reikia mokėti kontroliuoti save ir nepasiduoti panikai.

Vis dėlto, ar daug kas susimąsto apie tai, kad bet kurią dieną gali prireikti apginti savo artimojo gyvybę? Ir kiek laiko bei lėšų gali pareikalauti saugumas?

Susiprasti reikia pačiam

R.Matonis, paklaustas, kodėl nepastebima socialinės reklamos, skatinančios mokytis savigynos, pripažino, kad policija nekuria beveik jokios socialinės reklamos, nes tam nėra skiriama lėšų.

Wing Chun Kovos menų asociacijos vadovo Lino Raišio manymu, Lietuvoje pernelyg mažai dėmesio gyventojų saugumui skiria pati valstybė. „Neturime sistemos, valstybė turėtų rengti kokias nors programas. Važinėju į Italiją, Vokietiją – ten yra kitaip. Pavyzdžiui, Vokietijoje žiūrima labai rimtai, valstybė skatina trenerius, kurie moko ir vaikus, eina į darželius. 6-7 metų vaiko savigynos neišmokysi, tačiau galima išmokyti, kaip elgtis konkrečiose situacijose, tarkime, pagrobimo atveju nešamas vaikas gali daužyti per ausį, garsiai rėkti. Taip pat Lietuvoje gajūs stereotipai, pavyzdžiui, kad mergaitei apskritai nėra šansų apsiginti. Žmonės reaguoja ne pagal pojūčius, o pagal įsitikinimus, tokia yra problema. Matau, kad savigarbos jausmas ir orumas šalyje yra tik paties žmogaus reikalas“, – pasakojo L.Raišys.

Sifu L.Raišio teigimu, pas jį besitreniruojančių žmonių skaičius išlieka daugmaž stabilus. Tačiau jis perspėja, kad norintys išmokti apsiginti neturėtų tikėtis labai trumpų kursų. „Tai nėra paprasta – tai mokslas. Žmogus turi pasiruošti psichologiškai, fiziškai, išmokti strategijų ir taktikų. Tik komerciniais tikslais kažkas gali reklamuoti, kad to išmokys greitai. Vedu nemokamas paskaitas apie savigyną, psichologines distancijas. Tai bendras susipažinimas. Po to viskas priklauso nuo paties žmogaus pastangų, sveikatos“, – sakė L.Raišys.

Instruktorius pabrėžė, kad bet kuriam savigynos būdui panaudoti svarbiausios yra žinios, po to – veiksmai. „Turėdamas žinių žmogus pasitiki savimi. Suprasdamas faktorius, kodėl yra užpultas, žmogus žino, kaip reaguoti, o mokėdamas įvertinti fizinius užpuoliko duomenis, numato, kokiu būdu gintis“, – sakė L.Raišys.

Šeimos deleguoja vyrus

Saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ viceprezidentas Arvidas Januška sakė, kad per pastaruosius metus nėra stebima didesnio besimokančiųjų šaudyti skaičiaus pokyčio. Kursus lanko daugiausia vyrai: A.Januškos teigimu, jie sudaro apie 85 procentus besikreipiančiųjų. „Vyrai ir ginklai, matyt, labiau siejasi, nei ginklai ir moterys. Ginklas savigynai yra skirtas apsiginti pačiam arba apginti šeimą, tą patį ginklą gali naudoti sutuoktiniai: teisės aktai leidžia kitam šeimos nariui būti ginklo naudotoju. Tad jeigu ginklas reikalingas šeimai apsaugoti, jį įsigyti dažniausiai deleguojamas vyras“, – sakė A.Januška.

Jo teigimu, šaudyti mokosi labai įvairaus amžiaus žmonės, nuo visai jaunų iki senjorų, neretai tai – vyresnio amžiaus ūkininkai. Vyraujantis amžius – tarp 30 ir 50 metų. „Ekskomisarų biuro“ mokymų grupės vadovė Raimunda Januškienė pridūrė, kad daugiau žmonių į šaudyklą ateina pramogos tikslu, tam nereikia jokių leidimų, o nepilnamečius gali atlydėti vienas iš tėvų. „Ginklavimosi bumas buvo prasidėjus ekonominei krizei, tuomet labai padaugėjo plėšimų, vagysčių. Dabar, kaip ir iki krizės, nedidelė dalis yra norinčių įsigyti ginklą. Būna atvejų, kai žmogus ginklą paveldi kaip relikviją, ir, nenorėdamas jos parduoti, turi gauti leidimą jį laikyti“, – sakė R.Januškienė.

„Ekskomisarų biuro“ viceprezidentas pripažino, kad savikontrolės pamokos šalia mokymosi šaudyti būtų didelis pranašumas, tačiau tai nėra privaloma. „Mokymo programos to nenumato. Valandos ar kelių tam neužtektų. Reikalingos ilgos treniruotės, kad žmogus galėtų adekvačiai elgtis kritinėje, psichologiškai nepalankioje situacijoje. Šios situacijos turi būti maksimaliai panašios į realias. Be to, kiekvienas žmogus yra išskirtinis, o aprobuoto reakcijų tipo nėra“, – komentavo A.Januška ir pridūrė, jog kartais, nors labai retai, belankydamas kursus žmogus pamato, kad vis dėlto ginklas yra ne jam ir nusprendžia jo neįsigyti. Mokymų grupės vadovė sakė, kad atvejai, kai žmogus praeina kursus, gauna reikalingus dokumentus, bet ginklo neįsigyja – labai reti.

„Pirmiausia, ginklas yra didžiulė atsakomybė“, – pažymėjo A.Januška. R.Januškienė pritarė, kad dėl šios didelės atsakomybės žmogus turi atsisakyti kai kurių įpročių. Be to, pagal reikalavimus ginklas negali būti nešiojamas matomas viešai.

Valstybės reglamentuotą mokymų programą norintiems įsigyti ginklą savigynai sudaro 30 akademinių valandų – 16 šaudybos ir 14 teorijos. „Per tiek laiko galima išmokyti saugiai naudotis ginklu, bet to per mažai, kad žmogus jau turėtų gebėjimus ir įgūdžius. Todėl rekomenduojame į šaudyklas vaikščioti nuolatos“, – sakė R.Januškienė ir akcentavo, kad įsigyti ir nešiotis leidimai išduodami tik pistoletams ir revolveriams, o lygiavamzdžiams šautuvams galima įsigyti tik leidimą laikyti – nešiotis jų negalima. Taip pat Lietuvoje negalima naudoti guminių kulkų – jas naudoti gali tik policija.

Kaip gintis nenusikalstant?

Atsakomybė naudojant bet kokį ginklą – ne tik moralinė. Besigindamas žmogus, nelemtai susiklosčius aplinkybėms, ir pats gali patekti į teisiamųjų suolą.

Pagrindinis veiksnys savigynai šaunamuoju ginklu, pasak A.Januškos, yra kilusi grėsmė paties ginklo turėtojo ar jo artimųjų gyvybei. Kitose situacijose ginklą galima panaudoti esant būtinojo reikalingumo sąlygomis, pavyzdžiui, šaunant į viršų įspėti apie gresiantį pavojų, ar panaudoti prieš gyvūną, jeigu jis kelia grėsmę. Pastaruoju atveju pakanka grėsmės sveikatai.

Vis dėlto Baudžiamajame kodekse savigynai numatyta išlygų, kurias streso būsenoje prisiminti ir adekvačiai įvertinti įprastai su smurtu nesusiduriančiam žmogui nebūtų lengva. R.Januškienė sakė, kad minėtais atvejais, kai praėjęs kursus žmogus neįsigyja ginklo, paprastai priežastis būna suvokimas, kad stresinėje situacijoje gali nuspręsti neteisingai. „Streso metu perbėgti mintimis įstatymus, ar tai būtinoji gintis, ar būtinasis reikalingumas, ar jau būtinosios ginties ribų peržengimas, yra nelengva. O tai jau – baudžiamoji atsakomybė“, – sakė R.Januškienė.

Kodekse numatyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas.

Jis turi teisę gintis ar ginti kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Būtinosios ginties ribos laikomos peržengtomis, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika.

Taip pat asmuo turi teisę į gynimą, kai vydamasis, stabdydamas, neleisdamas ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai bandančiam išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui padaro turtinės žalos, nesunkų sveikatos sutrikdymą arba sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo, o sulaikydamas nusikaltimo vietoje asmenį, tyčia nužudžiusį ar pasikėsinusį nužudyti, – sunkų sveikatos sutrikdymą, jeigu nusikalstamą veiką padariusio asmens kitaip nebuvo galima sulaikyti.

Pagal Būtinąjį reikalingumą apibrėžiantį straipsnį, asmuo neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti.

SKAIČIAI

Per 2012 metus užregistruoti 1 tūkst. 927 plėšimai, arba 23 proc. mažiau nei per 2011 metais (2 tūkst.503) (Policijos departamento duomenys).

2013 metų sausio – birželio mėnesį šalyje užregistruoti 95 nužudymai, 78 sunkūs sveikatos sutrikdymai, 76 išžaginimai, 13 tūskt. 255 vagystės, 949 plėšimai (Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenys). Tą patį 2012 metų laikotarpį užregistruota 112 nužudymų, 66 sunkūs sveikatos sutrikdymai, 108 išžaginimai, 14 tūskt. 698 vagystės, 1 tūkst. 58 plėšimai.

IŠLAIDOS

Naujų šaunamųjų ginklų kainos (Lietuvos ginklų fondo (LGF) duomenys)

Už pistoletą gali tekti sumokėti nuo 2 tūkstančių iki keliolikos tūkstančių litų.

Revolveriai kainuoja nuo 970 iki 4,5 tūkstančio litų.

Lygiavamzdis šautuvas kainuoja apie 5 tūkstančius litų.

Dujiniai pistoletai ar revolveriai kainuoja nuo maždaug 120 iki 250 litų.

Naudotų šaunamųjų ginklų kainos (LGF duomenys)

Naudotas pistoletas ar revolveris kainuos nuo 400 iki 4 tūkstančių litų.

Kitos išlaidos:

Vienos kulkos kaina būna apie 0,23-2,5 lito (LGF duomenys).

Priemonėms ginklo priežiūrai gali tekti išleisti dar apie 50 litų (LGF duomenys).

Jei asmuo nori įsigyti revolverį ar pistoletą, turės namuose įsirengti specialų seifą ginklui laikyti. Už jį galima pakloti nuo 150 iki kelių tūkstančių litų.

Šiek tiek pinigų reikėtų atsidėti privalomojo sveikatos tikrinimo pažymai ir kt.

Savigynos kursai ginklui įsigyti, po kurių išduodamas pažymėjimas, reikalingas pateikti policijoje, kainuos nuo 250 litų.

Egzamino savigynai laikymas ir pažymėjimo išdavimas – 25 litai.

Fizinių asmenų ginklų registravimas ir leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimas – 50 litų.

Dujinių balionėlių kainos:

Nuo 15 iki 100 litų. Parduodami asmenims nuo 18 metų be jokių specialių leidimų.

Savigynos kursų kainos:

Vienos savigynos treniruotės kaina paprastai būna apie 20-30 litų. Kiek jų prireiks, daug priklauso nuo pasirinkto kovos meno ir individualių treniruojamojo savybių.

Nemokamai:

Atpažinti agresorių ir pabėgti.

POLICIJOS PATARIMAI, KAIP APSISAUGOTI NUO UŽPUOLIKŲ

Jeigu namo tenka grįžti tamsiu paros metu – venkite nuošalių, prastai apšviestų kiemų, gatvių. Geriausia būtų pasirūpinti, kad kas nors jus parvežtų arba išsikviesti taksi.

Nesinešiokite su savimi didelės pinigų sumos, dokumentų, jei tai nėra būtina, pridenkite drabužiais brangius papuošalus.

Rankinę nešiokitės priglaudę prie savęs taip, kad užsegimas būtų atsuktas į jus. Namų raktus stenkitės laikyti ne rankinėje, bet kišenėje. Jei kas bando išplėšti rankinę, geriau atiduokite – jūsų gyvybė ir sveikata brangesnė už bet kokią nuosavybę.

Jeigu jums atrodo, kad kažkas jus seka, pereikite į kitą gatvės pusę. Jeigu įtarimai pasitvirtino, bėkite ten, kur šviesu ir gali būti žmonių bei šaukitės pagalbos.

Eikite šaligatviu veidu į gatvės judėjimą, toliau nuo kelkraščio, kad plėšikas negalėtų nepastebėtas prie jūsų privažiuoti iš nugaros.

Niekada nevaikščiokite kalbėdami, rinkdami teksto žinutes mobiliuoju telefonu ar klausydamiesi muzikos per ausines – tai nukreipia jūsų dėmesį nuo to, kas vyksta aplinkui, sulėtina reakciją, tampate lengva auka.

Jeigu naudojatės bankomato paslaugomis, įsitikinkite, ar šalia nėra įtartinų asmenų, ar niekas nestebi, kaip renkate savo mokėjimo kortelės kodą. Paėmę pinigus iš bankomato jų neskaičiuokite, o skubiai įsidėkite į kišenę, rankinę ar kitą saugią vietą.

Jei dažnai tenka vaikščioti nesaugiais maršrutais, būtų gerai turėti dujų balionėlį ar net dujinį pistoletą. Svarbiausia – ne turėti apsisaugojimo priemonę, o mokėti ir spėti laiku ja pasinaudoti.

Garsus šauksmas – geriausia signalizacija, išgąsdinanti ar bent akimirkai sutrikdanti užpuoliką. Didelė tikimybė, kad netoliese bus žmonių, kurie suskubs jums padėti.

Jeigu vis dėl to jūs buvote apiplėštas, kuo skubiau kreipkitės į policiją. Bėkite į artimiausią namą, prašykite praeivių telefono paskambinti nemokamu policijos numeriu. Kuo greičiau pranešite apie įvykdytą nusikaltimą, tuo didesnė tikimybė sulaikyti plėšikus ir rasti dar neparduotus jūsų daiktus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"