TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Savivalda neužtikrina žmonių interesų

2013 02 12 8:10
P.Žeimys: "Dabar savivaldybių tarybos pačios save kontroliuoja, o gyventojai yra nušalinti nuo kontrolės." / Romo Jurgaičio nuotrauka

Apie Lietuvos savivaldos problemas kalbamės su Seimo nariu konservatoriumi Pranu Žeimiu.

- Prieš tapdamas Seimo nariu daugiau nei dešimtmetį dirbote savivaldoje, esate gerai susipažinęs su šia valdžios grandimi. Esama nuostatos, kad savivalda Lietuvoje veikia ne taip, kaip reikėtų. Jūsų manymu, ar šiuo metu užtikrinamas žmonių interesų atstovavimas vietos lygmeniu?

- Tai sudėtingas ir įvairiai interpretuojamas klausimas. Mūsų yra trys milijonai, tiek ir nuomonių šiuo klausimu. Pirmiausia reikėtų kalbėti apie tai, kad savivalda turėtų atlikti funkcijas, kurios tiesiogiai susietos su vietos žmonių gyvenimu. Valstybės funkcijų supaprastinimas ir decentralizavimas, elektroninės valdžios paslaugų spartus diegimas, apsisprendimas Lietuvoje turėti bent dviejų lygių savivaldą - visa tai stiprintų savivaldą ir pagerintų žmonių interesų atstovavimą vietos lygmeniu.

- Lietuva bene vienintelė Europos Sąjungos (ES) valstybė, kurioje nėra dviejų lygių savivaldos. Ar jos išskaidymas priartintų valdžią prie žmonių?

- Reikia sutikti su tuo, kad Lietuvoje savivalda dar nėra žmonių valdžia, o esamas savivaldos modelis neužtikrina tinkamo vietos bendruomenių interesų atstovavimo. Dabar savivaldybių tarybos pačios save kontroliuoja, o gyventojai yra nušalinti nuo kontrolės. Padėtis keistųsi, jei Lietuvoje būtų įvestas dviejų lygių savivaldos modelis. Tuomet savivaldybės būtų suskaidytos į mažesnius vienetus, turinčius savo vadovus, kurie ir rūpintųsi konkrečios vietovės gyvenimo kokybe.

Tačiau akivaizdu, kad dabartinių savivaldybių skaidymas į mažesnes, esant sumažintiems valstybės ir savivaldybių biudžetams, artimiausiu metu nėra realus. Lieka atidėti šią idėją vėlesniam laikui.

- Praėjusios kadencijos Seime net kelissyk imtasi merų tiesioginių rinkimų įteisinimo. Kodėl parlamente šis klausimas kaskart užstringa?

- Iškart turiu prisipažinti, kad nesu už tai, kad merai būtų renkami tiesiogiai. Daugiau nei aštuonerius metus dirbau savivaldybės meru (vadovavo Palangai - aut.) ir neįsivaizduoju, kokį "šventąjį" gali išsirinkti vietos gyventojai. Kyla klausimas, kas tas tiesiogiai išrinktas meras bus - dar vienas tarybos narys, tik išrinktas visiškai kitaip nei likusieji, tarybos pirmininkas, kaip yra dabar, ar vykdomosios valdžios vadovas? O gal jis bus panašus į vietos prezidentuką, turintį veto teisę?

Visais atvejais taip pat verta paklausti, kokie bus tiesiogiai išrinkto mero santykiai su savivaldybės taryba. Juk įmanomas variantas, kai tiesiogiai išrenkamas nepartinis meras, o tarybos daugumoje viršenybę turi kuri nors politinė partija. Tada toks meras būtų pasmerktas visą kadenciją nuo ryto iki vakaro ieškoti pritariančiųjų jo sprendimams, nors įstatymų leidėjai, apsaugodami merą nuo pirmalaikio atleidimo iš einamų pareigų, ir numatytų, kad norint pašalinti jį iš posto būtini keturių penktadalių visų tarybos narių balsai. Kam nuo to geriau? Pačiai savivaldybei, o gal merą rinkusiems rinkėjams? Niekam.

Merų tiesioginių rinkimų perspektyva dabar priklauso ne nuo visuomenės požiūrio, jos noro ar nenoro mero pozicijoje matyti pačios išrinktą žmogų, o nuo parlamentinių partijų sutarimo šiuo klausimu. Seimo narių apsisprendimas dėl merų tiesioginių rinkimų reikštų apsisprendimą pasirinkti visiškai naują vietos savivaldos modelį ir atsisakyti visą dešimtmetį veikiančio ir tobulinamo modelio. Būtina atsakyti į klausimą, ar pasirinktas modelis gali funkcionuoti geriau nei dabartinis, ar pasirinktas modelis turės daugiau pranašumų nei trūkumų.

- Matome tendenciją, kad savivaldybių biudžetai mažėja. Kaip tai atsiliepia žmonių gyvenimui ir regionų raidai?

- Savivaldybių biudžetai 2013 metais mažėja vidutiniškai 6-10 procentų. Yra savivaldybių, kurios, neturėdamos galimybių sukaupti biudžetuose daugiau pajamų, rengia taupymo projektus, kuriuose, pavyzdžiui, numato išleisti darbuotojus nemokamų atostogų, riboja kvalifikacijos kėlimo renginius, mažina lėšas prekėms ir paslaugoms įsigyti ir pan. Tenka apgailestauti, kad šiemet pabrangus elektros energijai rasis tokių savivaldybių, kurios bus priverstos išjungti dalį miestų ir miestelių apšvietimo. Mažėja savivaldybių lėšos, skiriamos savarankiškoms įstaigų funkcijoms vykdyti. Tai reiškia, kad išmokėjusios algas ir sumokėjusios mokesčius "Sodrai" įstaigos turės mažinti išlaidas už šildymą, elektrą, vandenį, ryšių paslaugas ir t. t. Yra savivaldybių, kuriose jaučiamas lėšų trūkumas valstybės pavestoms funkcijoms vykdyti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"