TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Savivaldai neparanki rinkimų sistema

2007 11 03 0:00
V.Mikalauskas: "Šiandien savivaldybėse visi atsako už viską ir už nieką."
Autorės nuotr.

Kol speciali Seimo darbo grupė laukia partijų siūlymų savivaldos politinio modelio vizijai kurti, savivaldybes graužia sąmyšis ir interesų konfliktai.

Rietenos ir nesibaigiančios problemos, interesų konfliktai, mažėjantis rinkėjų aktyvumas ir pasitikėjimas politikais - tai vis mūsų savivaldos bėdos, kurios politikams, matyt, parūps tik prieš kitus savivaldos rinkimus. Apie tas problemas LŽ kalbasi su buvusiu Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) viceprezidentu, Varėnos rajono meru Vidu Mikalausku, kuris šioje kėdėje - jau ketvirtą kadenciją.

- Kodėl politikai, siekdami tarybos nario mandato, žada rinkėjams aukso kalnus, o gavę trokštamas pareigas pažadus pamiršta?

- Tokia situacija užkoduota dabartinėje rinkimų sistemoje. Žmonės balsuoja už vieną kandidatą, o į valdžią ateina visai kitas, partijų koalicijos statytinis. Taip atsirandanti galimybė manipuliuoti vėliau sukelia rinkėjų pasyvumą. Šiandien dvi priešingos politinės jėgos gali sudaryti koaliciją. Kai valstybiniu lygiu deklaruojama, kad konservatoriai negali dirbti su "Tvarkos ir teisingumo" bei Darbo partijomis, savivaldos lygmeniu šios partijos be problemų susijungia ir sėkmingai dirba.

- Ar toks susijungimas rodo, jog dėl bendro tikslo galima pamiršti ir partines ambicijas?

- Tai rodo, kad vietinė valdžia dažniausiai formuojama atsižvelgiant į interesų lygį. Ne vienoje savivaldybėje susidaro logika nepaaiškinama situacija, kai oponuojančios partijos atstovai yra valdančiosios daugumos patarėjai. Tai dar vienas patvirtinimas, kad politinių vertybių mažai paisoma.

- Vadinasi, į savivaldą dauguma eina tik dėl verslo interesų?

- Galbūt. Daugiau kitų nežinau, bet tai nėra gerai. Blogai, kad merams mažinamos galios atleidžiant juos nuo personalinės atsakomybės. Šiandien savivaldybėse visi atsako už viską ir už nieką. Jei politikas keičia politinę jėgą, jis turėtų pasitraukti iš einamų pareigų. Dabar kai kurie per kadenciją pakeičia keturias frakcijas, vis peršoka į valdančiąją daugumą. Tai vėl rodo suinteresuotumą. Politika tokiems tik priedanga, bet taip yra ir Seime, ir savivaldoje.

- Ką reikėtų daryti, kad į savivaldą ateitų gyventojų pasitikėjimą pelniusios asmenybės?

- Jau prieš ketverius metus, dar eidamas LSA viceprezidento pareigas, siūliau taikyti mišrią rinkimų sistemą. 50 proc. būtų renkama pagal administracinį suskirstymą, o likusi dalis - pagal partijų sąrašus. Būtina leisti rinkimuose dalyvauti ir nepartiniams kandidatams, merus ir net seniūnus rinkti tiesiogiai. Tačiau buvau vienintelis taip manantis meras. Pritaikius tokią sistemą išsispręstų ir atstovavimo bendruomenei problema. Kol kas kai kurioms seniūnijoms neatstovaujama taryboje, nes maži kaimeliai neturi galimybių į ją patekti.

- Gal šią problemą išspręstų savivaldos projekto rengėjų siūlymas įteisinti šaltyšius ir krivūles siekiant padidinti bendruomenių įtaką sprendžiant vietos reikalus?

- Tas modelis būtų didžiulis nesusipratimas. Žmonės, teikiantys tokius pasiūlymus, arba neturi ką veikti, arba nesugeba. Ištraukė iš kažin kokio konteksto tą pavadinimą ir nori tapti reikšmingi, esą reformą daro. Tai nereiškia, kad nebūtina peržiūrėti administracinio susiskirstymo, tačiau grįžti į praeitį ir išradinėti dviračio taip pat nereikia. Geriau stiprinti esamas struktūras, suteikti seniūnijoms daugiau ūkinės laisvės ir finansinio savarankiškumo. Apie patį projektą manau, kad tai dar vienas bandymas retušuoti esamą savivaldos padėtį, o ne iš esmės spręsti problemas.

- Užsiminėte, jog merams mažinamos galios ir atsakomybė, bet ar atidavus valdžią į vienas rankas neiškils kitokių problemų?

- Vadovą reikia kontroliuoti, tai gali daryti pilietinė visuomenė ir jos deleguoti asmenys - tarybos nariai. Galiausiai yra teismai. Meras turėtų ne tik išplėstas galias, bet ir vienodo dydžio atsakomybę už deleguotas funkcijas. Dabar situacija absurdiška: administracijos direktoriaus - politinio pasitikėjimo asmens - galios kur kas didesnės negu mero.

- Varėnos rajonas ne tik pats didžiausias, miškingiausias, bet ir rečiausiai apgyvendintas, garsėjantis nederlingomis žemėmis, tačiau probleminės savivaldybės statusas jam nesuteiktas. Ar galima sakyti, kad puikiai sugebate su problemomis susidoroti?

- Galima sakyti ir taip, bet savivaldybių pripažinimo probleminėmis metodika kelia nuostabą. Druskininkų savivaldybei, gaunančiai milžiniškas investicijas, toks statusas suteiktas. Jei Varėnai jų tektų bent trečdalis, mes tikrai nebūtume problemiški. Akivaizdu, kad prioritetai sudėstyti ne ten. Dalį svarbių klausimų galėtume išspręsti naudodami viršytas planuotas pajamas, bet jos patenka į valstybės biudžetą. Tokia valstybės politika: pirmiausia iš tavęs paima, o paskui reikia prašyti, kad duotų, neskatina investicijų plėtros.

- Varėnos rajonui vadovaujate jau ketvirtą kadenciją. Kokia jūsų populiarumo ir rinkėjų pasitikėjimo paslaptis?

- Vadovaujuosi kredo - mažiau žadėti, daugiau daryti. Būtų geriausia, kad politikai nieko nežadėtų, o paprasčiausiai dirbtų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"