TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Savivaldos rinkimai slopina norą kurti įstatymus

2015 02 03 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kovo 1-ąją vyksiantys savivaldos rinkimai gerokai sumažino Seimo narių darbingumą. Sausį įregistruoti tik 28 įstatymų projektai, o daugumos jų autorius - parlamentinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Seimo nariai, aktyviai įsitraukę į artėjančių savivaldos rinkimų politinę kampaniją, pristigo iniciatyvų. Nuo šių metų pradžios parlamentarai įregistravo viso labo 28 teisės aktų projektus. Tuo metu 2014-ųjų sausį tautos išrinktieji sugebėjo sukurti 64 įstatymų projektus.

LŽ kalbintas Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas pripažino, kad savivaldybių tarybų ir merų rinkimai, kuriuose dalyvauja ir kai kurie dabartiniai parlamentarai, šiuo metu yra atitraukę juos nuo tiesioginio darbo. Tačiau A. Sysas nelinkęs kolegų smerkti. „Seimo nario mandatas labai platus, todėl rinkimai į savivaldą - irgi darbas, nes bendraujama su tais pačiais rinkėjais, kurie paskui renka ir Seimą. Laikotarpis tarp sesijų ir skirtas būtent daugiau bendrauti su rinkėjais“, - LŽ aiškino jis.

Anot A. Syso, praėjusiais metais parlamente daugiau buvo priimama su euro įvedimu susijusių teisės aktų, todėl liko nemažai nesvarstytų Seimo narių teiktų įstatymų projektų. „Yra labai daug į aruodus prirašytų projektų! Aktyvesni Seimo nariai turi sukaupę ne po vieną įstatymo projektą, todėl ir neteikia naujų, nes sesija ribota“, - kalbėjo Seimo vicepirmininkas.

Daugiau kaip pusę visų sausio mėnesį parlamentarų įregistruotų įstatymų projektų - 16 - yra pasiūlęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. „Sausį buvo mūsų komiteto posėdis. Svarstėme ne vieną įstatymo projektą, todėl patobulintus variantus, kuriems pritarėme, įregistravome. Mūsų komitetas, palyginti su kitais, turi gana daug darbo“, - LŽ tikino šio komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.

Politologas, Kauno technologijos universiteto profesorius Algis Krupavičius teigė, jog „konjunktūriniai įvykiai“ veikia parlamento darbo intensyvumą. „Kilusios krizės ar vykstantys rinkimai, be abejo, gali atitraukti parlamento narius tam tikram laikui nuo teisėkūros darbų“, - LŽ pažymėjo jis.

Analizuodamas, kaip įvairiose Europos Sąjungos šalyse kinta parlamentinės daugumos veiklos cikliškumas, A. Krupavičius pamatė, kad didžiausias aktyvumas pasiekiamas per pirmus dvejus metus, o kadencijos pabaigoje vyriausybės ir parlamentai tampa pasyvesni.

Politologo žodžiais, dabartinis Seimas, palyginti su ankstesniais, yra gana darbingas ir aktyvus. „Pagal priimamų įstatymų skaičių šios kadencijos Seimas demonstruoja labai gerus rodiklius. Jis tikrai aktyvesnis, nei prieš tai dirbęs centro dešinės partijų daugumos parlamentas“, - įsitikinęs A. Krupavičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"