TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Savivaldybėms užraukė skolų maišą

2016 02 27 6:00
Finansų ministerija tikina, kad europiniams projektams savivaldybės galės panaudoti iš valstybės biudžeto gautas subsidijas. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Šalies savivaldybių atstovai reiškia nepasitenkinimą dėl gerokai griežtesnių skolinimosi iš bankų nuostatų, įsigaliojusių nuo šiemet. Nuogąstaujama, kad gali strigti Europos Sąjungos (ES) projektų įgyvendinimas, nes merijos neturės pakankamai pinigų prisidėti prie jų finansavimo.

Finansų ministerija aiškina, jog įvesti ribojimus buvo būtina matant, kaip vietos valdžia vis giliau lenda į skolas, ir tikina, kad europiniams projektams savivaldybės galės panaudoti iš valstybės biudžeto gautas subsidijas.

Skolų kupra augo

Kur kas griežtesnės skolinimosi sąlygos numatytos dar 2014 metais Seimo priimtame Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme. Jis radosi pastebėjus, kad savivaldybių skolos ėmė augti. 2013 metų sausio 31 dieną jos siekė 268 mln. eurų, 2014-ųjų gruodžio 31-ąją – 326 mln. eurų. Su kokiomis skolomis savivaldybės baigė 2015-uosius, kol kas nesuskaičiuota. Pernai spalio 1 dieną jos siekė 320 mln. eurų. Labiausiai prasiskolinusi buvo sostinės savivaldybė – jos skolos sudarė 128 proc. metinio biudžeto. Daugiau kaip 60 proc. metinio biudžeto dydžio skolų turėjo Alytaus miesto, Kupiškio ir Rokiškio rajonų savivaldybės.

Nuo šiemet savivaldybėms rankos imant paskolas iš bankų surištos. Pagal minėtą įstatymą, savivaldybėse, kurių asignavimai neviršija 0,3 proc. praėjusių metų bendrojo vidaus produkto, biudžetas turi būti vykdomas taip, kad asignavimai neviršytų pajamų daugiau kaip 1,5 procento.

Algirdas Vrubliauskas: "Detalių dar neišgirdome. Kalbama, kad subsidiją galbūt reikės grąžinti, gal tik dalį jos, o gal apskritai nereikės."

Virvė ant kaklo

Šakių rajono meras Juozas Bertašius neslėpė pasipiktinimo griežtesnėmis fiskalinės drausmės nuostatomis. Anot jo, dėl jų labiausiai nukentėjo tos merijos, kurios iki šiol taupė, neišlaidavo ir nelindo į skolas.

„Mūsų savivaldybė tikrai nėra prasiskolinusi. Taupėme ir stengėmės skolintis kuo mažiau. Tačiau priimant įstatymą savivaldybės, kurios pinigus taupė ir nesiskolino, buvo prilygintos išlaidavusioms. Tad mūsų taupumas atsisuko prieš mus pačius“, – LŽ teigė J. Bertašius.

Pasak jo, itin didelę neigiamą įtaką apribojimas turės įgyvendinant 2014–2020 metų ES investicijų projektus, nes juos kofinansuoti reikės ne iš pasiskolintų, o iš savų lėšų. J. Bertašiaus aiškinimu, pagal senąją tvarką rajonas šiemet būtų galėjęs pasiskolinti iki 4 mln. eurų, o pagal dabartinę galės tik iki 800 tūkst. eurų.

„Padaryta nesąmonė. Jei jau norėta apriboti savivaldybių skolinimąsi, reikėjo numatyti, kad tai taikoma prasiskolinusioms savivaldybėms, o ne visoms. Šiemet dar kaip nors išsiversime, tačiau kitąmet, kai bus pradėta įgyvendinti įvairius projektus, lėšų poreikis bus kur kas didesnis. Nežinau, kaip reikės verstis“, – kalbėjo meras.

Europiniams projektams kofinansuoti savivaldybėms siūloma naudoti savas lėšas. Tačiau, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) skaičiavimu, jei dalis savivaldybių ir rastų galimybių skirti lėšų, tai sudarytų ne daugiau kaip 3,5 proc. projektų vertės, o juk įgyvendindamos ES fondų pinigais finansuojamus projektus savivaldybės turi užtikrinti vidutiniškai nuo 7,5 iki 15 proc. nuosavų lėšų indėlį.

Bendras numatomas savivaldybių nuosavo indėlio dydis pagal 2014–2020 metų veiksmų programos prioritetus siekia 119 mln. eurų, nes skiriamos ES fondų lėšos sudaro 885 mln. eurų. Prognozuojama, kad vien šiemet projektams finansuoti savivaldybėms prireiks apie 14 mln. eurų.

LSA prezidento, Druskininkų mero Ričardo Malinausko teigimu, sugriežtinta skolinimosi tvarka savivaldybes riboja per stipriai. Be to, jei savivaldybės neįgyvendins projektų panaudodamos europines lėšas, vėliau visus projektus turės finansuoti tik savo lėšomis. Susidarytų gerokai didesnė suma, nei reikėtų skolintis.

Siūlo išeitį

Savivaldybių nuogąstavimus Finansų ministerija nelinkusi laikyti pagrįstais ir siūlo joms teikti subsidijas iš valstybės biudžeto, užtikrinant jų nuosavus indėlius. Taip esą siekiama skatinti savivaldybes investuoti į projektus, kurie padėtų turėti mažiau išlaidų, bet daugiau pajamų. Neva savivaldybės bus skatinamos dalyvauti energinio efektyvumo ir kitose programose, kurios įgyvendinamos naudojant lengvatines paskolas ir garantijas.

„Ieškojome sprendimo, kaip, išlaikant fiskalinę drausmę, nedidinant savivaldybėms leistinų skolinimosi limitų, padėti joms padengti galimą nuosavų lėšų trūkumą. Vienas būdų – subsidijos, kurios bus teikiamos tik griežtai įvertinus jų poreikį“, – teigė finansų ministras Rimantas Šadžius. Jis įsitikinęs, jog tik taip vykdomi projektai leis pajusti teigiamą ekonominį efektą konkrečiai teritorijai – pritrauks privačių investicijų, sukurs darbo vietų.

Tokį sumanymą ministras pristatė LSA. Tačiau savivaldybių vadovai jį kol kas vertina labai atsargiai. Kaip teigė LSA viceprezidentas, Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas, idėja gal gera, tačiau kol kas nežinoma, kaip ji būtų įgyvendinama.

„Detalėse dažnai slypi velnias, bet tokio sumanymo detalių dar neišgirdome. Kalbama, kad subsidiją galbūt reikės grąžinti, gal tik dalį jos, o gal apskritai nereikės. Viskas priklausys nuo projektu pasiektų rodiklių. Tačiau kaip vyks vertinimas, kontrolė, kol kas neaišku“, – sakė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"