Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
LIETUVA

Savivaldybės bando pritraukti jaunus specialistus: ko trūksta?

 
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Kai kurios Lietuvos savivaldybės specialistams, kurių trūksta, skiria savivaldybės būstą ar netgi, jei išgali, moka didesnius atlyginimus, tačiau trūksta sprendimų valstybės lygmeniu. Taip LRT.lt sako Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis. LRT.lt domėjosi, kaip kitose Europos šalyse siekiama pritraukti absolventus į regionus.

Dabartinė vyriausybė kalba apie poreikį pritraukti ir išlaikyti regionuose specialistus (medicinos, švietimo). Premjero Sauliaus Skvernelio teigimu, įpareigojimas atidirbti po valstybės finansuotų studijų būtų normali praktika. Pasak jo, stengtis pritraukti jaunus specialistus turėtų ir savivaldybės, o tiesioginiai paskyrimai demokratinėje valstybėje sunkiai įsivaizduojami.

Paklausta, kokiomis priemonėmis siekiama arba ketinama siekti pritraukti darbuotojus į regionus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) sako, kad pasitelkiama parama būstui įsigyti.

„Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme yra nustatyta, kad savivaldybės būstas (tai ne socialinis būstas, kuris nuomojamas mažas pajamas turintiems žmonėms) savivaldybės tarybos sprendimu naudojamas asmenims ir šeimoms, kurie su savivaldybe ar jos įstaigomis yra susiję darbo ar jų esmę atitinkančiais santykiais, apgyvendinti.

Šiuo metu Lietuvos savivaldybės turi 15680 tinkamų gyventi būstų, iš kurių 397 šiuo metu yra laisvi ir savivaldybės gali juos panaudoti reikalingiems darbuotojams apgyvendinti“, – teigia Paramos būstui skyriaus vedėjas Aloyzas Stapulionis.

Pasak Jaunimo skyriaus vyriausiosios specialistės Gintarės Lisauskaitės, šiuo metu rengiamame Nacionalinės jaunimo politikos 2011–2019 m. plėtros programos įgyvendinimo 2017–2019 m. veiksmų plane numatoma kurti geresnes sąlygas jaunimui ir jaunoms šeimoms apsirūpinti būstu.

„Planuojama atlikti analizę, nustatančią, kokios priemonės padėtų jaunimui ir jaunoms šeimoms apsirūpinti būstu, bei sukurti paramos jaunoms šeimoms (iki 35 m., nepriklausomai nuo pajamų), įsigyjančioms pirmąjį būstą ne didmiesčiuose, sistemą. Atkreipiame dėmesį, jog veiksmų planas dar nėra patvirtintas“, – sako SADM atstovė.

Neužtenka savivaldybių pastangų, turi stengtis valstybė

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas teigia, kad komitete svarstymų apie tai, kaip jaunus specialistus pritraukti dirbti regionuose, nėra, tačiau, jo manymu, savivaldybės turi pakankamai instrumentų.

„Mes tikrai nesvarstome, tačiau prieš 3–4 metus pakeitėme būsto įstatymą, tad savivalda turi teisę tarybos sprendimu socialinį būstą perregistruoti savivaldybiniu ir jį suteikti jauniems specialistams. Kai kurios savivaldybės taip daro jau ne vienerius metus, kartu pasiūlydamos didesnį atlyginimą. Savivaldai nereikia papildomų įstatymų, jie gali tuo naudotis“, – tikina parlamentaras.

Pasak Darbo rinkos tyrimų instituto vadovo B. Gruževskio, kai kurioms savivaldybėms neblogai sekasi jų turimus instrumentus išnaudoti, tačiau trūksta sprendimų valstybės lygmeniu.

„Kai kuriose savivaldybėse taikomos didesnio darbo užmokesčio ar galimybės gauti būstą priemonės. Tokios galimybės, teko girdėti, siūlomos medicinos darbuotojams, kai kur – mokytojams, ypač informacinių technologijų. Tai labiausiai paplitusios priemonės. Kas dėl darbo stažo didinimo [kai už darbą regionuose papildomai pridedama stažo metų, kaip kad yra Graikijoje – LRT.lt], čia jau reikalinga kryptinga valstybės politika, kitos dvi minėtos priemonės gali būti taikomos savivaldos lygmenyje.

Jaunimas renkasi dirbti regionuose. Pernai teko lankytis įvairiose savivaldybėse, ir susitikimuose, mokymuose susirinkdavo tikrai nemažai jaunų žmonių. Taigi pokyčiai vyksta, tačiau kryptinga sistema tikrai reikalinga“, – kalba pašnekovas.

Pasak jo, jei būtų vykdoma vieninga valstybės politika, savivaldybėms būtų pigiau taikyti šias priemones, tai galėtų daryti ir tos savivaldybės, kurios dabar sau to negali leisti. Tuomet būtų galima kalbėti ir apie kitas priemones specialistams į regionus pritraukti.

„Dar viena iš priemonių, jei sprendimai būtų priimami valstybės mastu, – dalį pinigų aukštajam mokslui finansuoti perskirstyti per savivaldybes tam, kad baigęs studijas žmogus grįžtų į konkrečią savivaldybę ir tam tikrą reikalingą darbo vietą. Tie pinigai patektų į aukštąsias mokyklas, tačiau kaip kryptingo finansavimo dalis“, – sako B. Gruževskis.

Tačiau, tiek B. Gruževskio, tiek A. Syso teigimu, svarbios ne tik ir ne tiek specialios darbuotojų į regionus viliojimo priemonės, o apskritai geresnis ekonominis, ypač vidurinio sluoksnio, klimatas.

Ko imasi kitos šalys?

Remiantis Europos parlamentinių tyrimų ir dokumentų centro (ECPRD) duomenimis, iki 2009-ųjų kaimynė Estija kompensuodavo studijų paskolos sumą (be palūkanų) aukštųjų mokyklų absolventams, kurie įsidarbindavo valstybės tarnyboje ir dirbdavo joje ne trumpiau kaip 12 mėnesių. Kai kurios paskatos įsidarbinti reikalingiems specialistams buvo pradėtos taikyti savivaldybių lygmeniu – buvo teikiama finansinė parama mokytojams, kurie, baigę studijas, pradėjo dirbti kaimo vietovių ar miestelių mokyklose.

Parama, kurios dydis sudarė apie 12 782 eurus, buvo išmokama per trejus metus. Jos nereikėjo grąžinti, jei mokytojas dirbo kaime ar miestelyje bent penkerius metus. Jeigu jis išvykdavo anksčiau, turėdavo grąžinti paramos sumą, proporcingą iki penkerių metų termino neišdirbtam laikui. Kai kurios savivaldybės suteikdavo vienkartinę finansinę paramą ir kitas privilegijas (pvz., būstą) mokytojams, kurie, pabaigę studijas, įsidarbindavo tos savivaldybės kaimo vietovėse.

Pastaruoju metu Estijos Socialinių reikalų ministerija rengia priemones, kurios paskatintų gydytojus įsidarbinti Ida-Viru apskrityje. Taip pat planuojama skatinti rezidentus dalį rezidentūros programos atlikti šios apskrities ligoninėse. Policijos pareigūnams, dirbantiems Ida-Viru apskrityje, mokami priedai prie atlyginimo.

Graikijoje gydytojai 12 mėnesių po diplomo gavimo privalo dirbti kaimo vietovėse (nors yra ir išimčių). Skaičiuojant gydytojų darbo stažą, laikotarpiui, kurio metu jie dirbo sausringuose regionuose ar salose, taikomas koeficientas, padidinantis stažo trukmę nuo 5 iki 7 kartų. Taip pat regionai gali gydytojus aprūpinti nemokamu maitinimu, būstu bei skirti jiems pinigines išmokas.

Vokietijoje specialistų išvykimo iš šalies tema diskutuojama jau seniai. Dėl senėjančios visuomenės ir vis labiau trūkstant medicinos personalo daugiausia dėmesio skiriama kaimo vietovių apsirūpinimui gydytojais. Sprendžiant šį klausimą, įvairiose federalinėse žemėse buvo pradėtos įgyvendinti specialios paramos medicinos studentams priemonės, susiejant jas su įsipareigojimais po specializacijos studijų ne trumpiau kaip nustatytą laikotarpį dirbti kaimo vietovėse. Įsipareigojimas atidirbti siejamas su nuo 250 iki 600 eurų išmokomis, priklausomai nuo vietovės, kurioje dirbama.

Švedijoje nuo 2003 iki 2009 metų Norsjo savivaldybė universitetinį išsilavinimą turintiems asmenims, kurie gyvena ir dirba šioje savivaldybėje, kompensuodavo dalį jų studijų paskolos. Šių išmokų buvo atsisakyta taupant savivaldybės lėšas.

Suomijoje paskiros savivaldybės teikia tam tikrų lengvatų reikiamiems specialistams, pavyzdžiui, parūpina jiems būstą.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"