TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Savivaldybės - korupcijos perykla. Kodėl?

2010 06 11 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Kaip rodo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) metinė ataskaita, daugiausia Lietuvos žmonės skundžiasi dėl savivaldos korupcijos. Politikai ir pareigūnai iš šių institucijų pastaruoju metu dažniausiai pakliūva į STT tinklus.

Gal tai lemia svarstomų klausimų specifika savivaldybėse, nes ten dominuoja sprendimai, susiję su verslu? O gal savivalda atskleidžia krašto partijų problemas, kurios ir tampa korupcijos problema Lietuvoje? Kas gali apsaugoti valstybę ir visuomenę nuo savivaldos korupcijos?

Apie tai prie "Lietuvos žinių" apskritojo stalo diskutuoja Seimo vicepirmininkė iš opozicinės Darbo partijos, buvusi Kėdainių merė Virginija BALTRAITIENĖ, Seimo nariai - buvęs Vilniaus vicemeras, valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys Kęstutis MASIULIS, buvęs Zarasų vicemeras partijos "Tvarka ir teisingumas" narys Algimantas DUMBRAVA, STT Korupcijos rizikos skyriaus viršininkas Vidmantas MEČKAUSKAS, Mykolo Romerio universiteto profesorius Tadas SUDNICKAS ir politikos apžvalgininkas Alvydas MEDALINSKAS.

Kodėl korupcijos daugiausia savivaldybėse?

A.Medalinskas. Kodėl korupcijos daugiausia esama savivaldybėse? Galbūt jos užsiima sprendimų, kurie pernelyg susiję su verslo interesais, priėmimu? Ar ir kitų kraštų savivaldos politikai, pareigūnai dažniausiai patenka į antikorupcinius tinklus?

V.Mečkauskas. Paprastai žmonės savo problemas sprendžia savivaldybių lygiu, per vietinę valdžią išrinktus atstovus. Tai daroma daug dažniau nei Seime ar ministerijose. Tokie kontaktai ir sukelia problemų dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo. Žinoma, yra ir kontaktų su verslu problema. Sociologiniai tyrimai atskleidė įdomų dalyką: ne tik verslininkai yra davę kyšių už tai, kad valdžios tarnautojai laiku ir kokybiškai atliktų savo pareigas. Savivaldybės teikia daug paslaugų. Kiekviena jų pagal Vietos savivaldos įstatymą vykdo per 30 savarankiškų ir apie 40 valstybės perduotų funkcijų. Todėl kyla ir korupcijos rizika. Savivaldybėse sprendžiami infrastruktūros klausimai, rengiami viešieji pirkimai, išduodami leidimai. Šios sritys visame pasaulyje yra rizikingos. Lietuvoje už jas atsakingos savivaldybės, todėl dažnai ir kyla problemų. Kitose valstybėse irgi daug vietinės valdžios korupcijos, bet viešajai erdvei įdomesnė informacija, kai už korupciją pagaunami ministrai ar parlamento nariai.

T.Sudnickas. Nepasakyčiau, kad funkcijų požiūriu mūsų savivalda yra kuo nors išskirtinė. Pasaulyje esama įvairių savivaldos modelių, pradedant šveicariškuoju, kai viską sprendžia gyventojai, dažnai - referendumais, ir baigiant labai biurokratizuotais Vakarų Europos valstybių modeliais, kurie panašūs į mūsų savivaldą. Dėl pačios struktūros nematau didelės problemos. Tačiau kalbant apie korupciją savivaldoje ir ne tik yra tam tikras paradoksas. Atrodytų, kad sėkmingai kovotume su korupcija, reikėtų viską reglamentuoti, surašyti, sudaryti tikslų algoritmą, nuo kurio nevalia nukrypti. Bet kuo labiau viskas reglamentuota, tuo daugiau yra galimybių procesą vilkinti. Korupcija - ne auglys, kurį galima išpjauti. Tai greičiau nutukimas, bet norėdamas jo atsikratyti turi ir sveikiau maitintis, ir daugiau judėti, ir daryti visą kompleksą kitų dalykų.

A.Dumbrava. Manau, kai kurie žmonės, atėję į savivaldą, ima jaustis tarsi karaliukai ir visiškai pamiršta, kad pagrindinė jų funkcija - tarnauti gyventojams. Mokesčių mokėtojai jiems moka neblogus atlyginimus ir tikisi kokybiškų paslaugų. Europos Sąjungos (ES) valstybėse valdžią atsakingai kontroliuoja piliečiai. Lietuvoje tos tikros ir griežtos piliečių kontrolės nėra. Neturime susiformavusios pilietinės visuomenės.

V.Baltraitienė. Esu dirbusi savivaldoje 17 metų, pradedant Finansų departamento vadove, administracijos direktore ir baigiant mere. Mano nuomone, savivaldai reikėtų suteikti dar daugiau teisių, kad ji galėtų padėti žmonėms. Juk iš tikrųjų smulkus ar vidutinis verslininkas, žemdirbys neina į ministeriją spręsti savo problemų, o viską tvarko savivaldybėje. Tad norint priartinti prie žmogaus tas viešąsias paslaugas, būtina suteikti savivaldybei kuo daugiau teisių. Manau, daugiau galėtų būti ir valstybės deleguotų funkcijų, tada ji turėtų teisę tikrinti. Mat jeigu veikla savarankiška, valstybė negali to daryti. Savivalda suformuoja kontrolieriaus, audito tarnybas ir pati save tikrina. O valstybė, deleguodama funkcijas, skirtų lėšų ir viską kontroliuotų.

K.Masiulis. Jeigu bus dar daugiau deleguota funkcijų, bus blogai. Kaip tik reikia kuo daugiau savarankiškų savivaldybės funkcijų, o tai, kaip jos atliekamos, kontroliuotų piliečiai. Priešingu atveju galime eiti keliu, kai reikia gero caro ar geros centralizuotos valdžios. Dabar iš savivaldybių, institucijų atimami viešieji pirkimai, viskas perkama labai centralizuotai, kompiuterizuotai, bet kodėl šių funkcijų negali atlikti pati savivaldybė?

Viešieji pirkimai

A.Medalinskas. Gal viešieji pirkimai ir yra viena jautriausių korupcijai sričių, taip pat ir savivaldybėse, kur sprendimai glaudžiai susiję su verslu?

V.Baltraitienė. Didžiausia korupcija dėl viešųjų pirkimų savivaldybėse atsirado tada, kai pasirodė europiniai pinigai. Anksčiau visi žinojo: jei savivaldybė neturi pinigų, nieko iš jos nepaimsi, kainos irgi negali užkelti. O kai atėjo europiniai pinigai (pavyzdžiui, vandenvalos projektui skiriama dešimtys milijonų litų ir tai žinoma visiems), ėmė didėti ir siūlomos sumos. Užsakovų ir pačių rangovų susitarimai sudaromi iš anksto. Iš čia neišskiriu kurios nors vienos savivaldybės. Visur taip yra, tik vienur ta korupcija didesnė, kitur mažesnė. Manau, ir STT, kai darė korupcijos žemėlapį prieš kelerius metus, pastebėjo, kad viskas eina per viešuosius pirkimus.

A.Medalinskas. Tačiau viešieji pirkimai daromi ir ministerijose, kitose valstybės institucijose. Vis dėlto iš šių įstaigų mažiau pareigūnų pakliūva į STT tinklus.

V.Baltraitienė. Ministerijose žmonės "dirba" daug profesionaliau, todėl neįkliūva. Kitas lygmuo. Bet padėtis dėl viešųjų pirkimų visoje valstybėje tokia pati. Ir kuo daugiau reglamentuojame Viešųjų pirkimų įstatymą, ypač kai po tais kodais pakišame kanceliarinius pirkimus ir pradedame tikrinti, ar tinkamai nupirko pieštukų bei popieriaus arba paslaugą mašinai remontuoti, tada nelieka dėmesio milijonams, plaukiantiems per savivaldybes ir ministerijas. Kad mažėtų korupcija, reikia sutvarkyti Viešųjų pirkimų įstatymą ir visą atsakomybę už tokius pirkimus atiduoti konkrečiam pareigūnui. Jis ne tik priimtų sprendimus, bet ir pats už juos atsakytų.

K.Masiulis. Šiandien viešieji pirkimai už europinius pinigus yra problemiškas dalykas ir mažuose rajonuose. Štai mokyklos remontas Kelmėje. Ateina keli milijonai, o konkursas gali vykti ir taip, ir kitaip. Dabar Ūkio ministerija ėmė centralizuoti viešuosius pirkimus. Matau ir paradoksalų reiškinį: anksčiau visoms mokykloms reikėjo kompiuterių, visi dejavo, o kai tik buvo pasakyta, kad pirksime centralizuotai, jau nebereikia.

V.Mečkauskas. Deja, negalime visko kontroliuoti, ypač mažesniuose miestuose ir rajonuose. Mūsų padaliniai yra tik Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Aišku, stengiamės dirbti visur, bet nesame tokia didžiulė struktūra kaip policija, kuri turi tūkstančius žmonių.

Ar išeitis - tiesiogiai rinktas meras?

A.Medalinskas. O gal korupciją skatina ir tai, kad į savivaldybių tarybas ateina žmonės, kurių pagrindinis darbas yra kitur? Juk jie dažnai gina savo pagrindinių darbdavių ir darboviečių interesus, ar tai būtų valdiškos įstaigos, ar privačios bendrovės.

V.Baltraitienė. Žinoma, tie savivaldybės tarybos nariai, kurie išrenkami dirbti visuomeniniais pagrindais iš mokyklų, ligonių, verslo, turi ir savų interesų. Bet ką daryti, kad to nebūtų? Suklydome, kai Seime nepritarėme tiesioginiams mero rinkimams. Mero, kuriam būtų patikėta visa atsakomybė ir didžiulės funkcijos. Tarybos funkcija turėtų būti tik patariamoji tvirtinant strateginį planą ir biudžetą, taip pat - kontroliuoti merą, neleisti jam nuklysti į šalį. Jis prisiimtų ne tik visas galias, bet ir atsakomybę už bet kokį pažeidimą, korupciją, o taryba negalėtų daryti įtakos, nedalyvautų priimant sprendimus dėl viešųjų pirkimų.

T.Sudnickas. Dabar yra tokia tvarka, kad jei klausimas susijęs su įmone, kurioje dirba savivaldybės narys, jis turi nusišalinti nuo balsavimo, nes žmogus gali priimti savivaldai nenaudingą sprendimą. Suprantama, čia jo darbas yra laikinas, o darbas kompanijoje nesikeis, net jei ir nebus savivaldybės narys.

V.Baltraitienė. Jeigu savivaldybės taryba atliktų tik patariamąją funkciją merui, tada nekiltų ir savivaldybės narių konflikto dėl viešųjų ir privačių interesų. Jei dabar uždrausime balsuoti žmonėms, dirbantiems savivaldai pavaldžioje ar jai paslaugas teikiančioje įmonėje, kas balsuos? Tarkim, neateis balsuoti tokios kompanijos vadovas, bet į savivaldybę bus atsiųstas kitas jos darbuotojas.

A.Medalinskas. Jūs atėjote iš savivaldybės, kuri viešojoje erdvėje kaltinama, kad yra kaip kunigaikštystė - viskas valdoma vieno žmogaus arba vienos partijos. Ar tokių galių suteikimas vienam asmeniui neatkartotų šios situacijos ir kitose savivaldybėse?

V.Baltraitienė. Profesorius Vytautas Landsbergis yra pavadinęs ją kunigaikštyste, ir tai prigijo, nors ten nėra jokios kunigaikštystės. Ir niekada nebuvo jokių sprendimų "Vikondos" naudai. Bet visi įsitikinę, jog Viktoras Uspaskichas darė ten įtaką. Tai per stambi bendrovė, kad jai dar reikėtų pagalbos iš savivaldos. Ir atėjus europiniams pinigams jos statybinė įmonė konkurso nelaimėjo. Todėl nereikia sakyti, kad tai vieno žmogaus valdžia. Taip, taryboje yra tos kompanijos žmonių, bet jie profesionalūs ir kompetentingi. Kaip ir atėjusieji iš kito verslo. Ir kodėl "Vesigos" ar konservų fabriko direktorius negali būti taryboje? Nematau čia nieko bloga. Jie abu protingi vyrai. Jei meras būtų išrinktas tiesiogiai žmonių, nereikėtų svarstyti, kokios verslo grupės darė įtaką, kai taryba rinko merą.

A.Medalinskas. Ne vien jūsų ir ne tik Darbo partijos vadovaujama savivaldybė pastaruoju metu vadinama kunigaikštystė. Prabilta ir apie "tvarkiečių" valdomus Pagėgius kaip apie kunigaikštystę. Tačiau ten - kiti interesai. Pasienis.

K.Masiulis. Kad ir kiek ponia V.Baltraitienė gintų Kėdainius, ten tikrai esama oligarchinės problemos. Tas pats ir Vilniuje, ir Klaipėdoje, kai viena verslo grupė turi didelę įtaką politikams. Ar naudojasi ja priimant sprendimus, čia jau kitas klausimas. Remia politikus, kurie eina į valdžią. Turi įtakos ir žiniasklaidai.

V.Baltraitienė. Nesutinku su tokiu situacijos Kėdainiuose apibūdinimu. Tačiau daug problemų savivaldybėse kyla dėl to, kad nėra atsakomybės už priimtus sprendimus. Beje, ne vienoje Europos valstybėje net savivaldybės tarybos pirmininkas, ne tik paprasti nariai, dirba visuomeniniais pagrindais. Jiems mokama tik už dalyvavimą posėdžiuose. Bet yra ir meras, kurį mūsų prezidentė apibūdino kaip ūkvedį ar ūkininką. Iš tikrųjų jis nei ūkvedys, nei ūkininkas. Tai žmogus, kuris turėtų būti išrinktas tiesiogiai žmonių ir už viską atsakingas, o nusižengęs - traukiamas atsakomybėn.

K.Masiulis. Jeigu situacija Lietuvoje tokia bloga, galime bandyti pereiti prie anglosaksiškos valdymo sistemos, keisti teisę, priskiriant vienam žmogui atsakomybę už viešojo intereso vykdymą. Ir tada teismas nuspręstų, ar buvo kas pažeista, ar ne.

T.Sudnickas. Atsakomybė tikrai turėtų būti paskirstyta, bet man irgi šiek tiek pavojingai atrodo, kad išrenkame merą ir viską atiduodame į jo rankas, ypač vyraujant dabartiniam mentalitetui. Jeigu atsakomybė būtų paskirstyta ir žemesniu lygiu, o žmonės, priimantys sprendimus, už juos atsakytų, tai galėtų būti ir efektyvi kontrolė.

A.Medalinskas. O kas tą atsakomybę priimant sprendimus savivaldybėse turėtų paskirstyti? Reikėtų tai padaryti vienu bendru įstatymu ar kiekviena savivaldybė atskirai?

V.Baltraitienė. Ir dabar administracijos direktorius savivaldybėje privalo prisiimti visą atsakomybę. Tačiau tarybos nariai tokios atsakomybės neturi.

A.Medalinskas. Neturi. Arba ta atsakomybė jiems nepritaikyta iki šiol, nes visi stengiasi pasislėpti už kolektyvinės savivaldybės tarybos atsakomybės.

V.Baltraitienė. Savivaldybėje, skirtingai nei Seime, nėra vardinio balsavimo. Todėl nėra ir atsakomybės. Kaip balsavo Seimo narys, kiekvienas gali pažiūrėti, o kaip savivaldybės tarybos narys, kažkodėl - ne. Žmonės nežino, net kaip pats meras balsavo, kieno balsais buvo priimtas sprendimas. Todėl kuo greičiau reikia priimti įstatymus, kad žmonės ir savivaldoje tai galėtų sužinoti.

T.Sudnickas. Iš tikrųjų svarbus yra ir sprendimų priėmimo viešumas. Jeigu vyktų koks nors tyrimas, galėtume pažiūrėti, kodėl ir kas tą sprendimą priėmė.

V.Baltraitienė. Esame jau įregistravę įstatymo projektą, numatantį privalomai savivaldybės taryboms taip organizuoti sprendimų priėmimą, kad visada būtų galima matyti, kaip balsavo kiekvienas tarybos narys. Tai pareikalaus papildomų lėšų, bet bus kur kas daugiau viešumo ir kiekvieno tarybos nario atsakomybė bus gerokai didesnė.

A.Medalinskas. Netoli pasienio esančios savivaldybės turi kitų problemų nei Vilniaus ar Kėdainių. Prekių srautai nelegaliai juda į Lietuvą, ypač dabar, pakilus akcizams. Sakykite, ar savivaldybės vadovas, meras, vicemeras, gali nežinoti, kas dedasi jo rajone? Kaip savivaldos rinkimuose atsiriboti nuo šitaip veikiančio verslo paramos?

A.Dumbrava. Man būnant vicemeru tris kadencijas, nebuvo tokių didelių mastų kontrabandos, nors iš Baltarusijos ji tikrai plūsta. Ir cigarečių, ir alkoholio. Zarasuose, pavyzdžiui, nematau didelių struktūrų, realizuojančių kontrabandines prekes. Jos, matyt, yra toliau, net Vilniuje arba Kaune. Mūsų rajone veikia tik smulkūs platintojai. O jeigu kalbėsime apie pareigūnų kontrolę, tai šalia jos turi būti ir paties žmogaus moralinė atsakomybė. Politikas, kad ir kur jis būtų, Vilniuje ar Zarasuose, kad ir kokį postą užimtų, mero ar vicemero, Seimo nario ar prezidento, turi būti nepriekaištingos reputacijos.

A.Medalinskas. Apie šią reputaciją turėtų galvoti ir partija, skirdama savo pareigūnus į atsakingus postus. O jeigu vicemero sūnus pakliūva su kontrabanda, gaudomas pasieniečių, kaip atsitiko Jūsų partijos nariui Pagėgiuose? Kaip vertinama tokio vicemero reputacija? Ar apie kontrabandą galėjo nežinoti meras arba partijos valdžia?

V.Baltraitienė. Šiaip vaikai už tėvus neprisiima atsakomybės, o tėvai už vaikus, žinoma, turėtų. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų klausti, koks tas nusikaltimas. Žinoma, ir moralinis aspektas yra labai svarbu. Yra daug dalykų, kuriuos reikia įvertinti. Kiek tam sūnui metų? Jeigu 18, tada aišku, kad tėvas turi visą atsakomybę prisiimti, bet jeigu 40, tai kartais juk tėvas gali net nežinoti,

ką jis veikia.

A.Medalinskas. Šiuo atveju sūnui viskas baigėsi labai tragiškai. Bet lieka atviras klausimas: ar toks sūnus, vežęs kontrabandą, galėjo veikti be tėvo ir kitų politikų žinios?

A.Dumbrava. Sutinku, kad būtina labai reikliai vertinti partijos deleguojamus į valdžią politikus ir būtina ugdyti moralinę politikų atsakomybę.

Išgelbėti gali visuomenė?

A.Medalinskas. Tad ar gali tiesiogiai išrinktas meras ir savivaldybės taryba, kaip patarėja, išgelbėti savivaldybes nuo korupcijos? Ką dera padaryti, kad savivalda nepriklausytų nuo atskirų verslo ir kitų grupių? Koks čia galėtų ir turėtų būti visuomenės vaidmuo?

K.Masiulis. Jokie tiesioginiai mero rinkimai čia nieko nepakeis. Esminis dalykas, kuris ženkliai pagelbėtų, yra piliečių dalyvavimas priimant sprendimus. Ypač savivaldos lygiu. Ir viešųjų pirkimų komisijoje turėtų dalyvauti visuomenės atstovai. Ten neturi būti ko slėpti. Mes kalbame apie sa-vi-val-dą. O tai reiškia, kad piliečiai kontroliuoja ir kaip galima labiau įtraukiami į sprendimų priėmimą savivaldoje.

V.Baltraitienė. Tada bus didelė netvarka. Ir atsakomybės niekas nebeprisiims.

A.Medalinskas. Ar jūs nepasitikėtumėte pilietine kontrole savivaldoje?

V.Baltraitienė. Žmonės tikrai turėtų įsitraukti į valdymą, bet jie nėra aktyvūs.

A.Medalinskas. Kadangi netiki, jog visuomenės balsą valdžia gali išgirsti.

A.Dumbrava. Mums visiems reikia galvoti apie pilietinę visuomenę.

A.Medalinskas. Bet gal to valdžiai ir nereikia. Jeigu, pavyzdžiui, Zarasuose, susitelktų visuomeninė organizacija, kritikuojanti valdžią ir jus, Seimo narį, ar remtumėte ją?

A.Dumbrava. Taip. Pas mus savivaldybėje yra administracijos darbuotojų profsąjunga, kyla visokios trinties, bet aš juos remiu. Organizacijos, kurios nori ką nors pakeisti, juk iš gero gyvenimo neatsiranda. Vadinasi, kažkas yra blogai.

K.Masiulis. Noriu priminti Roberto Putnamo tyrimus. Jį domino, kodėl tos pačios valstybės, Italijos, pietinė dalis yra valdoma mafijos ir skursta, o šiaurė klesti ir gamina apie 80 proc. visos produkcijos, tuo gėriu pasidalydama su pietumis, kur viską mafija ištąso. Paaiškėjo, kad šiaurėje 94 proc. žmonių yra apimti bendruomeninio judėjimo, kaip ir Šveicarijoje, Skandinavijos šalyse, o Italijos pietuose - tik keli procentai. Kaip ir Lietuvoje. Išskaidyta visuomenė.

V.Baltraitienė. Prisipažinkime, kad to aktyvumo ir mes neskatiname. Tai reikėtų daryti per bendruomenes, kurios jau kuriasi. Net žemiausia savivaldos grandis, seniūnija, galėtų turėti savarankišką biudžetą. Bet to negalime pasiekti savivaldos įstatyme. Ir pačios savivaldybės bijo ką nors atiduoti bei viską nori kontroliuoti. O turėdamos biudžetą bendruomenės savo gyvenamojoje vietoje galėtų daryti įtaką sprendimams.

A.Medalinskas. O jeigu bendruomenės dalyvautų savivaldos rinkimuose?

V.Baltraitienė. Nežinau, kaip tai būtų galima padaryti. Tai yra tik klubai. Dabar svarstomas naujas įstatymas, kuris sukels daug triukšmo. Aš palaikau poziciją, kad piliečiai galėtų dalyvauti rinkimuose. Būtent piliečiai, ne partijos. Ir mūsų Darbo partijos frakcija pasisakė už mišrią savivaldos rinkimų sistemą. Kaip į Seimą. Pusė deputatų patektų pagal sąrašą, o kita pusė per vienmandates apygardas. Ir nesantieji jokiame partiniame sąraše galėtų būti bendruomenės iškelti.

...ir antikorupciniai įstatymai

A.Medalinskas. Visos įtakingiausios partijos Seime neseniai balsavo už tai, kad jeigu savivaldybė ar kita įstaiga priima sprendimą, naudingą įmonei, ši gali iš karto paremti partiją. Tad ar galima įveikti korupciją savivaldybėse ir kitur, jeigu faktiškai įteisintas "otkato" variantas? Matyt, prie šio klausimo Seimas pats ar visuomenės spaudžiamas turės grįžti po pusės metų, kaip priklauso pagal Seimo statutą. Bet nepritardamos įstatymams, kurie reguliuoja partijų finansavimą, partijos tik didina politinę korupciją.

V.Mečkauskas. Esame kategoriškai nusistatę prieš partijų rėmimą, nes tada jos gali tapti priklausomos. Kai kuriose Rusijos gubernijose viena partija, pakeitusi kitą po rinkimų, gali net šios partijos rėmėjų įmones uždaryti. Pas mus taip nėra.

A.Medalinskas. Ką reikėtų daryti, kad žmonės, išrinkti į savivaldybę, neieškotų ten pinigų savo partijai remti ir neužmegztų neskaidrių santykių su verslu. Demokratiniame Vakarų pasaulyje dėl to nukenčia ne tik atskiri pareigūnai, bet ir partijų vadovai. Ne veltui savivaldos rinkimams mūsų partijos dabar tokius pinigus skiria.

V.Baltraitienė. Prie to klausimo bus galima grįžti tik tada, kai partijos bus pakankamai finansuojamos iš valstybės biudžeto. Gal praeis koks dešimtmetis, kol mūsų valstybė bus pajėgi tai daryti. Gal sumažės ir tų partijų.

A.Dumbrava. Toks požiūris ignoruoja mažąsias partijas. Ir tai yra negerai.

K.Masiulis. Jau už kelerių metų reikėtų pereiti prie tvarkos, kad partijas išlaikytų valstybė. Tada nebūtų ir to, apie ką kalbėjote. Nors žmonės šio sprendimo kurį laiką nesuprastų, bet reikėtų viską išaiškinti ir pripratinti prie tos tvarkos. Kad išlaikytų partijas, jų struktūras ir smegenų centrus. Labai svarbu, kad partijos generuotų idėjas ir savivaldybei, ir Seimui. Dabar partijos neišgyvena, joms reikia pinigų. Ir vienu ar kitu atveju jos balansuoja ties riba. Jeigu tave parėmė ir parėmė stipriai, tai paskui tas žmogus jaučiasi turintis teisę ateiti ir pradėti kaulyti.

A.Medalinskas. Ar tikrai seniau dirbančios partijos, atsidūrusios valdžioje savivaldybėse, nebeieško neleistinais būdais rėmėjų? Jeigu ant vienos svarstyklių lėkštutės padėtume merą, kuris yra sąžiningas ir geras specialistas, o ant kitos - tą, kuris sugeba nors ir suktais būdais rasti rėmėjų, kuris meras partijai atrodys geresnis? Ar partijos pačios stabdys merą ilgapirštį, kuris atneš daug paramos partijai?

K.Masiulis. Pagrindinis tikslas, dėl kurio kovoja partijos, yra populiarumas. Neįmanoma būti slidžiam, lipniomis rankomis ir tuo pat metu labai gražiai atrodyti.

A.Medalinskas. Bet Vilniaus pavyzdys nuo Artūro Zuoko iki Viliaus Navicko laikų tai rodo. Ir, matyt, ne tik Vilniaus. Visų, matyt, ir STT negali išgaudyti.

K.Masiulis. Bet ar partijos tapo populiaresnės? Ką jos laimėjo? Gal tik pinigų rado, bet pralaimėjo populiarumą. O tai daug svarbiau, ir partijos tai jau supranta.

T.Sudnickas. Man apskritai baisiai skamba, kai partija ieško paramos. Ar gali partiją paremti kokia įmonė ir niekuo nebūti suinteresuota vėliau? Partija turėtų paskelbti savo programą, tikslus ir tada laukti paramos iš ją palaikančiųjų. Juk jeigu einame į A ar B kompaniją, prašydami paramos, jos tai supranta kaip signalą: "Ponai, jeigu mes jus paremsime, norime, kad grįžtų mūsų investicijos." Galima ieškoti finansavimo ir paramos, bet neturi būti kalbama apie įmonės specifinius klausimus.

A.Medalinskas. Savivaldybėse tariamasi būtent dėl privačių kompanijų interesų tenkinimo. Ir tai skiriasi nuo situacijos Seime, kur interesai gali būti ir bendresni.

T.Sudnickas. Tai yra didžiulė problema, nes jeigu partijos vėliau konkrečioms kompanijoms ko nors neduos, tai paskui negaus iš jų finansavimo.

V.Baltraitienė: Tas pats yra ir Vyriausybėje. Kai Liberalų sąjūdžio pirmininkas tapo susisiekimo ministru, iškart atsirado liberalų finansavimas iš susisiekimo įmonių.

V.Mečkauskas: Neretai yra ir priešingai - verslininkai eina pas politikus, kai jie išrinkti. Bet, kai stumiami įstatymai, matyti, kam tai yra naudinga ir kas už to stovi.

K.Masiulis. Reikia suprasti, kad lobizmas ir verslo interesai yra neišvengiami. Politikai turi derinti įvairių verslo grupių, žiniasklaidos interesus, o spaudimas visada bus. JAV ir kai kuriose Vakarų Europos valstybėse yra išplėtotas viešas, atviras lobizmas, kai verslas eina ir įrodinėja savo tiesą, kaip Vilniuje dabar dėl šildymo. Toks kelias yra geras.

A.Medalinskas. Neretai politikai, atsidūrę valdžioje, ima pinigus iš verslo ne tik sau, bet ir partijai. Kyla klausimas, ar nereikia kelti ir partijų vadovų atsakomybės už jų partijos narių korupciją valdžioje? Ar gaudydami prasikaltusius pareigūnus nesekate, kur toliau keliavo šie pinigai? Ar pinigai nebuvo imti su partijos vadovybės žinia? Ar netyrėte galimo partijų vadovų ir jų šeimos narių neteisėto praturtėjimo?

V.Mečkauskas. Pagautiems tarnautojams partijos dažnai tampa priedanga, gynybiniu variantu. Dažnas sako: ne sau ėmė. Partijai.

K.Masiulis. Politikai nori kontroliuoti viską, kur yra galios svertai. Kai vykdomos pertvarkos savivaldybei priklausančiose įmonėse, atsiranda galimybė nukreipti pinigų srautus ten, kur reikia. Skaidriai ar pusiau skaidriai. Jeigu pusiau skaidriai, tai dar atsiranda ir nauda. Galbūt ne asmeninė, bet politikai ar partijos jau gali turėti rėmėją.

A.Medalinskas. Galbūt viena iš priežasčių, kodėl Vakaruose yra mažiau problemų dėl korupcijos savivaldoje, - ne aukštesnė tų politikų moralė ir etika, bet visų suvokimas, kad už nusikaltimus tektų atsakyti. Lietuvoje tokio suvokimo vis dar nėra ir ne vieno politiko, pareigūno elgesys demonstruoja, kad praturtėjęs iš "prichvatizacijos" gali jaustis saugus. Teisinėje valstybėje toks asmuo nesulaukia senaties, o padėjęs parašą žino, kad atsakys. Gal ne savo laisve, bet asmeniniu turtu - tikrai. Kad tai įvyktų, reikia priimti antikorupcinius įstatymus, kurie jau guli Seime, bet kol kas tai yra delsiama daryti. Dabar jau ir prezidentė paragino Seimą tokius įstatymus nedelsiant priimti. Ar padarysite tai?

A.Dumbrava. Mes dar nesame susikoncentravę prie tų dalykų, prie korupcijos, nors tai yra viena pagrindinių bėdų. Bet nemanau, kad Seime atsirastų jėgų, kurios galėtų tuos antikorupcinius įstatymus blokuoti. Aš bent jau kol kas tokių nesu pastebėjęs.

A.Medalinskas. Delsdami priimti antikorupcinius įstatymus, kiekvieną dieną vis labiau gilinate žmonių nepasitikėjimą ne tik valdžia, bet ir valstybe. Ir leidžiate vis naujai bangai pareigūnų, padariusių nusikaltimus, išvengti atsakomybės.

K.Masiulis. Sutinku. Mes paveldėjome daug blogų dalykų. Bet kai pažiūri, gal yra ir svarbesnių problemų, pavyzdžiui, biudžeto deficitas. Aš tikrai žinau, kad yra rengiamas ir kad ateis didelis paketas antikorupcinių įstatymų, tarp jų ir dėl senaties.

A.Medalinskas. Šis paketas jau pasiekė Seimą ir ten guli ne pirmą mėnesį, kai didelėmis pastangomis buvo iškrapštytas iš Teisingumo ministerijos, kur dūlėjo anksčiau.

K.Masiulis. Iki liepos pirmos turi būti panaikintos apskritys, ir mes negalime ten nieko nespręsti. Kai tai išspręsime, tada imsimės ir antikorupcinio paketo.

V.Baltraitienė. Dabar būtinai tai padarysime. Kitaip negalėsime dirbti. Ir žmonės neis į rinkimus. Nusivylimas Seimu, o dabar ir savivalda vis didėja. Nori kas ar nenori, tie įstatymai bus priimti.

Parengė Alvydas Medalinskas

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"