TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Savivaldybės sėdi šilumininkų kišenėse

2011 07 01 0:00

Kai kurios krašto savivaldybės iki vidurvasario nesukrapšto pinigų sumokėti už žiemą skolon tiektą šilumą.

Biudžetinės organizacijos šių metų pradžioje šilumos tiekėjams buvo įsiskolinusios 58 mln. litų, o per pusmetį skolų kupra dar gerokai paaugo. Nuogąstaujama, kad nors ir kalbama apie krizės pabaigą, dar po pusmečio, kitų metų pradžioje, skola vėl paaugs.

Nesijaučia skolingi

Pusė milijono litų - tiek šiuo metu šilumos tiekėjams skolingos įvairios Marijampolės švietimo ir kitos iš biudžeto finansuojamos įstaigos už žiemą bei pavasarį joms tiektą šilumą. Skolą išsidalija ne viena dešimtis įvairių įstaigų, kurios skolingos nuo kelių šimtų iki keliolikos tūkstančių litų.

LŽ kalbintas Marijampolės "Ryto" pagrindinės mokyklos direktorius Vladas Klasevičius teigė, kad jų mokykla šilumos tiekėjams skolinga vos vieną kitą tūkstantį litų. Todėl esą tokios sumos net negalima laikyti skola. "Būta metų, kai buvome skolingi ir 50 tūkst. litų, ir daugiau. Tačiau dabar, kai mokykla renovuota, kai pagerėjo finansavimas iš savivaldybės, skolų gerokai sumažėjo", - ramiai tvirtino mokyklos vadovas. Jis neslėpė, kad biudžetinių įstaigų padėtis labiausiai priklauso nuo konkrečios savivaldybės finansinės situacijos.

Moka bangomis

Marijampolės šilumos tinklus eksploatuojančios bendrovės "Marijampolės šiluma" direktorius Juozas Bartaškevičius LŽ tikino, kad iš savivaldybės ar valstybės biudžeto finansuojamų įstaigų skola nemenka. Tačiau didelių rūpesčių jiems nekelia. Juk jos nesusimokėjusios niekur nepasislėps, ateis kitas ruduo, ir vėl norės šildytis.

"Palyginti su žiemos mėnesiais, skolos jau sumažėjusios. Visos įstaigos reguliariai vis pamoka", - tikino J.Bartaškevičius.

Jis neslėpė, kad iš valstybės ar savivaldybių biudžetų finansuojami vartotojai jau ne pirmus metus už paslaugas moka bangomis. Žiemą padidėjusios skolos pradeda mažėti pavasarį ir vasaros pradžioje, prieš prasidedant atostogoms. Vidurvasarį skolų mokėjimas sulėtėja ir vėl atsigauna tik rudenį, kai atvėsta orai ir imama galvoti apie naujo šildymo sezono pradžią.

J.Bartaškevičiaus teigimu, kur kas didesnį nerimą jiems kelia vis didėjančios gyventojų skolos, nes šie tiekėjams skolingi net apie 2 mln. litų.

Skolų kupra pučiasi

Marijampolės įstaigų skolos šilumos tiekėjams krašte - ne išimtis. Vien AB "Šiaulių energija" LŽ pateiktais duomenimis, šiai bendrovei birželio pradžioje iš savivaldybių biudžetų finansuojamos įstaigos buvo skolingos net 18,8 mln. litų, o iš valstybės biudžeto finansuojamos - 433 tūkst. litų.

Kaip teigė AB "Šiaulių energija" realizavimo skyriaus viršininkė Dalia Pliūrienė, pastaraisiais metais biudžetinių įstaigų skolos bendrovei tik augo, nes metų pradžioje įstaigos tebuvo įsiskolinusios 12,2 mln. litų.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius aiškino, kad taryba yra patvirtinusi išlaidų, skirtų skoloms už šilumos energiją padengti, grafiką ir jo stengiamasi laikytis. "Skola susidarė dėl miesto biudžeto planavimo galimybių. Pernai neturėjome pakankamai pinigų, tad teko susitaikyti su tuo, kad šildymas buvo finansuojamas vos 15 proc.", - teigė V.Damulevičius.

Ne vieną dešimtį milijonų litų siekiančios skolos šilumos tiekėjams slegia ir didmiesčių - Vilniaus (34 mln. litų) ir Kauno (10 mln.) - bei kitų krašto miestų biudžetinių įstaigų pečius.

Siūlo mokėti visus metus

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas neslėpė, kad didėjančios vartotojų skolos kelia nerimą šilumos tiekėjams. "Daugelis pinigus moka tik šildymo sezono metu - nuo gruodžio iki kovo, palikdami besivelkančias skolas. Jos būtų kur kas mažesnės, jei būtų įvesta dvinarė kaina ir būtų mokama visus 12 mėnesių", - kalbėjo V.Stasiūnas. Anot jo, tada gal ir biudžetinės įstaigos mažiau gudrautų ir šildymui skirtų lėšų nenaudotų kitoms reikmėms. "Turėtų būti kaip ir su telefonais, žinotų, kad laiku nesusimokėjus bus išjungtas tiekimas", - tvirtino V.Stasiūnas.

Tačiau su juo nesutinka savivaldos atstovai. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus V.Damulevičiaus teigimu, vargu ar pradėjus už šildymą mokėti ištisus metus pagerėtų biudžetinių įstaigų atsiskaitymas. "Tai gal pagelbėtų gyventojams, bet ne iš biudžeto finansuojamoms įstaigoms", - tvirtino V.Damulevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"