TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Savivaldybes smaugia minimali alga

2012 09 20 5:47
Šakių rajono meras J.Bertašius teigia, kad rasti papildomų lėšų, kai nesurenkamas savivaldybės biudžetas, galima tik skolinantis. /LŽ archyvo nuotrauka 

Minimalios mėnesio algos (MMA) padidinimas savivaldybėms - dar vienas akmuo po kaklu, jis gramzdina jas į skolų liūną. Merijos tikisi paramos iš valstybės, tačiau Finansų ministerija įsitikinusi, kad skęstančiųjų gelbėjimas - jų pačių reikalas.

Šakių rajono meras Juozas Bertašius skaičiuoja, kad norint įgyvendinti šalies valdžios sprendimą nuo rugpjūčio 1 dienos MMA padidinti 50 litų vietos ižde reikia rasti daugiau kaip 350 tūkst. "atliekamų" litų. Rajono savivaldybės biudžetinėse įstaigose už minimalų atlygį dirba 530 darbuotojų.

Turės skolintis

"Mūsų rajone beveik nėra jokių pramonės įmonių, iš kurių būtų galima surinkti daugiau gyventojų pajamų mokesčio. Tad Vyriausybės sprendimas nelabai suvokiamas, nes jis reiškia, jog iš savo biudžeto turime paimti dalį pinigų tam, kad įgyvendintume nutarimą. Nors tam lėšų turėtų numatyti pati Vyriausybė", - sakė J.Bertašius.

Vis dėlto jis prisipažino bandysiąs rasti reikiamų pinigų, nes įstatymus privalo vykdyti. Jei nebus kitos išeities - skolinsis.

"Lietuvoje jau nėra savivaldybės, kuri nebūtų pasiskolinusi. Vidutiniškai skolos siekia apie 40 proc. savivaldybių biudžetų. Naujos skolos mus tik dar labiau gramzdins", - tikino Šakių rajono vadovas.

Visur tas pats

Ne tik šakiečiai suka galvas, kur rasti pinigų biudžetinių įstaigų darbuotojų MMA padidinti. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje minimalų darbo užmokestį gauna 11,2 proc. dirbančių žmonių, tai yra 101 tūkst. gyventojų. Nemažai jų triūsia būtent savivaldybių išlaikomose įstaigose.

Vien Kauno miesto savivaldybės kuruojamų švietimo ir kultūros įstaigų darbuotojų MMA padidinti ir su tuo susijusiam socialinio draudimo įmokų padidėjimui nuo rugpjūčio iki metų pabaigos teks papildomai rasti daugiau kaip 1,2 mln. litų. Mažiausiai uždirbančių Klaipėdos biudžetinių įstaigų darbuotojų, kurių uostamiestyje yra 1,8 tūkst., atlyginimams papildomai šiemet reikia apie 600 tūkst. litų.

Šiaulių miesto biudžetinėms įstaigoms dėl MMA didinimo nuo rugpjūčio 1 dienos asignavimai jau padidinti 347,5 tūkst. litų. Šiuo metu šiose įstaigose yra 1063,35 pareigybės, kurioms nustatytas minimalus darbo užmokestis.

Atskiros savivaldybės ir jas vienijanti Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) kreipėsi į Finansų ministeriją ir paprašė papildomo finansavimo.

"Yra Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas, kuriame aiškiai nustatyta, kad jei Seimas ar Vyriausybė biudžetiniais metais priima sprendimus, dėl kurių keičiasi savivaldybių biudžetų pajamos ir išlaidos, tai jų pokyčiai yra kompensuojami. Tad jei šiemet nebuvo peržiūrimas biudžetas, kitais metais tokios kompensacijos turi būti numatytos. Kiekvienos savivaldybės skaičiavimais, dėl padidėjusio minimalaus darbo užmokesčio papildomų lėšų poreikis šiais metais viršija 12,5 mln. litų, o kitąmet sieks beveik 31 mln. litų", - teigė LSA direktorė Roma Žakaitienė.

Gelbėtis turi pačios

Finansų ministerija, gavusi LSA kreipimąsi, jau patarė savivaldybėms trūkstamų lėšų ieškoti pačioms iš savo rezervo ir gaunamų pajamų. Anot Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo Vytauto Lenkučio, savivaldybių biudžetų rinkimo planai vykdomi. "Iki rugpjūčio 1 dienos jau įvykdyta beveik 61 proc. metinio plano. Be to, padidėjus minimaliai algai savivaldybės papildomų pajamų gaus iš gyventojų pajamų mokesčio. Nereikėtų pamiršti ir to, kad savivaldybės pačios biudžetinėse įstaigose nustato etatus ir tvirtina biudžetus. Tad jos pačios turi galvoti ir spręsti, iš kur gauti pinigų padidėjusiai minimaliai algai", - Finansų ministerijos poziciją aiškino V.Lenkutis. 

Nepraranda vilties

LSA direktorė R.Žakaitienė LŽ pabrėžė, kad asociacijos iš Finansų ministerijos gautas atsakymas gerokai nustebino, nes jame pateikti argumentai, kodėl savivaldybės turi pačios rasti lėšų, nevisiškai atitinka tikrovę. 

"Niekaip negalime sutikti su tuo, jog metų viduryje pasakoma, kad prognozuojamos pajamos vykdomos, ir gaunama papildomų, kai atskirose savivaldybėse jau rugsėjo mėnesį įplaukos yra gerokai sumažėjusios ir iki metų pabaigos vargu ar bus sulaukta prognozuojamų pajamų. Yra nemažai savivaldybių, kurios šiemet gruodį neturės lėšų darbo užmokesčio fonde. Todėl jau dabar kai kurios jų leidžia savo darbuotojus dešimčiai dienų ar dviem savaitėms nemokamų atostogų", - teigė R.Žakaitienė.

Anot jos, derantis dėl kitų metų valstybės biudžeto, viena LSA derybų pozicijų bus minimalaus darbo užmokesčio kompensacija už šiuos metus ir papildomų lėšų skyrimas kitiems metams. Šios lėšos, R.Žakaitienės nuomone, turėtų atsirasti padidinus savivaldybėms atitenkančią gyventojų pajamų mokesčio dalį.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"