TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Savivaldybėse – akį traukiantys algų kalneliai

2016 09 21 6:00
AFP/Scanpix nuotrauka

Dėl sunkiai paaiškinamų priežasčių iš savivaldybių ar jų įmonių biudžetų daugiau atriekiama būreliui darbuotojų. Štai savivaldybės kontrolieriais geriau dirbti Pagėgiuose ir Lazdijuose, nes Vilniuje ir Kaune šiems tarnautojams mokama mažesnė alga. Kas kita – darbuotis didmiesčių valdomose įmonėse. Pavyzdžiui, UAB „Start Vilnius“ pernai vidutinis darbo užmokestis du tris kartus viršijo didžiausią savivaldybių valdomose bendrovėse mokėtą atlyginimų vidurkį.

Paprastas Lietuvos savivaldybininkas pernai „ant popieriaus“ per mėnesį gavo maždaug 485 eurus. Tačiau tai – viso savivaldybių viešojo sektoriaus organizacijų algų vidurkis. Taigi mokyklose, darželiuose, bibliotekose, muziejuose, socialinės rūpybos įstaigose, įvairiuose ugdymo centruose ir kitose biudžetinėse įstaigose dalies darbuotojų atlyginimai, tikėtina, mažesni. Kalbama apie beveik 135 tūkst. žmonių – tiek pernai jų dirbo biudžetinėse savivaldybių įstaigose.

Praėjusiais metais darbo užmokestis, atsižvelgiant į sektorių, ūgtelėjo 2–8 proc., tačiau esama ir tokių įstaigų, kuriose jo šuolis smarkiai skiriasi nuo visų savivaldybių įmonių atlyginimų vidurkio.

Direktorius ir 4 jo pavaduotojai

Dauguma didžiausias algas mokančių bendrovių – sostinės savivaldybėje. Tačiau ir tarp jų išsiskiria UAB „Start Vilnius“. Pernai šioje įmonėje, priklausomai nuo laikotarpio, dirbo 4–12 etatinių darbuotojų, bet metinis atlyginimų vidurkis gerokai lenkė panašių įmonių darbuotojų algas.

Neefektyviai veikusi bendrovė šiuo metu reorganizuojama. „Dabar čia dirba trys žmonės, įskaitant ir mane, – aiškino „Start Vilnius“ vadovas Marius Baranauskas. – Mano alga – 2300 eurų neatskaičius mokesčių. Įmonei pradėjau vadovauti pernai birželio 30 dieną. Iki tol bendrovėje dirbo 12 darbuotojų, paskui liko trys. Beje, direktorius turėjo keturis pavaduotojus, ir jų atlyginimai buvo atitinkamai nemenki. Dar dirbo vyriausiasis buhalteris, dabar jo irgi nebėra. Visa tai sumažino statistinį bendrovės darbo užmokesčio vidurkį, o tuo metu galbūt dėl to jis ir buvo toks didelis.“

„Start Vilnius“ atsirado, kai sostinei vadovavo Artūras Zuokas. Buvo reorganizuota kita Vilniaus miesto valdoma bendrovė „Šiaurės miestelis“. Jai 2012 metais merija perleido nemažai nekilnojamojo turto pačiame sostinės centre – apie du šimtus savivaldybei priklausančių butų. Vėliau skelbta, kad įmonei „Start Vilnius“ buvo perduoti pastatai, butai, sandėliai ir kitas nekilnojamasis turtas, vertas maždaug 6,66 mln. eurų.

Valdas Benkunskas: "Pinigų srautas buvo didelis, tad ir atlyginimai - atitinkami.“/Alinos Ožič nuotrauka

Būtent „Start Vilnius“ valdė ir sostinės oro linijų „Air Lituanica“ akcijas. Šiai bendrovei bankrutavus miesto vadovybė pareiškė, kad „Start Vilnius“ tapo nebereikalingas. Tačiau įmonė veikia iki šiol. Pernai ir šiemet ji pardavinėjo sostinės nekilnojamąjį turtą.

Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas praėjusią savaitę teigė, jog savivaldybė rengiasi likviduoti šią bendrovę, sujungti ją su Vilniaus vystymo kompanija. Tam, anot jo, yra pritarusios ir įmonių stebėtojų tarybos. Tereikia priimti sprendimą Vilniaus miesto savivaldybės taryboje. „Ši įmonė baigia savo egzistenciją, ji bus išformuota. O kalbant apie 2015 metų algas, tai tėra viso vaizdo paskutinis paveikslėlis. Savivaldybė ne kartą didino bendrovės įstatinį kapitalą – butais, kitomis patalpomis, vykdė garsiuosius investicinius projektus – Liepkalnio slidinėjimo kalne projektą, „Air Lituanicą“. Matyt, dėl to ir tokios algos mokėtos. Pinigų srautas buvo didelis, tad ir atlyginimai – atitinkami“, – svarstė vicemeras.

Architektai už mažai nedirba

Savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ taip pat ilgą laiką garsėja didesnėmis nei įprasta savivaldybėse algomis, jos direktorius pirmauja tarp daugiausia uždirbančių įmonių vadovų. „Lietuvos žinios“ jau rašė, kad, pavyzdžiui, laikinai šias pareigas einantis Linas Sinkevičius birželį gavo 5688 eurų atlyginimą. Tačiau savivaldybės tinklalapyje skelbiama, esą šios įmonės administracijos vadovų darbo užmokestis siekia 2210 eurų. Matyt, neatsitiktinai daugiau kaip šimto „Vilniaus plane“ dirbančių žmonių algų vidurkis pernai buvo vienas didžiausių – 1032 eurai.

„Tai įmonė, kurioje dirba tik kvalifikuoti darbuotojai: arba architektai, arba braižymo sistemų specialistai. Bet kur rinkoje privatūs darbdaviai jiems galėtų pasiūlyti tikrai ne mažesnes algas. Kad ši funkcija būtų įgyvendinama, o įmonė – gyvybinga, reikia mokėti adekvačias algas“, – kalbėjo Vilniaus vicemeras V. Benkunskas.

Didesnis negu vidutinis Lietuvos atlyginimas pernai mokėtas ir kitose Vilniaus miesto savivaldybės įstaigose. Štai Vilniaus viešajame transporte darbo užmokesčio vidurkis buvo 941, Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklų įmonėje – 917, o „Grindoje“ – 873 eurai.

„Kiekvienas žmogus turi vertę“

Į akis krinta vidutiniai atlyginimai ir sostinės viešosiose įstaigose, kurių įvairovė – didžiulė. Tai ir sveikatos priežiūros įstaigos (ligoninės, pirminės sveikatos priežiūros centrai, sanatorijos), turizmo informacijos centrai, verslo konsultaciniai centrai, bendruomenių centrai, menų inkubatoriai, sporto centrai, kultūros centrai ir kiti. Jų darbuotojų algų vidurkis sostinėje – didžiausias. Tarkime, Vilniaus teniso akademijoje siekia per 1600 eurų. Tiesa, Vilniaus miestas yra šios įstaigos (50 proc.) dalininkas.

Vilniaus teniso akademijos direktorius Ramūnas Grušas sakė, kad jo vadovaujamoje įstaigoje neatsitiktinai mokami tokie dideli atlyginimai. „Kiekvienas žmogus turi savo vertę ir kiekvienas darbas turi savo vertę. Manau, galbūt atitinkamas yra ir to darbo įvertinimas. Juk vieni žmonės – akcininkai, kiti – dalininkai ir panašiai“, – aiškino jis.

„Sodros“ duomenimis, dabar šioje viešojoje įstaigoje yra keturi darbuotojai. „Mūsų įstaiga daug didesnė, turi 600 auklėtinių. Tad dirba ir treneriai, ir aptarnaujantys specialistai, bet tiesiog... Gal taip pažymėta...“ – komentavo R. Grušas.

Palyginkime: Vilniaus kino biure pernai buvo mokamas 1067 eurų darbo užmokestis, savivaldybė yra vienintelė šios įstaigos dalininkė, tačiau pernai čia dirbo tik vienas žmogus, t. y. vadovas. VšĮ „Sveikas miestas“ šiuo metu turi 5–6 darbuotojus, 2015-aisiais jų vidutinė alga siekė 1069 eurus. VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojų vidutinis darbo užmokestis – 1060 eurų.

Biržuose skaičiais nepatikėjo

Didžiausi atlyginimai savivaldybių valdomose bendrovėse ir įstaigose mokami ne vien Vilniuje. Jei tikėtume 2015 metų viešojo sektoriaus ataskaitoje pateikiamais duomenimis, pernai Marijampolės šilumos tinkluose algų vidurkis buvo 1253 eurai.

Biržų autobusų parke šiuo metu dirba maždaug 72 žmonės, o jų vidutinis atlygis siekia 1119 eurų – yra didesnis negu UAB Vilniaus viešajame transporte, kuriame pernai sudarė 941 eurą. Tačiau Biržų autobusų parko atstovė šia informacija nepatikėjo. „Abejoju, ar taip yra. Gal tai klaida? Negaliu nei komentuoti, nei patvirtinti informacijos. Dabar pas mus dirba 72 darbuotojai. Per didelės jų algos? Manyčiau, skelbiamos pernelyg didelės. Koks vadovo atlyginimas, irgi nežinau“, – tvirtino Biržų autobusų parko Transporto skyriaus viršininkė Nijolė Papinigienė, pavaduojanti bendrovės vadovę. Vienintelė šios įmonės akcininkė, valdanti 100 proc. jos akcijų, – Biržų rajono savivaldybė.

Sprendžia tarybos

Savivaldybių biudžetinių įstaigų algų rekordininkai – savivaldybių kontrolieriai. Štai Pagėgių savivaldybės kontrolės ir audito tarnyboje triūsia tik vienas darbuotojas, t. y. pats kontrolierius. Jo darbo užmokestis – 2508 eurai – pernai lenkė ir Vilniaus, ir Kauno savivaldybių kontrolierių, gavusių atitinkamai 2466 ir 1839 eurų, neatskaičius mokesčių, algas.

Valstybės kontrolės 3-iojo Audito departamento vadovė Regina Rudokienė paaiškino, kad savivaldybės kontrolierių darbo užmokestį nustato miestų savivaldybių tarybos, remdamosi Valstybės tarnybos įstatymu. „Yra visų pareigybių atlyginimų koeficientai, tačiau mažiausias ar maksimalus koeficientas nustatomas savivaldybės tarybos sprendimu. Niekas negali daryti įtakos savivaldos atstovams“, – pabrėžė ji. Valstybės kontrolės 3-iojo Audito departamento vadovė pridūrė, kad auditorių paslaugos rinkoje labai brangios, o savivaldybių kontrolieriai yra išorės audito grandis. Anot R. Rudokienės, auditoriai – išskirtiniai specialistai, todėl jiems mokamos algos valstybės tarnyboje – ne pačios mažiausios.

Didžiausias algų vidurkis savivaldybių UAB

Savivaldybė Bendrovės pavadinimas Darbuotojų skaičius Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (eurais)
Vilniaus m. UAB „Start Vilnius“ 4–10 2667
Vilniaus m. UAB Vilniaus vystymo kompanija 38 1343
Marijampolės UAB Marijampolės šilumos tinklai 4 1253
Klaipėdos m. UAB Gatvių apšvietimas 39 1245
Biržų r. UAB Biržų autobusų parkas 70 1119

Didžiausias algų vidurkis savivaldybių įmonėse (SĮ)

Vilniaus m. SĮ „Vilniaus planas“ 109 1259
Vilniaus r. SĮ „Vilniaus rajono planas“ 0–12 1032
Vilniaus m. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 150 884
Vilniaus m. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 32 812
Kauno m. SĮ „Kauno planas“ 52 720

Didžiausias algų vidurkis savivaldybių VšĮ

Vilniaus m. VšĮ Vilniaus teniso akademija 4 1607
Vilniaus m. VšĮ Vilniaus logistikos parkas 3 1372
Vilniaus m. VšĮ „Saulėtekio slėnis“ 11 1245
Vilniaus m. VšĮ „Krepšinio rytas“ 22 1212
Vilniaus m. VšĮ Vilniaus kino biuras 1 1167

Šaltinis: 2015 metų viešojo sektoriaus ataskaita, rekvizitai.vz.lt

. . .

Savivaldybių ir jų įstaigų darbuotojai bei jų algų vidurkis

* Pernai savivaldybių viešajame sektoriuje dirbo 191 841 darbuotojas:

6 681 valstybės tarnautojas savivaldybių institucijose,

185 160 savivaldybės viešojo sektoriaus darbuotojų.

* Savivaldybių viešojo sektoriaus organizacijų darbuotojų darbo užmokesčio vidurkis 2015 metais buvo 485 eurai (2014-aisiais – 462 eurai).

* Biudžetinių įstaigų darbuotojų algų vidurkis pernai siekė 475, viešųjų įstaigų – 552, o akcinių ir uždarųjų akcinių bendrovių – 556 eurus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"