TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Savivaldybėse viešumas vis dar ignoruojamas

2015 09 15 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuvos savivaldybės iš visų šalies institucijų vis dar mažiausiai atsparios korupcijai. Taip teigia savivaldos skaidrumą anksčiau tyrę visuomenininkai ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), ką tik baigusi tikrinti, ar savivaldybių, ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų interneto svetainėse pateikiama pakankamai informacijos apie korupcijos prevenciją.

STT pareigūnai nustatė, kad institucijos savo interneto tinklalapiuose skelbia nepakankamai arba visai neskelbia informacijos apie vykdomą korupcijos prevenciją ir jos rezultatus. Kai kurios jų apskritai apsiriboja tuo, kad paskelbia įsakymus dėl korupcijos prevencijos darbo grupių sudarymo.

Pasiūlė pataisas

Išanalizavusi valstybės ir savivaldybių institucijų tinklalapius, STT Vidaus reikalų ministerijai (VRM) bei Vyriausybei pasiūlė keisti reikalavimus savivaldybių, ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų svetainėms, jose pateikti daugiau ir lengviau surandamos informacijos apie vykdomą korupcijos prevenciją. STT taip pat ragina, kad šiose svetainėse būtų pateikiami nuasmeninti duomenys apie žmones, ketinančius eiti tam tikras pareigas.

STT Korupcijos prevencijos valdybos Korupcijos rizikos skyriaus specialistė Julija Antanaitė pabrėžė, kad sugriežtinus reikalavimus minėtiems tinklalapiams, padidės visuomenės galimybės susipažinti su įstaigų antikorupcine veikla ir kita informacija. Kartu viešajame sektoriuje rasis daugiau viešumo, skaidrumo, atvirumo, o visuomenė labiau pasitikės valstybės institucijomis.

Nekontroliuojama veikla

Itin daug pastabų STT turėjo savivaldybių interneto svetainėms. Jose informacijos gyventojams pateikiama labai mažai.

STT pareigūnai nustatė, kad, pavyzdžiui, Raseinių rajono merijoje neužtikrinamas viešųjų pirkimų inicijavimo, organizavimo ir priežiūros funkcijų atskyrimas, o tai didina korupcijos atsiradimo riziką. Raseiniams būtina atsisakyti ydingos praktikos, kai prekių, paslaugų ar darbų poreikį formuojantis asmuo pats dalyvauja vykdant atitinkamą pirkimą. Savivaldybei taip pat rekomenduota daugiau viešųjų pirkimų vykdyti per Centrinės perkančiosios organizacijos elektroninį katalogą bei paskirti asmenį, atliekantį prevencinę kontrolę viešųjų pirkimų srityje.

Beje, šioms funkcijoms vykdyti Raseinių rajono savivaldybė 2014 metais buvo sudariusi sutartį su viena advokate, tačiau pernai jos konsultacijų valdininkams prireikė tik porą kartų.

Nėra specialistų

Raseinių rajono meras Algirdas Gricius pripažino, kad merijos valdininkų veikloje iš tiesų dar esama spragų. Tačiau, jo teigimu, tai, ką nustatė STT pareigūnai, vargu ar gali turėti įtakos korupcijos pasireiškimui. Anot mero, savivaldybių portaluose skelbti daugiau informacijos korupcijos prevencijos temomis, pateikti daugiau duomenų, užkertant kelią galimai korupcijai, yra sudėtinga, nes merijose beveik nėra specialistų, kurie galėtų vertinti, kokie duomenys ir informacija yra skelbtini. Esą dažniausiai šis darbas pavedamas kitų sričių specialistams ar teisininkams, kurie nėra pakankamai gerai susipažinę su korupcijos apraiškomis, jos prevencija.

„Anksčiau STT puoselėjo mintį, kad savivaldybėse bus nors po vieną tinkamai pasirengusį specialistą, kuruojantį korupcijos prevencijos sritį. Tačiau ši idėja buvo numarinta“, - apgailestavo A. Gricius.

Nemėgsta viešumo

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų koordinatoriaus Pauliaus Murausko nestebina tai, kad savivaldybės stokoja dėmesio antikorupcinėms priemonėms ir jų viešinimui. Tą patį atskleidė ir šiemet atliktas savivaldybių skaidrumo tyrimas.

Daug savivaldybių vis dar viešai neteikia pakankamai informacijos apie vykdomus viešuosius pirkimus, valdomas įmones, taip pat nesikonsultuoja su gyventojais. Be to, kyla klausimas, kiek iš jau paviešintų antikorupcinių programų iš tiesų naudojama kasdienėje tarybos narių ir administracijos darbuotojų veikloje.

„Tai nedovanotina dėmesio itin opiai problemai stoka, nes, Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenimis, savivaldybės yra vienos korumpuočiausių mūsų šalies institucijų“, - teigė P. Murauskas. Merijų atstovai bendrauja pernelyg biurokratiškai ir vis dar laikosi nuostatos viešinti tik tą informacijos dalį, kurią įpareigoja atskleisti teisės aktai. Todėl būtent juos reikia keisti.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"