TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Savivaldybių įmonės – tarsi kiauras rėtis

2016 04 30 6:00
1959 metais įsteigtas „Žiburio" knygynas Šiauliuose nuostolingai dirba jau daugybę metų. "Žiburio" knygyno nuotrauka

Miestai ir rajonai vis dar peni nuostolingas bendroves, kurių kadaise nespėta privatizuoti. Mokesčių mokėtojų pinigais savivaldybėse šelpiami knygynai, vaistinės, laidojimo namai, kino teatrai. O kai kurių tokių įmonių vadovų postai nepavaldūs nei laikui, nei besikeičiančioms santvarkoms – yra atvejų, kai direktoriaujama nuo 1968 metų.

Valstybės valdomų įmonių pertvarka vyksta jau šešerius metus: didžiosios bendrovės kasmet modernėja ir į biudžetą prilašina vis daugiau dividendų. Tačiau jų šešėlyje – keli šimtai miestuose ir rajonuose tebeveikiančių bendrovių, kurias kontroliuoja savivaldybės. Čia dirbama tarsi kiauro rėčio principu: kol į vieną kišenę pinigai renkami, iš kitos jie metų metais byra. Suprantama, kai savivaldybės valdo komunalines paslaugas teikiančias bendroves, tačiau kam miestams ar rajonams, pavyzdžiui, nuosavos vaistinės?

Savivaldybės valdė 282 įmones

Kad valstybė – prasta verslininkė, daug kartų patvirtino Valstybės kontrolė, tai rodo ir savivaldybės įmonių metinės ataskaitos.

Nustatyta daugybė atvejų, kai, tarkime, valstybės turtas būdavo išnuomojamas, o pajamų gaunama mažiau, nei kainuoja jį išlaikyti. 2010 metais pirmą kartą paskelbta valstybės valdomo komercinio turto apžvalga atskleidė, kad 100 litų valstybės kapitalo sukuria 4 centus pelno. 300 valstybinių įmonių turi turto, kurio vertė maždaug 5 mlrd. eurų, o dividendų į biudžetą prilašina vos keliasdešimt milijonų.

Tačiau apžvalgos nuošalyje liko savivaldybių įmonės. Kai 2013 metais Valdymo koordinavimo centras parengė jų apžvalgą, paaiškėjo, kad miestai ir rajonai yra net 282 bendrovių savininkai, tarp jų daugiausia – šilumą ir vandenį bei komunalines ir transporto paslaugas teikiančių įmonių. Tačiau savivaldybės valdo ir devynis knygynus, 10 vaistinių, du kino teatrus, trejus laidojimo namus. Dalies knygynų ir vaistinių, kaip rodo LŽ analizė, savivaldybės atsisakė, bet kai kurie jų ir toliau tęsia nuostolingą bei neefektyvią veiklą.

Štai UAB Širvintų vaistinė, kurios 100 proc. akcijų turi savivaldybė, 2015 metus baigė su 21 tūkst. eurų skolomis vaistų ir paslaugų tiekėjams. Galiausiai vaistinės direktorė Laura Jakštienė parašė prašymą išeiti iš darbo ir buvo paskirta nauja vadovė. Į metų pabaigą po derybų su farmaciniais tinklais vaistinė pasirašė subnuomos sutartį su „Eurovaistine“.

„Širvintų kraštas“ yra rašęs, kad rajono taryboje nuostolingos įmonės ataskaitos kasmet būdavo patvirtinamos viliantis, jog įstaigai seksis geriau, arba rajono gyventojų sumokamais mokesčiais bus apmokėtos susidariusios skolos. Beje, Širvintų savivaldybė tebevaldo ir knygyną.

Vaistinė įsikūrusi 2000 kv. m plote

Elektrėnų savivaldybėje situacija neką geresnė. Štai SĮ Elektrėnų vaistinė dar prieš metus, kaip nurodoma savivaldybės tarybos patvirtintoje įmonės ataskaitoje, UAB „Limedika“ buvo skolinga apie 352 tūkst. litų (102 tūkst. eurų). Vaistinėje 2014 metais dirbo 6 darbuotojai, kurių vidutinis atlyginimas buvo 2435 litai (705 eurai).

Elektrėnų vaistinės tinklalapis skelbia, kad Nijolė Kleinienė jai vadovauja nuo 1968 metų, kai tapo jos vedėja. Tuomet vaistinės vedėjai buvo 27-eri. „Su suplyšusiu lagaminu ir 20 rublių kišenėje atvykusi į miestą, ji kreipėsi į tuometinę vaistinės vedėją Daratą Noreikienę, ilgamečio Lietuvos elektrinės vadovo Prano Noreikos žmoną. (…) Po kelių dienų Nijolė, būdama tėvų namuose, Varniuose, sulaukė skambučio. Balsas kitame laido gale pranešė, kad yra priimta dirbti į Elektrėnų vaistinę“, – pasakojama vaistinės tinklalapyje publikuotame straipsnyje.

Elektrėnuose įsikūrusios bent septynios vaistinės. Visai greta Elektrėnų vaistinės užeiti kviečia bent keturios. Savivaldybei priklausanti vaistinė įsikūrusi pastate, kurio plotas beveik 2000 kv. m, o įmonės metiniame pranešime – vien beviltiškos skolos dėl bankrutavusių nuomininkų ir nuostoliai.

Dvi vaistines išlaiko ir Klaipėdos miestas. Tokios pat savivaldybių įmonės veiklą vis dar vykdo Šakiuose, Šalčininkuose ir Vilniaus rajone, o Mažeikiai, Radviliškis ir Visaginas valdytas vaistines likvidavo.

Tačiau likvidavimo procedūros ne visada būna sklandžios. UAB Elektrėnų knygų centras, kuriame savivaldybė turėjo 100 proc. akcijų, jau uždarytas. Bendrovės veikla baigėsi skolomis, kurias padengti teko iš miesto iždo: miesto taryba 2012 metais su darbuotojais atsiskaityti nusprendė iš savivaldybės administracijos direktoriaus rezervo lėšų – tam skyrė apie 19 tūkst. litų (5,5 tūkst. eurų).

Knygyne rado 40 tūkst. eurų grynųjų

Tuo metu Plungės rajonas ir toliau išlaiko „Varpo“ knygyną. Antai prieš maždaug mėnesį knygyne buvo atliktas finansinis patikrinimas. Savivaldybės kontrolės ir audito tarybos atstovė Nijolė Gurčinė pareiškė, kad knygynas su savivaldybės administracija nebendradarbiauja, o įmonėje sudarant finansinę atskaitomybę, kaip teigiama, nesivadovaujama verslo apskaitos standartais. Galiausiai paaiškėjo ir tai, kad knygyne laikomos nemenkos sumos grynaisiais. Kontrolierių teigimu, patikrinimo dieną seife buvo daugiau kaip 40 tūkst. eurų, o knygyno direktorė Vaclava Žutautienė aiškino, jog nepasitiki bankais. Konstatuota, kad įmonė tik vos ne vos išsilaiko.

Šiaulių savivaldybė irgi nelinkusi atsisakyti knygyno, kuriam priklauso patalpos miesto centre. 1959 metais įsteigtas „Žiburio“ knygynas jau daug metų dirba nuostolingai. Antai 2014 metais savivaldybės įmonės nuostoliai siekė 10,5 tūkst. eurų, pernai – 9,1 tūkstančio. „Sodros“ duomenimis, joje dirba 11 darbuotojų.

Per pastaruosius kelerius metus kitos savivaldybės dalį knygynų likvidavo: Kretinga atsisakė SĮ „Knyga“, Molėtai – UAB Molėtų knygyno, Švenčionių savivaldybė – UAB Švenčionių knygyno. Tačiau tokias įmones tebevaldo Šilalės, Varėnos, Pasvalio, Kelmės ir Kauno savivaldybės. Laikinosios sostinės Centrinį knygyną stojo ginti kauniečiai, surengę protesto akciją dėl jo išnuomojimo.

Kino įrangai pinigus skolino miestas

Savivaldybės ne tik prekiauja vaistais ir knygomis, bet ir išlaiko kino teatrus. Pavyzdžiui, Alytaus miestas turi SĮ „Alytaus telekinas“, kuriai priklauso kino teatras „Dainava“. Ši bendrovė įsteigta 1993 metais. Kaip skelbiama, „Alytaus telekino“ veikla – kokybiškas kino paslaugų teikimas siekiant pelno. Kaip matyti iš bendrovės skelbiamos finansinės ataskaitos, kino teatrą remia mokesčių mokėtojai. Nurodoma, kad 2012 metais iš Alytaus miesto savivaldybės buvo gauta 50 tūkst. litų (14,5 tūkst. eurų) dotacija įrangai ir veiklai atnaujinti. 2013 metais tam skirta 80 tūkst. litų (23,1 tūkst. eurų). Beje, tais pačiais 2013-aisiais įmonė SEB bankui buvo skolinga 360 tūkst. litų (104,2 tūkst. eurų).

Kauno savivaldybė valdo kino teatrą „Romuva“. Kurį laiką jis veikė kaip uždaroji akcinė bendrovė, vėliau tapo viešąja įstaiga. Pernai kino teatras „Romuva“pakeitė pavadinimą ir tapo Kauno kino centru „Romuva“ bei buvo pertvarkytas į biudžetinę įstaigą.

Kelios savivaldybės iki šiol teikia ir laidojimo paslaugas. Panevėžio savivaldybė turi 70 proc. laidojimo namų „Grauduva“ akcijų. Jie pernai uždirbo, kaip nurodoma, 7,6 tūkst. eurų pelno. „Tai (Laidotuvių rūmai – aut.) – miesto paveldo turtas. Kolektyve dirba profesionalūs darbuotojai, kurie dešimtmečiais tobulino, naujai formavo, kaupė, puoselėjo ir išsaugojo laidojimo tradicijas“, – pažymima bendrovės tinklalapyje. Įmonėje dirba 30 darbuotojų.

Laidojimo paslaugų verslą plėtoja ir dar kelios savivaldybės. Šilalė valdo UAB „Gedmina“, Šakių rajonas – UAB Šakių laidotuvių namus.

Štai Klaipėdos miesto savivaldybė iki šiol valdo 1997 metais įsteigtą UAB „Vildmina“. Kaip pagrindinė šios įmonės veikla nurodomos pirties paslaugos. Be kita ko, ten veikia baras, kuriame prekiaujama alumi, vaisvandeniais, karštaisiais gėrimais ir užkandžiais, parduodami pirties maudymosi reikmenys, veikia masažo salonas ir kirpykla. Panevėžio miesto savivaldybė taip pat valdo UAB Panevėžio pirtį.

Svarbus ne tik pelnas

Komercinė veikla nėra valstybės ar savivaldybių funkcija, tad laikomasi nuomonės, kad valstybė turėtų teikti tokias paslaugas, kurių neteikia privatus verslas. Tad kodėl savivaldybės dalyvauja versle?

„Klausiate, ar reikėtų tas įmones privatizuoti? Manyčiau, kad ne. Dalis ūkinės veiklos gali likti valstybiniame sektoriuje, jeigu ta veikla yra naudinga, neapsiribojant vien pelno gavimu. Pavyzdžiui, minėti knygynai atlieka šviečiamąją funkciją, jos nepamatuosi tiesiogiai pelnu. Galima juos laikyti ir toleruoti nuostolius, bet galima ir per fiskalinę politiką remti knygynų egzistavimą“, – LŽ svarstė Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Rudzkis. Profesorius pripažino, kad privatus kapitalas efektyviau valdo įmones. „Tų pačių tikslų visuomenė gali pasiekti ir per fiskalinę politiką ar kitus sprendimus, nebūtinai išlaikydama tas įmones“, – pabrėžė R. Rudzkis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"