TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Savivaldybių įnamiai delsia atskleisti kortas

2016 04 28 6:00
Nors namų neturinčių žmonių nėra daug, deklaravusiųjų gyvenamąją vietą savivaldybėse nemažėja. LŽ archyvo nuotrauka

Likus dviem mėnesiams iki dienos, kai „prisiregistravusieji“ prie savivaldybių bus išbraukti iš gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos, žmonės neskuba nurodyti, kur iš tiesų gyvena.

Devynerius metus fiktyviomis namų neturinčių asmenų prieglaudomis buvusios savivaldybės netrukus nusimes šią naštą. Pagal sausį įsigaliojusią Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisą nuo liepos 1-osios laikinai registruojami prie savivaldybių galės būti tik nakvynės namų ar kitų viešų vietų gyventojai, globos namuose ar šeimynose užaugę ir iš jų išeinantys jaunuoliai, kaliniai ir psichiatrijos ligoninių pacientai, gydomi teismo sprendimu. Visi kiti iki šių metų vidurio privalo nurodyti faktinę gyvenamąją vietą.

Naudojasi spragomis

Praėjusių metų pabaigoje priimant minėtą pataisą skelbta, kad šalyje yra apie 100 tūkst. žmonių, deklaravusių gyvenamąją vietą savivaldybėse ir įtrauktų į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. LŽ kalbinti savivaldybių atstovai teigė, jog šis skaičius ir dabar neturėtų būti pakitęs. To priežastis – žmonės delsia nurodyti savo faktinę gyvenamąją vietą.

„Tikėtina, kad vietos gyventojai suplūs į seniūnijas birželio pabaigoje, o gal liepos pradžioje, užkimš koridorius ir piktinsis, nes reikės laukti eilėse“, – prognozavo Šiaulių miesto Rėkyvos seniūnijos vyresnioji specialistė Jolanta Krasauskienė.

Anykščių seniūnas Eugenijus Pajarskas LŽ pasakojo, kad 2007-aisiais atsiradus galimybei deklaruoti gyvenamąją vietą savivaldybėje pirmais metais tai padarė 70 Anykščių rajono gyventojų, o šių metų balandžio 1-ąją tokių „įnamių“ rajone jau buvo 536. „Žmonės pajuto, kad „prisirašius“ prie savivaldybės nereikia mokėti už šiukšlių išvežimą, nes mūsų rajone šios paslaugos kaina priklauso nuo buto gyventojų skaičiaus. Vaikai, nors gyvena su tėvais, gyvenamąją vietą deklaruoja savivaldybėje, kad tėvai, kaip mažas pajamas gaunantys pensininkai, gautų kompensacijas už karštą vandenį ir šildymą“, – vardijo seniūnas.

E. Pajarskas pabrėžė, jog Anykščių rajone nėra tikrų benamių, neturinčių kur glaustis ir nakvojančių patiltėse ar kitose vietose. Todėl jis įsitikinęs, kad prie savivaldybės registruojasi siekiantieji pasinaudoti įstatymų spragomis. „Pataisą, pagal kurią žmonės nebebus registruojami prie savivaldybių, vertinu labai teigiamai. Asmeniui nurodžius faktinę gyvenamąją vietą bent jau bus žinoma, kur jo ieškoti. Jei ten žmogaus nepavyks rasti, bus galima teirautis buto savininkų ar kaimynų“, – kalbėjo seniūnas.

Rūpintis tenka seniūnijai

Panevėžio rajono Paįstrio seniūnijos vadovas Virginijus Šležas informavo, kad šioje seniūnijoje per 20 asmenų yra nurodę rajono savivaldybę kaip savo gyvenamąją vietą. „Paįstrio seniūnijoje susitelkę daug kolektyvinių sodų bendrijų. Susidariau įspūdį, kad soduose paliekami paprastai nuo kokios nors priklausomybės kenčiantys žmonės, dažniausiai – buvę namiškiai. Tad iš mūsų seniūnijos gyventojų, kurie savo gyvenamąją vietą deklaravo savivaldybėje, trys ketvirtadaliai yra tokių, kurie nebegali savimi pasirūpinti. Tai daryti už juos privalome mes, seniūnijos darbuotojai“, – tikino V. Šležas.

Seniūnas pridūrė, kad soduose gyventi palikti asmenys rudenį dažniausiai glaudžiasi nešildomuose nameliuose, o paspaudus šaltukui ateina į seniūniją ieškoti pagalbos. „Kad galėtume tuos žmones išvežti į nakvynės namus ar slaugos ligoninę, turime juos registruoti prie savivaldybės“, – aiškino V. Šležas. Seniūnas svarstė, kad įsigaliojus minėtai pataisai šis „kontingentas“ vargu ar ras kur įsiregistruoti, tuomet šiais žmonėmis bus itin sunku pasirūpinti.

Gyvena kitų sąskaita

Šiaulių miesto Rėkyvos seniūnijoje šiuo metu gyvena 27 asmenys, kurie savo gyvenamąją vietą yra deklaravę savivaldybėje. Rėkyvos seniūno Deivido Petrolevičiaus manymu, jie tai daro tik todėl, kad nereikėtų mokėti už išvežamas šiukšles. Be to, nurodžius tikrą gyvenamąją vietą būstų savininkai gali nebetekti lengvatų už šildymą.

„Iš tiesų tokie žmonės gudrauja ir gyvena visų kitų mokesčių mokėtojų sąskaita“, – pažymėjo jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"