TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Savivaldybių įnamiams žadama politikų malonė

2016 05 04 6:00
Kristina Miškinienė: „Tai socialiai remtini asmenys, kurie, ieškodami galimybių deklaruoti gyvenamąją vietą, susiduria su dideliais sunkumais." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Savivaldybėms viliantis, kad greitai joms pavyks nusimesti prievolę būti savotiškomis asmenų, neturinčių gyvenamosios vietos, prieglaudomis, Seimas vakar po pateikimo pritarė įstatymo pataisai, kuri leistų merijų „įnamiams“ toliau slėpti, kur iš tiesų gyvena.

Seimas linkęs terminą, iki kurio pabaigos privalu deklaruoti faktinę gyvenamąją vietą, pratęsti vieniems metams. Kai kurių savivaldybių atstovai ir politikai abejoja, ar toks atidėjimas padėtų išspręsti susikaupusias problemas.

Liktų be paramos

Pagal sausį įsigaliojusią Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pataisą nuo šių metų liepos 1-osios į gyvenamosios vietos neturinčiųjų apskaitą – laikinai registruojami prie savivaldybių – ribotam terminui gali būti įtraukiami tik benamiai, taip pat asmenys, palikę vaikų globos namus ar šeimyną, atliekantys bausmę pataisos įstaigose ar laikomi tardymo izoliatoriuose bei tie, kurie teismo sprendimu gydomi specializuotose psichikos sveikatos įstaigose. Visi kiti iki šių metų vidurio privalo nurodyti faktinę gyvenamąją vietą. Tačiau Seimas linkęs terminą pratęsti iki 2017 metų liepos 1 dienos.

Šių metų pradžioje buvo 103 tūkst. asmenų, prisiregistravusių prie savivaldybių. Dauguma jų yra įtraukti į laukiančiųjų socialinio būsto sąrašus.

„Tai socialiai remtini asmenys, kurie, ieškodami galimybių deklaruoti gyvenamąją vietą, susiduria su dideliais sunkumais. Būstų savininkai atsisako juose registruoti nuomininkus. Be deklaruotos gyvenamosios vietos likę žmonės bus išbraukti iš socialinio būsto laukiančiųjų sąrašų, neteks teisės gauti piniginės socialinės paramos bei kitų socialinių išmokų. Be to, kils problemų dėl vaikų priėmimo į švietimo įstaigas, sveikatos paslaugų teikimo, jie negalės dalyvauti ir rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose“, – savo pasiūlymą pratęsti minėtą terminą motyvavo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė.

Anot jos, nuogąstavimų, kad žmonės nesuspės laiku prisitaikyti prie pasikeitusios tvarkos ir susirasti gyvenamąją vietą, kurią galėtų deklaruoti pagal įstatymo reikalavimus, praėjusį mėnesį surengtame pasitarime išreiškė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei savivaldybių atstovai.

Buvo naudinga

LŽ kalbinti savivaldybių specialistai svarstė, ar metams pratęsus terminą bus pasiektas anksčiau iškeltas tikslas, kad visi gyventojai būtų deklaravę faktinę gyvenamąją vietą.

Abejonių, ar deklaruoti skirto laiko pratęsimas bus kam nors naudingas, neslėpė ir Tauragės rajono Tauragės kaimiškosios seniūnijos raštvedė Reda Globienė. „Mūsų seniūnijoje tokių žmonių, kuriems reikėjo deklaruoti konkrečią gyvenamąją vietą, nes jie buvo prirašyti prie savivaldybės, buvo 87. Kiek dabar likę, sunku pasakyti, bet tikrai labai nedaug. Visi rado, kur deklaruoti gyvenamąją vietą. Kai kas nurodė, kad gyvena nuomojamuose namuose ar butuose, kiti – pas tėvus, vaikus ar senelius“, – pasakojo ji.

Kita vertus, matyti tendencijos, jog kai kurie gyventojai naudojasi įstatymų suteikta teise nedeklaruoti tikrosios gyvenamosios vietos. Taip jie išvengia kai kurių komunalinių mokesčių. Be to, kartais savo būsto neturintys suaugę vaikai, nors gyvena su tėvais, gyvenamąją vietą deklaruoja savivaldybėje, kad tėvai, kaip mažas pajamas gaunantys pensininkai, gautų kompensacijas už karštą vandenį ir šildymą.

Ne visi benamiai

Alytaus miesto merijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Birutė Valūnienė LŽ tikino, kad nemažai žmonių nėra nurodę faktinės gyvenamosios vietos, todėl kyla keblumų norint su jais susisiekti. „Asmuo privalo savo gyvenamąją vietą deklaruoti ten, kur iš tiesų gyvena. Termino pratęsimas nieko gera neduos, tik dar ilgesniam laikui atidės esminį problemos sprendimą“, – kalbėjo ji.

B. Valūnienės teigimu, galbūt reikėtų galvoti apie kitokius būdus, kaip padaryti, kad neregistruoti žmonės nepatektų į sudėtingą situaciją – netektų socialinės paramos.

„Man dar neteko girdėti, kad kurioje nors kitoje Europos Sąjungos valstybėje būtų tokia gyvenamosios vietos deklaravimo sistema kaip Lietuvoje. Ten privalai deklaruoti, kur iš tiesų gyveni. O jei esi benamis, tai iš tiesų neturintis kur gyventi. Tuo metu Lietuvoje benamiais laikomi tie, kurie neturi savo vardu registruoto gyvenamojo būsto. Tai nėra teisinga“, – pažymėjo valdininkė.

Parlamentarė K. Miškinienė teigė, kad pratęsus deklaruoti skirtą laiką ne tik gyventojams bus sudarytos palankesnės sąlygos susirasti tokį gyvenamąjį būstą, kurio savininkai leistų jame deklaruoti gyvenamąją vietą, bet ir bus bandoma ieškoti kitokių problemos sprendimo būdų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"