TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Savivaldybių skolos auga kaip ant mielių

2012 07 25 5:47
Kai kurios savivaldybės norėtų skolintis dar daugiau. /Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka 

Šalies savivaldybės sparčiai augina savo skolų kuprą. Mažiau nei per metus miestų ir rajonų finansinių įsipareigojimų našta padidėjo daugiau kaip 325 mln. litų.

Įvairioms finansinėms institucijoms savivaldybės, balandžio 1 dienos duomenimis (jie paskelbti tik prieš kelias savaites - aut.), buvo skolingos daugiau kaip 1 mlrd. 580 mln. litų. Tai beveik pusė visų šiems metams patvirtintų merijų pajamų. Dar 445 mln. litų siekė savivaldybių kreditoriniai įsipareigojimai ūkio subjektams. 

Ekspertai įžvelgia, kad kai kurios savivaldybės dėl turimų skolų gali turėti sunkumų vykdydamos savo įsipareigojimus.

Skoloms dengti - 172 mln. litų

Labiausiai prasiskolinusi - Vilniaus miesto savivaldybė. Jos skolos finansinėms institucijoms sudarė beveik 484 mln. litų. Dar daugiau nei 316 mln. litų sostinė buvo skolinga ūkio subjektams.

Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas LŽ aiškino, kad vien per praėjusią kadenciją savivaldybės skola padidėjo daugiau kaip 500 mln. litų.

Esą viena svarbiausių priežasčių, dėl kurios 2007-2010 metais gerokai padidėjo sostinės finansiniai įsipareigojimai, buvo netinkamas Vyriausybės gyventojų pajamų mokesčio (GPM) planavimas. "Dėl to savivaldybės biudžetas negavo apie 300 mln. litų. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus Vilnius 60 proc. mieste surenkamo GPM atiduoda kitoms savivaldybėms, 40 proc. surenkamo mokesčio lieka miesto biudžete, kai beveik visuose šalies miestuose lieka visa surenkama GPM suma. Dar dalis - 278 mln. litų - vilniečių mokamo GPM buvo pervesta kitiems Lietuvos miestams, kuriuose jie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, nors faktiškai dirba ir gyvena Vilniuje", - aiškino A.Zuokas.

Jo teigimu, siekiama kuo greičiau grąžinti skolas. Šiemet savivaldybė privalo grąžinti 2010 metais parduotas skolas. Anot A.Zuoko, skoloms apmokėti 2012-aisiais planuojama išleisti beveik 172 mln. litų.

Brangios arenos statybos

Kauno miesto savivaldybės skolos finansinėms institucijoms ir ūkio subjektams siekė apie 228 mln. litų. Laikinosios sostinės mero Andriaus Kupčinsko teigimu, šią sumą sudaro pagal 1996-2012 metais pasirašytas paskolų sutartis negrąžintos lėšos. Liūto dalis šių pinigų - iš viso 120 mln. litų - panaudota "Žalgirio" arenos statyboms ir infrastruktūros plėtojimo darbams.

A.Kupčinskas sutinka, kad geriausia būtų gyventi be skolų. Tačiau tokiu atveju esą nebūtų galima įgyvendinti jokių strateginių miesto projektų.

Kauno meras tikina, kad savivaldybės skolos yra laipsniškai mažinamos. "Kauno taryba šiais metais patvirtino subalansuotą miesto biudžetą, kuriame išlaidos neviršija pajamų. Kalbant apie kreditorinį savivaldybės įsipareigojimą, šįmet jį pavyko sumažinti iš pelningai veikiančių savivaldybės įmonių gautų dividendų", - LŽ sakė jis.

Kitur - ne geriau

Klaipėdos miesto skola - daugiau nei 95 mln. litų. Tai sudarė apie 46 proc. šiai savivaldybei patvirtintų metinių pajamų. 

Šiaulių miesto savivaldybės skolos kupra buvo apie 74 mln. litų. Merija taip pat turėjo 18,6 mln. litų kreditorinių įsipareigojimų už paslaugas. Panevėžio miesto skolos finansinėms institucijoms viršijo 41 mln. litų. Dar daugiau kaip 13 mln. litų savivaldybė buvo skolinga ūkio subjektams.

Mažeikių rajono savivaldybės kreditoriniai įsipareigojimai minėtu laikotarpiu siekė beveik 39 mln. litų. Alytaus miesto skolos sudarė daugiau nei 35 mln. litų, o Kauno rajono - per 36 mln. litų. Tarp didžiųjų šalies miestų mažiausios buvo Marijampolės savivaldybės skolos. Jos siekė daugiau kaip 31 mln. litų.

Klaipėdos rajono savivaldybė finansinėms institucijoms buvo skolinga 28 mln. litų. Beveik 26 mln. litų kreditorinių įsipareigojimų turėjo Telšių, daugiau nei 23 mln. litų - Ukmergės, o 22,5 mln. litų - Utenos rajono savivaldybė.

Norėtų daugiau

Skaičiuojant procentais nuo patvirtintų metinių pajamų, labiausiai prasiskolinusių savivaldybių sąrašo viršuje atsiduria ir mažosios savivaldybės. Pavyzdžiui, Rokiškio rajono savivaldybės skola finansinėms institucijoms sudarė beveik 66 proc. patvirtintų metinių įplaukų - kiek daugiau nei 22 mln. litų. 

Pasak Rokiškio rajono vicemero Egidijaus Vilimo, savivaldybės skola didelė, nes merija dalyvauja įvairiuose Europos Sąjungos (ES) investiciniuose projektuose. Tačiau plano, kaip grąžinti skolas, Rokiškio rajonas neturi. "Koks gali būti planas, jeigu Lietuvos ekonomika stovi? Per ketverius metus savivaldybės biudžetas sumažėjo po 30 procentų. Įsivaizduojate, ką tai reiškia? Įplaukos tik mažėja, o Vyriausybė funkcijų savivaldybėms vis prideda", - skundėsi E.Vilimas.

Rokiškio rajono vicemeras pripažįsta, kad savivaldybės skola yra "ant ribos". Tačiau jis norėtų, kad Vyriausybė leistų skolintis daugiau. "Šiuo etapu mums užteks lėšų prisidėti prie įvairių struktūrinių projektų. Tačiau jei skolinimosi limitas nebus padidintas, 2014-2020 metais nebegalėsime dalyvauti investiciniuose projektuose", - tvirtino E.Vilimas.

Daugiau nei pusė biudžeto

Druskininkų savivaldybės skola - 18 mln. litų - siekė 57 proc. šio kurorto metinių pajamų. Kupiškio rajono finansinių įsipareigojimų kupra - apie 11 mln. litų - taip pat sudaro daugiau nei pusę šiemet į savivaldybės biudžetą suplanuotų įplaukų. Dar 447 tūkst. litų ši savivaldybė buvo skolinga ūkio subjektams. 

Plungės rajono savivaldybės skola metų pradžioje siekė apie 18 mln. litų. Tai 49,9 proc. šiemet suplanuotų biudžeto įplaukų. Dar 648 tūkst. litų sudarė kreditoriniai įsipareigojimai už paslaugas. Šilutės rajoną slėgė beveik 49 proc. metinių pajamų dydžio skola - iš viso beveik 22 mln. litų. Dar daugiau nei 10 mln. litų ši merija skolinga ūkio subjektams.

Iki balandžio 1 dienos Šalčininkų rajonas finansinėms institucijoms buvo skolingas 49,2 proc. šiemet suplanuotų pajamų - daugiau kaip 14 mln. litų. Dar 3 mln. litų sudarė kreditoriniai įsipareigojimai už paslaugas. Joniškio rajono savivaldybės skola siekė 48,7 proc. šiemet suplanuotų pajamų - beveik 15 mln. litų. Šios savivaldybės įsipareigojimai ūkio subjektams sudarė 1,4 mln. litų.

Ramsčių reikia ir taupiesiems 

Metų pradžioje skolų šalyje neturėjo vienintelė Vilniaus rajono savivaldybė. Tačiau situacija pasikeitė. Pasak Vilniaus rajono merės Marijos Rekst, savivaldybės taryba pritarė siūlymui šiemet skolintis apie 15 mln. litų. 7 mln. litų ketinama skirti investiciniams projektams ir Rudaminos kaimo inžineriniams tinklams išpirkti. Šią skolą numatyta grąžinti dar šiais metais. Kita paskolos dalis taip pat bus naudojama investiciniams projektams įgyvendinti. 

M.Rekst teigimu, paimta paskola nebus didelė našta savivaldybei. Anot jos, į savivaldybės biudžetą nepavyksta surinkti tiek GPM, kiek buvo planuota. Esą tam, kad savivaldybė galėtų normaliai funkcionuoti ir įgyvendinti užsibrėžtus planus, būtina skolintis.

Visagino savivaldybė iki balandžio 1 dienos neturėjo įsipareigojimų finansinėms institucijoms. Tačiau šios merijos ūkio subjektams mokėtina suma sudarė 52,5 tūkst. litų. Ankstesniais metais be skolų išsiversdavusi Birštono savivaldybė šių metų pradžioje jau turėjo įsipareigojimų. Finansinėms institucijoms ji buvo skolinga daugiau nei 2 mln. litų.

Palyginti nedidelė skola, sudaranti 7 proc. šiemet suplanuotų pajamų, slėgė Šakių rajono savivaldybę. Iš viso jos skola buvo apie 2,2 mln. litų. Kaišiadorių rajono savivaldybės skola - beveik 3,4 mln. litų - sudarė 9,4 proc. šiemet laukiamų įplaukų.

Sunki našta

Ekonomistas Nerijus Mačiulis pažymi, kad savivaldybių turimos skolos yra didelė našta. Esą dabartinis jų prisiimtų finansinių įsipareigojimų mastas jau pradeda kelti nerimą. "Kai kurios savivaldybės yra priartėjusios prie mokumo ribos, tai yra jos rizikuoja nebeišgalėti atsiskaityti su kreditoriais, tiekėjais, verslu. Nebent būtų priimtas bendras sprendimas dėl skolų perkėlimo centrinei valdžiai arba papildomų lėšų skyrimo savivaldybėms", - pabrėžė ekspertas.

N.Mačiulio teigimu, sunkmečiu, kai krinta pajamos, tiek centrinė, tiek vietos valdžia skolinasi daugiau. "Pagrindinis Lietuvos savivaldybių pajamų šaltinis - GPM. Kai didelis nedarbas, neauga atlyginimai, nedidėja ir į savivaldybių biudžetą sumokama šio mokesčio suma. Todėl neturėtų stebinti, kad skola auga", - aiškino jis. Tačiau dauguma savivaldybių, kitaip nei fiskalinę konsolidaciją vykdžiusi centrinė valdžia, neieškojo būdų, kaip kuo labiau sutaupyti.

Skolindamosi savivaldybės, anot N.Mačiulio, turėtų atsižvelgti ne tik į savo norus ar rinkėjams duotus pažadus, bet ir į finansines galimybes. Labai svarbu ir tai, kur išleidžiami skolinti pinigai. "Jeigu skolinamasi investiciniams projektams, kurie padėtų sukurti naujų darbo vietų, tai yra mažesnė blogybė. Tačiau jei paskolos imamos projektams, duodantiems naudos mažai gyventojų daliai, toks skolos didėjimas yra neproduktyvus ir net žalingas", - pažymėjo N.Mačiulis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"