TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Savivaldybių skolos mažėjo, bet ši informacija neteisinga, skelbia auditoriai

2015 10 02 11:47
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Valstybės kontrolė, baigusi 60-ties savivaldybių valstybinį auditą, paskelbė, kad nors savivaldybių skola 2014 metais oficialiai sumažėjo 0,1 procento, iš tiesų įie duomenys nerodo teisingos informacijos, mat merijos ataskaitose nemini finansinės nuomos įsipareigojimų, kurie gali riboti vietos bendruomenėms būtinų investicinių projektų įgyvendinimą.

Patikrinę Lietuvos savivaldybes, valstybės kontrolieriai konstatavo nustatę sistemines problemas savivaldybių biudžetų planavimo ir paskirstymo, skolinimosi, mokinių nemokamo maitinimo organizavimo, civilinės saugos užtikrinimo, kelių ir gatvių priežiūros, savivaldybių vidaus sandorių bei finansinių ataskaitų parengimo srityse.

Valstybės kontrolės skelbiamoje audito atsakaitoje nurodoma, kad savivaldybių statistinių ataskaitų duomenimis, jų skola 2014 metų pabaigoje siekė kiek daugiau nei 2 mlrd. litų (581,5 mln. eurų), tačiau šie duomenys esą nerodo teisingos informacijos. Auditorių teigimu, savivaldybės savo ataskaitose neparodė 44,4 mln. litų (beveik 13 mln. eurų) finansinės nuomos įsipareigojimų (lizingų, garantijų, laidavimo dokumentų).

Kaip žinia, siekiant reguliuoti savivaldybių skolos didėjimą kiekvienais biudžetiniais metais joms nustatomas bendrasis skolinimosi limitas (2014- 2015 metais jis siekė 70 procentų savivaldybės biudžeto pajamų). Didžioji dauguma savivaldybių laikėsi nustatytų limitų, išskyrus Alytaus miesto ir Birštono savivaldybes. Be to, septynių savivaldybių biudžetinės įstaigos, savo vardu prisiėmusios skolinius įsipareigojimus – jie siekė 9,3 mln. litų (2,7 mln. eurų) - pažeidė teisės aktų reikalavimus.

„Savivaldybėms vis dar sudėtinga parengti konsoliduotąsias finansines ataskaitas taip, kad jose pateikti duomenys būtų teisingi. Net 49-ių savivaldybių iš 60-ies ataskaitose nustatyti reikšmingi duomenų iškraipymai, dėl kurių buvo modifikuotos nuomonės: mažesni turto (3,3 mln. litų, beveik milijono eurų) ir įsipareigojimų (1,8 mln.litų, pusė milijono eurų) likučiai, 58 mln. litų (16,8 mln. eurų) didesnės pagrindinės veiklos pajamos ir 13,5 mln. litų (beveik 4 mln. eurų) didesnės pagrindinės veiklos sąnaudos“, - nurodė Valstybės kontrolė.

Savivaldybėms vis dar sudėtinga parengti ir konsoliduotąsias finansines ataskaitas, o neteisingais jų duomenimis negali pasinaudoti išorės vartotojai. Duomenys nenaudojami ir savivaldybėse priimant sprendimus dėl išteklių paskirstymo ir jų naudojimo teikiant viešąsias paslaugas.

Be to, Valstybės kontrolė savivaldybėse pasigedo ir vaikų nemokamo maitinimo kokybės kontrolės. Nesilaikant Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, praėjusiais metais buvo paanaudota net 4,5 mln. litų (1,3 mln. eurų) lėšų. Netinkamai parengti pirkimų dokumentai ir atliktos procedūros turėjo įtakos maisto produktų ir maitinimo paslaugų kokybei – tiekėjams buvo sudaromos galimybės juos tiekti savo nuožiūra ir savo nustatyta kaina.

„Įstaigose vykdoma maisto produktų kokybės ir vaikų maitinimo organizavimo kontrolė ne visais atvejais buvo tinkamai atliekama. Siekiant užtikrinti, kad vaikams būtų tiekiamas tik tinkamos kokybės, saugus ir sveikatai palankus maistas, švietimo įstaigos galėtų taikyti ir kitas maitinimo kokybės kontrolės priemones, kurios leistų užtikrinti tiekiamų maisto produktų ir patiekalų kokybę bei skatintų tiekėjų sąžiningumą, ypatingai tais atvejais, kai tiekėjų pasiūlytos kainos būna neįprastai mažos“, - nurodė kontrolieriai.

Valstybės kontrolė taip pat konstatavo, kad švietimo įstaigose maitinimo paslaugų tiekėjai neatlygintinai naudojasi savivaldybių turtu, apmokama dalis jų patiriamų komunalinių išlaidų, tiekėjams neprivaloma naudoti kasos aparatų, o tai gali turėti neigiamą įtaką skaidriai grynųjų pinigų apskaitai ir daryti neigiamą poveikį mokesčių surinkimui ir kontrolei.

Savivaldybėse nėra tinkamai vykdoma ir valstybinė civilinės saugos funkcija: kai kuriose savivaldybėse nėra ekstremaliųjų situacijų valdymo planų, neįrengtos keliamus reikalavimus atitinkančios slėptuvės, neužtikrinamas visų gyventojų perspėjimas ir informavimas apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, nes galima perspėti 51,5 proc. gyventojų, o Vilniaus mieste tik 7,8 proc. Informacija apie civilinę saugą savivaldybių interneto puslapiuose sunkiai surandama, neužtikrinamas privalomų civilinės saugos pratybų ir mokymų vykdymas.

Lėšos vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrai, taisymui, tiesimui ir saugaus eismo organizavimui planuojamos nenuosekliai ir šiam procesui Lietuvos automobilių kelių direkcija ir savivaldybės neskiriama tinkamo dėmesio. Direkcija finansuotinus savivaldybių investicijų projektus ne visais atvejais atrenka pagal nustatytus kriterijus, o rodiklis, turintis įtakos savivaldybėms skiriamoms lėšoms apskaičiuoti, yra nepatikimas, nes ne visi vietinės reikšmės keliai inventorizuoti ir apskaityti. Dalis lėšų investicijoms į vietinės reikšmės kelius skiriama nerengiant investicijų projektų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"