TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Savivaldybių viltis - Vyriausybės piniginė

2012 08 07 6:26
Neringai škvalo padaryta žala gali siekti 400 tūkst. litų. /Sandros Vaišvilaitės nuotrauka  

Nuo kraštą siaubusių audrų liepą nukentėjusios savivaldybės tikisi sulaukti finansinės paramos iš Vyriausybės rezervo. Pirmosios sąskaitos į sostinę atskriejo iš Šalčininkų, netrukus jas pateiks ir Neringa.

Kitą savaitę po atostogų susirinksiančių Vyriausybės narių laukia daug susikaupusių darbų. Be kita ko, ministrų kabinetui teks spręsti, kaip finansiškai padėti nuo gamtos stichijų nukentėjusioms savivaldybėms. 4 mln. litų nesiekiantis Vyriausybės rezervo fondas šiemet naudojamas itin taupiai.

Iki šiol išleista kiek daugiau nei dešimtadalis sukauptų lėšų. Didžiausios sumos buvo skirtos Generalinei prokuratūrai, kad ši tinkamai atstovautų valstybės interesams "Snoro" byloje (230 tūkst. litų), ir sausį Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblyje kilusio gaisro padariniams likviduoti (200 tūkst. litų). Po kelis tūkstančius litų buvo atseikėta žinomų visuomenės žmonių laidotuvių išlaidoms kompensuoti.

Skaičiai tikslinami

Liepos 29-osios vakarą pajūrio gyventojai ir poilsiautojai prisimins ilgai. Vėtra lyg degtukus vertė medžius, plėšė pastatų stogus, dužo langai, paplūdimiuose kilo smėlio audra. Ypač smarkiai nuo škvalo nukentėjo Kuršių nerija. Atstatymo darbams čia teko pasitelkti kariuomenę.

"Tai buvo stichinė nelaimė, tad kreipsimės į Vyriausybę pagalbos", - vakar LŽ teigė Neringos meras Antanas Vinkus. Pasak jo, škvalo padaryta žala jau baigiama įvertinti. Tiksliai žinoma, kad vien tik iš savivaldybės biudžeto finansuojamos komunalinio, vandens bei elektros ūkio įmonės patyrė daugiau kaip 200 tūkst. litų nuostolių. "Tačiau nukentėjo ir privatus verslas. Dingo elektra, nustojo veikti šaldytuvai, nebuvo teikiamos aptarnavimo paslaugos", - stichijos pasekmes vardijo meras. Laukiama, kol nuostolius įvertins Kuršių nerijos nacionalinis parkas.

"Išversta daugybė neįkainojamų medžių, nuniokotos kopos, vertingi augalai", - vardijo A.Vinkus. Jis neatmetė galimybės, kad galutinė suma gali siekti 400 tūkst. litų ar net daugiau. Meras vylėsi, kad Vyriausybė ras lėšų pagelbėti unikaliam gamtos kampeliui.

Palanga stichijos žaizdas ketina "išsilaižyti" pati, juolab kad nuostoliai, palyginti su Neringa, menkesni. "Į Vyriausybę kreiptis neketiname", - LŽ patikino Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Milijoniniai nuostoliai

Gamtos stichijos šėlsmą liepos 9-osios rytą teko atlaikyti Šalčininkų rajonui. Pusvalandį siautėjanti vėtra vartė medžius, plėšė stogus, traukė elektros laidus. Kiaušinio dydžio krušos ledukai išnaikino pasėlius. 

Jau po poros dienų savivaldybės pagalbos šauksmas nuskriejo į Vyriausybę. "Škvalas pridarė mums daugiau kaip 2 mln. litų nuostolių", - vakar LŽ sakė Šalčininkų rajono meras Zdislavas Palevičius. Pasak jo, labiausiai nukentėjo žemės ūkis. Visiškai sunaikinti bulvių, grikių, žirnių pasėliai, išguldyti rugių, kviečių, miežių laukai. "Žala ūkininkams siekia maždaug 1,4 mln. litų", - pasakojo meras.

Dar 350 tūkst. litų įvertinta žala, kurią stichija padarė įvairiems pastatams bei statiniams, tarp jų ir gyventojų namams. 200 tūkst. litų prireikė neatidėliotiniems likvidavimo darbams. Z.Palevičius pasakojo jau antrą dieną po nelaimės sulaukęs ministro pirmininko kanclerio Deivido Matulionio skambučio ir pažado nepalikti bėdoje. Mero teigimu, visus reikalingus paramai gauti dokumentus savivaldybė yra pateikusi Finansų ministerijai. "Tikimės, kad susirinkusi po atostogų Vyriausybė svarstys mūsų prašymą", - sakė Z.Palevičius.

Fondas suliesėjo

Per ketverius krizės metus Vyriausybės rezervo fondas sumažėjo net 10 kartų. 2008-aisiais jame buvo 40 mln. litų, šiemet nesiekia ir 4 mln. litų. Anksčiau rezervo lėšos buvo dalijamos gerokai laisviau: buvo šelpiamos visuomeninės organizacijos, kompensuojamas darbo užmokestis, negailėta paremti net gražuolių rinkimus.

Pernai įsigaliojus Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimams, Vyriausybės rezervo fondo panaudojimas buvo gerokai sugriežtintas, nustatytos konkrečios sritys, kurioms šios lėšos gali būti skiriamos. 2011 metais iš 4,5 mln. litų rezervo lėšų buvo išleista mažiau nei pusė. Didžiausia dalis - beveik 1,3 mln. litų buvo teismų iš valstybės priteistos mokėtinos sumos. Ekstremalių situacijų padariniams šalinti ir padarytiems nuostoliams iš dalies padengti pernai buvo skirta tik 64,6 tūkst. litų.

Finansų ministerijos duomenimis, šiems metams Vyriausybės rezervo fonde sukaupta 3,897 mln. litų. Finansų ministerijos duomenimis, iki šiol išleista 476, 5 tūkst. litų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"