Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Savižudybių prevencija Lietuvoje: nei strategijos, nei ją įgyvendinti apsiimančios institucijos

 
2017 02 26 8:38
pixabay.com nuotrauka

Savižudybių mastas Lietuvoje pastaraisiais metais mažėja labai lėtai, be to, šalyje trūksta gerai organizuotos pagalbos sunkumus patiriantiems žmonėms. Tai atskleidė savižudybių prevenciją ir pagalbą asmenims, susijusiems su savižudybės rizika, vertinęs auditas.

Gyventojų mirtingumo dėl savižudybių rodiklis (standartizuotas) 2015 m. Lietuvoje siekė 30,41 atvejo 100-ui tūkst. gyventojų. Lietuvos sveikatos strategijoje nustatyta per ateinančius trejus metus šį skaičių sumažinti 36 proc., iki 19,5 atvejų, o 2025 metais – net 60,5 proc., iki 12 atvejų. Tačiau pastaraisiais metais – nuo 2012 m. iki 2015 m. – jį pavyko sumažinti vos 1,6 proc. Aukščiausiosios audito institucijos atliktas auditas atskleidė, kad Lietuvoje trūksta ir sprendimų bei priemonių, galinčių padėti pakeisti padėtį.

„Norint pasiekti tokius ambicingus tikslus ir padėti sumažinti didelį savižudybių skaičių, būtinas visų sektorių – sveikatos, švietimo, socialinės apsaugos ir darbo, vidaus reikalų, nevyriausybinių organizacijų – susitelkimas, kryptingi veiksmai bei vyriausybės įsitraukimas. Auditas rodo, kad sisteminio požiūrio ir institucijų koordinuotų veiksmų planuojant, įgyvendinant savižudybių prevencijos priemones ir teikiant pagalbą su šia rizika susijusiems asmenims, šalyje vis dar labai trūksta“, – sako Laimonas Čiakas, 1-ojo audito departamento direktorius.

Valstybės auditoriai atkreipia dėmesį, kad Lietuva neturi savižudybių prevencijos strategijos ir tinkamo lygmens vienos institucijos, kuri koordinuotų savižudybių prevenciją šalies mastu. Nėra patvirtinto pagalbos teikimo su savižudybės rizika susijusiems asmenims algoritmo (schemos). Tai reiškia, kad dalis asmenų, kuriems reikalinga pagalba, lieka neidentifikuoti, o pagalbą teikiančios įstaigos negali laiku sureaguoti ir suteikti pagalbą visoje šalies teritorijoje.

Auditas atskleidė, kad šalyje nėra tokios stebėsenos ir pagalbos sistemos, kuri užtikrintų tęstinę pagalbą po bandymo žudytis. Be to, asmenys, kurie pirmieji gali susidurti su ketinančiais ar bandančiais žudytis, t. y. sveikatos priežiūros specialistai, pedagogai, policijos pareigūnai, ugniagesiai – gelbėtojai, ne visi yra išmokyti atpažinti savižudybės riziką ir kaip pasiūlyti pagalbą.

Pastebima, kad su savižudybės rizika susijusiems asmenims neužtikrinamas ir jiems reikalingų paslaugų prieinamumas psichikos sveikatos centruose. Specialistai daugelyje jų dirba ne kiekvieną darbo dieną ar tik dalį dienos. Beveik pusėje tokių centrų specialisto konsultacijos reikia laukti 3 dienas ir ilgiau. Netolygiai prieinama ir psichologo pagalba mokiniams, neidentifikuojamas psichologo pagalbos poreikis kai kurių institucijų darbuotojams.

Aukščiausioji audito institucija pateikė rekomendacijas Sveikatos apsaugos ir Švietimo ir mokslo ministerijoms, ragindama imtis konkrečių priemonių, kurios užtikrintų savižudybių prevenciją, pagerintų teikiamos pagalbos prieinamumą ir kokybę, užtikrintų psichologinę pagalbą mokiniams. Viena iš svarbių rekomendacijų – priskirti instituciją, kuri Lietuvoje būtų atsakinga už visų šių priemonių įgyvendinimo koordinavimą.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"