TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

"Savo žemės šeimininkė, vadinasi, atsakinga"

2007 04 28 0:00
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Į Baltosios anketos klausimus atsako muzikologė Rita NOMICAITĖ

Laisva, moderni, nuoširdi

Kokią Lietuvą norėtumėte matyti po šimto metų? Kokie visuomenės raidos principai (ar įstatymai) galėtų padėti to siekti?

Atkreipiant dėmesį į Lietuvos dabartinę užsienio ir vidaus politiką, su siaubu stebint Rusijos pokyčius įsivaizdavimas labai supaprastėja: mūsų šalį pirmiausia matyčiau vis dar laisvą. Orią ES narę, aktyviai besidominčią visų pasaulio valstybių gyvenimu. NATO bendradarbę, garsėjančią sugebėjimu tarpvalstybinius konfliktus gesinti efektyviais diplomatiniais būdais. Na, galbūt tos organizacijos jau kitaip vadinsis, bet jų funkcijas ateinančiam amžiui palikčiau.

Tikiuosi Tėvynę būsiant modernią, atvirą, nuoširdžią. Kad ji tokia taptų, reikėtų puoselėti atitinkamus pavyzdžius. Greičiausiai paveiktų valdžios ir valdymo institucijos, jei iš paskutiniųjų, net per jėgą, stengtųsi kiek įmanoma gražiau mąstyti ir elgtis - jau šiandien.

Ar jaučiatės esanti Lietuvos bendruomenės nare? Ar galėtumėte su pasididžiavimu ištarti - "Aš esu lietuvė ir tuo labai didžiuojuosi? ir kodėl?

Nesuprantu, kas tai yra didžiuotis - ir dar labai - savimi, o šiuo atveju tuo, kad esu vienos ar kitos tautybės. Tiesiog man brangi mūsų padangė. Jaučiuosi esanti jos šeimininkė, taigi ir turinti dalį atsakomybės už tai, kas joje vyksta. Ar būtų įmanomas tautų bendravimas, jei jos savimi puikuotųsi?

Kiti mūsų savimone nepasirūpins

Ar Jus tenkina Lietuvos valstybės kultūros politika? Kas joje, jūsų nuomone, keistina?

Klausime turbūt vartojama sąvokos "kultūra" siauroji prasmė. Manyčiau, kad šiandieninė situacija verčia kalbėti apie kultūrą apskritai, t.y., apie tai, kas puoselėja žmogų ir jo aplinką. Pagal klasikinį apibrėžimą kultūra yra psichikos sveikata. Tad kai skelbiami siekiai pirmiau sustiprinti verslą, kad pakankamai išaugęs (kaip tai pamatuoti?) jis galėtų pagaliau pamėtėti išmaldos kultūrai... Čia ir vienas atsakymų į klausimą apie savižudybes.

Ir keletu kitų dalykų dabartinis požiūris į kultūrą kartais labiau primena sąmoningą kultūrinio identiteto naikinimo politiką. Kaip TV laidoje sakė Leonidas Donskis, humanitariniai ir socialiniai mokslai mums stebint baigia numirti. Antai beveik nelaikomi reikšmingais lituanistiniai humanitariniai mokslai, jų sklaida ir patys mokslininkai. Manyčiau, kad lituanistika (žinoma, plačiausia prasme) turėtų būti nepajudinamas valstybės prioritetas, nes niekas kitas už mus mūsų savitumais nesirūpins. Jokia kita valstybė nepuoselės nei mūsų mentaliteto, nei meno.

Begalinės kalbos ir neapgalvotos reformos

Ar Jus tenkina Lietuvos valstybės švietimo politika? Kas joje, Jūsų nuomone, keistina?

Švietimas turėtų būti viena iš nuoširdžiausiai valstybės globojamų sričių. Manau, pirmiausia vertėtų visoms švietimo sistemos grandims skirti keliskart daugiau lėšų, tik ne atimant jas iš kitų sričių, o uždirbant. Kokia begalinių kalbų ir neapgalvotų reformų prasmė? Dėl to užsieniečiai Lietuvą vadina klampia. Yra ir anekdotas apie garvežį, kuris negali važiuoti todėl, kad garas švilpukui sunaudojamas.

Kokių permainų Lietuvos Valstybės strategijoje reikėtų pageidauti, norint susigrąžinti masiškai į Vakarus emigruojančią jaunąją Lietuvą?

Čia kompleksinė problema. Beje, ji jau eskaluojama, iš jos jau pradėta užsidirbti - kiek visokių projektų veikia. Pavienių, nekoordinuojamų. Ko trūksta Lietuvai, per palyginimą pasakė Anglijoje dirbantis lietuvis: "Kaip sveikas protas diktuoja, taip Anglijoje, žiūrėk, ir yra."

Trūksta ramių naujienų

Lietuva dažnai įvardijama kaip šalis, pirmaujanti pagal savižudybių skaičių. Kodėl taip yra ir ką daryti, kad būtų kitaip?

Nereiktų pamiršti dar ir netiesioginių žudynių, antai - karo keliuose ir ant šaligatvių, ne ką saugiau kiemuose. Deja, yra ir teorijų, įrodinėjančių, kad tautoms bei valstybėms Dievas išdalijęs po laiko atkarpėlę, kad Europos senos valstybės (tokia, primenu, yra ir Lietuva) pagal kažkokius dėsnius nyksta... Kita vertus, jei patys sau nesiimsime padėti, tai Dievui mūsų išlikimą palaikyti bus sunku.

Ar Jus tenkina tai, kaip Lietuva suvokia ir pateikia save žiniasklaidoje ir televizijoje?

..ir interneto dienraščiuose. Kaip tik pastarieji vieni nuo kitų daug labiau skiriasi intelekto lygiu. Tarp jų yra tokių, kurie nereklamuoja nusikaltimų, pvz., www.balsas.lt, www.bernardinai.lt.

Žinoti apie įvykusius baisumus nori žmogaus instinktai, ir nemanau, kad tokių informacijų mažės. Bet atsvarai kol kas trūksta ramių, malonių naujienų. Jas skelbti juoba svarbiau, kad žiniasklaidoje pagarsintais dalykais didelė žmonių dalis užsikrečia. Tiesa, Rytis Juozapavičius tvirtina, kad žiniasklaidos įtaka lietuviams po truputį mažėja.

Naujokei Lietuvai sunku prasiskverbti į tarptautinius informacijų tinklus. Būtų įdomu sužinoti, kas ir kaip stengiasi į juos prasimušti.

Gerumas - konkrečiais veiksmais

Kokios lietuvio nacionalinės savybės Jums atrodo gražiausios, o kokios ne? Lietuvos žmonių moralė, sąmoningumas ir patriotizmas: diagnozė ir perspektyvos.

Nuostabias lietuvių (ir jų likimo brolių) savybes lengviausia įžvelgti XX a. istorinių kataklizmų analizėse. Tik konkrečiais veiksmais pasireiškęs begalinis gerumas gelbėjo žmones tremtyje, "Dievo paukštelių" (t.y. perkeltųjų asmenų) stovyklose Vokietijoje, emigracijoje. Neįsivaizduojama dvasios stiprybė juos palaikė, padėjo laisvės kovotojams sovietmečiu. Idealizmas įkvėpė ir kultūrinę rezistenciją.

Galiu tik padėkoti likimui, kad sukuosi tarp puikių žmonių, tebeturinčių šiuos ir daugybę kitų pavydėtinų bruožų. Tai inteligentiškumas, išsilavinimas, paprastumas, empatija, linksmumas ir mokėjimas pasijuokti iš savęs.

Lietuvos kultūros, istorijos ar visuomenės veikėjas, kuris yra Jums autoritetas? Ir kodėl?

Savo gyvybe sąmoningai dėl mūsų gerovės rizikavę, stebinantys išmintimi Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ, monsinjoras kun. Alfonsas Svarinskas, Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. Buvę kultūros rezistentai, gyvieji mūsų meno klasikai: poetas Jonas Juškaitis, kompozitoriai Bronius Kutavičius, Feliksas Bajoras.

Pasaulis visada didesnis

Kokiais moraliniais principais vadovaujatės savo gyvenime?

Pranciškonų siekiu "daryti viską, kad vakare galėtum eiti gultis švaria sąžine". V.Landsbergio priminimu: "Pasaulis tiesiog yra - tokių mastelių, kokius įstengiame suvokti, prisiminti, nors kartkartėmis juose būti. Kam rūpi žvaigždės, kurių jis nemato, nes yra per toli arba kitoje Žemės kamuolio pusėje? Vienam kitam vis dėlto rūpi, ir tų keistuolių dėka mūsų pasaulis tebėra begalinis, nesusitraukęs iki "interesų", apsukamų riboto planetos gabalo ir jo gyventojų rate.

Štai jums ir pasaulio prasmė - kad jis visada yra didesnis."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"