TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Sąžinės balsą tildo Temidės sargai

2015 01 28 6:00
Vytautas Sinkevičius  lrs.lt nuotrauka

Entuziastingą Seimo narių polėkį laikinai atsisakyti gaunamų atlyginimų arba juos susimažinti konstitucinės teisės žinovai vadina teisiniu neraštingumu. Jie atkreipia dėmesį, kad jau dešimtmetį parlamentarai, ignoruodami Konstitucinio Teismo (KT) žodį, nesiima reglamentuoti savo atostogų.

Septintą mėnesį Seime dirbančio Stasio Brundzos iniciatyva įteisinti Statute galimybę esant reikalui atsisakyti darbo užmokesčio arba jį susimažinti, jei šis atrodo per didelis, vertinama nevienareikšmiškai. Kolegoms toks sąžinės proveržis atrodo svarstytinas, teisininkai jį kritikuoja. Tačiau visi pripažįsta, kad S. Brundzos parengtos pataisos priminė Seimui egzistuojančias teisines skolas.

Atlyginimas - vienodas

M. Romerio universiteto profesoriaus konstitucinės teisės žinovo Vytauto Sinkevičiaus teigimu, tokius Seimo narių siūlymus „galima vertinti kaip elementarų teisinį neraštingumą“, nieko bendra neturintį su Konstitucija. „Atlyginimų dydį nustato įstatymų leidėjas - pats Seimas. KT yra pasakęs, kad negalima priimti įstatymų, kuriais per kadenciją Seimo narių atlyginimas būtų mažinamas. Išskyrus tuos atvejus, kai valstybėje susidaro sunki ekonominė, finansinė ir kitokia padėtis“, - LŽ aiškino buvęs KT teisėjas. Pasak jo, Seimo nariai - profesionalūs politikai, už šį darbą gaunantys atlyginimą. „Nesvarbu, ar parlamentaras išvykęs į komandiruotę, ar dirba plenariniame posėdyje, ar tuo metu, kai jie nevyksta. Visur jis turi tautos atstovo mandatą“, - pabrėžė V. Sinkevičius.

Pasak profesoriaus, jei Seimo narys mano, kad jam mokamas per didelis atlyginimas, jis gali inicijuoti įstatymo pataisą ir siūlyti visiems Seimo nariams nustatyti mažesnį darbo užmokestį. „Visų Seimo narių atlyginimas turi būti vienodas, kad būtų užtikrinta jų lygybė. KT aiškiai pasakė, kad atlyginimas gali skirtis tik atsižvelgiant į Seimo nario einamas pareigas Seime. Jei įstatymų leidėjas pradėtų nustatinėti atlyginimus pagal parlamento narių finansinę padėtį arba norus, sugriautų visą atlyginimų sistemą, bendrus principus, paneigtų Seimo narių lygiateisiškumą“, - teigė V. Sinkevičius. Kadangi „Seimo narys ir per atostogas yra Seimo narys“, pasak profesoriaus, būtinas specialus įstatymas. Tai KT konstatavo dar 2004 metais. „KT pabrėžė, kad Seimas turi priimti įstatymą, kuris reglamentuotų atostogas, ir suformulavo pagrindinius principus, kurie turi atsispindėti tame įstatyme. Jie labai paprasti - būtina nustatyti atostogų trukmę bei kitus svarbiausius elementus, taip pat galima numatyti ir tam tikras apmokėjimo sąlygas“, - sakė V. Sinkevičius. Kartu jis priminė, kad prieš pusketvirtų metų tokį įstatymo projektą Seimas vieningai atmetė.

Problemos neišspręs

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko konservatoriaus Valentino Stundžio teigimu, S. Brundzos siūlymas „nėra sisteminis, jis iškrinta iš viso Statuto koncepcijos“. „Idėja – suprantama, žmogus siūlo pataisą, kuri jam atrodo sąžininga“, - LŽ sakė V. Stundys. Jo nuomone, nemažai panašių problemų išspręstų oficialių parlamentarų atostogų įteisinimas. „Pokalbiai su žmonėmis, girdimi tam tikri priekaištai leidžia manyti, kad tai būtų radikalesnis, gal net esminis problemos sprendimas. S. Brundzos pataisa nieko nekeičia, nes atsimuša į individualią Seimo nario sąžinę. Statuto ir įstatymo pataisos dėl atostogų įteisintų bendrąją normą, kuri galiotų nepriklausomai nuo individualaus Seimo nario nusiteikimo“, - teigė V. Stundys.

Prievartos nebūtų

Pasak „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos nario S. Brundzos, siūlyti pataisas jį paskatino asmeninė patirtis. Kaip ir reikalaujama, planuodamas kelionę, jis paprašė Seimo valdybos leidimo. “Ketinau tvarkyti asmeninius reikalus, o ne vykdyti parlamentinę veiklą, todėl tuo laikotarpiu nutariau atsisakyti man mokamo Seimo nario atlyginimo”, - LŽ sakė politikas. Kadangi Seimo statutas tokio atvejo nenumato, išaiškinti, ar parlamentaras turi teisę atsisakyti darbo užmokesčio, Seimo valdyba pavedė Seimo kanceliarijos specialistams. Šie patikino, kad tokio kelio įstatymai nenumato.

S. Brundza taip pat atkreipė dėmesį, kad “ne vienas ir ne du” Seimo nariai iki šiol piktinasi, jog, vykdant KT sprendimą, nuo 2014-ųjų sausio parlamentaramas vieniems iš pirmųjų buvo atkurti per krizę sumažinti atlyginimai. “Tikra gėda. Ir kolega Naglis Puteikis sakė, kad tas priedas kišenę degina. Jei pavyks priimti pataisą, ne vienas Seimo narys atsisakys to priedo ir grįš prie senųjų algų. Aš tikrai ketinu tai padaryti”, - tikino Seimo narys. Jis įsitikinęs, kad galimybė atsisakyti atlyginimo arba jį susimažinti turėtų egzistuoti. „Tai juk nėra prievarta, kas nenori, tegu taip nesielgia. Būtų logiška ir paprasta“, - teigė S. Brundza.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"