TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Sąžinės filtro garantija - patys rinkėjai

2012 08 02 6:05
LGGRTC vadovė T.B.Burauskaitė pataria rinkėjams atidžiau pasidomėti, už ką jie ruošiasi balsuoti. /Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka  

Kandidatai į Seimo narius privalo informuoti apie savo ryšius su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis. Nors teigiama, jog vadinamasis sąžinės filtras veikia gerai, akivaizdu, kad spragų esama dėl vadinamųjų KGB rezervistų.

Kandidatai į Seimą turi gerai pagalvoti, ar verta slėpti kai kuriuos savo biografijos aspektus. Įstatymas įpareigoja visus, pasiryžusius siekti Seimo nario mandato, Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) teikiamoje anketoje informuoti apie bendradarbiavimą su sovietiniu KGB. VRK šį faktą paviešins rinkėjams - kandidato rinkimų plakate atsiras specialus užrašas.

Dideli nemalonumai laukia nesąžiningųjų. Nustačius, kad kandidatai slapukavo dėl savo ryšių su KGB, jie braukiami iš sąrašų arba netenka jau turimo Seimo nario mandato. VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas tikina, esą atitinkamas "filtras" veikia gerai.

Klaidų beveik nebūna

Anot Z.Vaigausko, visus rinkimų sąrašus (ir ne po vieną kartą) kruopščiai tikrina kelios institucijos - Vidaus reikalų ministerija, Valstybės saugumo departamentas (VSD), Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC). "Duomenų bazės yra sutvarkytos, netikslumų, juoba klaidų būna labai retai", - LŽ tikino VRK pirmininkas.

Abejojantiesiems dėl kai kurių savo biografijos faktų Z.Vaigauskas patarė geriau iš anksto pasikonsultuoti, negu vėliau teisintis ir gailėtis dėl savo poelgių. Tačiau Z.Vaigauskas pripažino, kad atvejų, kai būdavo mėginama nuslėpti bendradarbiavimo su KGB faktą, būta. "Kai tik kildavo įtarimų triukšmelis, paprastai tokie kandidatai prašydavo juos išbraukti iš sąrašų. Galima tik spėlioti, ar jie neišsigando, kad jų pavardės gali būti paviešintos tokiame kontekste", - LŽ sakė jis. 

VRK pirmininko žiniomis, per praėjusius Seimo rinkimus savo noru pasitraukė penki kandidatai. Kad skandalas dėl nuslėpto bendradarbiavimo būtų kilęs jau Seime, Z.Vaigauskas tikino neprisimenantis.

Traukinys nuvažiavo

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Arvydo Anušausko įsitikinimu, ryšius su KGB turėtų deklaruoti ne tik atvirai su šia organizacija bendradarbiavę asmenys, bet ir į Seimą kandidatuojantys vadinamieji rezervistai. To daryti įstatymas jų tiesiogiai neįpareigoja, nes rezervisto sąvoka bei statusas liustracijos įstatymuose neapibrėžti iki šiol. "Iki šiol priklausymo rezervui niekas nėra deklaravęs", - LŽ sakė A.Anušauskas.

Liustracijos komisijos pirmininko Algimanto Urmono nuomone, reikalavimas kandidatams į Seimą deklaruoti ryšius su slaptosiomis tarnybomis - pasenęs reikalas. "Ne kartą esu sakęs: kai traukinys nuvažiuoja, nėra ko apie jį kalbėti", - sakė jis. A.Urmono teigimu, vadinamąja KGB korta vis dar stengiamasi pasinaudoti per rinkimus kuriant politinį šou. Nebaigtas spręsti KGB rezervo klausimas, anot komisijos vadovo, "verčia plūduriuoti "ant moralės ir teisės ribos". A.Urmonas įsitikinęs, kad naujasis Seimas apskritai galėtų pagalvoti apie liustracijos proceso pabaigos skelbimą.

Rinkėjai turi domėtis

LGGRTC vadovės Teresės Birutės Burauskaitės nuomone, KGB rezervui priklausę asmenys privalo rinkėjams paskelbti apie savo ryšius su šia nusikalstama organizacija. Pasak jos, nesąmonė, jog įrašytieji į rezervistų sąrašus apie tai nieko nežinojo, kaip kad jie mėgina teisintis. KGB veiklą analizuojančiame tinklalapyje šiuo metu yra paskelbtas 238 rezervo karininkų sąrašas, taip pat dokumentai, įrodantys jų ryšį su šia organizacija.

"Rinkėjai turėtų atidžiau rinktis, už ką balsuoja. Jie gali pasklaidyti tinklalapyje esančias rezervistų bylas. Tuomet nekils klausimų, ar asmuo, įrašytas į sąrašą, bendradarbiavo su KGB", - patarė T.B.Burauskaitė. Kaip žinoma, rezervo karininkų sąraše yra buvęs VSD vadovas Arvydas Pocius ir buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis. 

T.B.Burauskaitė vylėsi, kad per trejus ar ketverius metus pavyks paviešinti pakankamai dokumentų, atskleidžiančių tikrąjį KGB veidą, žmonių, praeityje susijusių su šia organizacija, veiklą. "Svarbu ne sankcijos, o viešumas", - pabrėžė centro vadovė.

Slaptumo grifas negalioja

Nuo 2000 metų pradžios paskelbus pusės metų terminą, per kurį apie savo bendradarbiavimą su KGB galima buvo pranešti Liustracijos komisijai, tuo pasinaudojo 1,5 tūkst. asmenų (nors žinoma, kad jų buvo kelis kartus daugiau). Visos šios bylos yra įslaptintos 15 metų. Tačiau numatyta išimtis. Jei kuris nors iš prisipažinusių asmenų apsisprendė kandidatuoti į Seimą, slaptumo grifas nebegalioja ir apie praeities klystkelius toks asmuo privalo informuoti VRK. Šių asmenų sąžinės testą atliks bylą saugantis LGGRTC.

Paklausta, ar 2015 metais, kai baigsis slaptumo terminas, visuomenė jau galės susipažinti su prisipažinusiųjų bylomis, T.B.Burauskaitė prisipažino į šį klausimą net pati sau negalinti atsakyti. Anot jos, tie, kurie atėjo prisipažinti, žengė nelengvą žingsnį, pademonstravo lojalumą, todėl jų paslaptis galėtų būti saugoma ir ilgiau. "Manau, kad šis klausimas turėtų būti svarstomas viešai ir tik tuomet priimtas sprendimas", - sakė T.B.Burauskaitė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"