TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Scenarijaus keisti negalima

2010 11 04 0:00
LŽ archyvo nuotrauka

Vieną gražią rudens pavakarę Vilniaus senamiesčio kavinėje susitiko (iš kairės) generalinio prokuroro patarėja Vilma Budėnienė, teisininkas Egidijus Kūris, žurnalistai Rita Miliūtė, Arkadijus Vinokuras, verslininkas Rimtautas Vizgirda, literatas Liudvikas Gadeikis, nugara stovi rašytojas Kazys Almenas. Nuotraukoje nėra generalinio prokuroro Dariaus Valio, kuris pasišalino iki šios "fotosesijos". Ką aptarė draugiška kompanija?

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Kęstučio Betingio vadovaujami ir kontroliuojami prokurorai aplaidžiai, neoperatyviai ir nekvalifikuotai tyrė galimos Kauno pedofilijos bylą, dėl to žuvo net keturi Lietuvos piliečiai, tarp jų pirmąkart Lietuvoje nužudytas teisėjas. Tai nustatė ir Seimo parlamentinis tyrimas. K.Betingio prokuratūra nesugebėjo tinkamai vadovauti Drąsiaus Kedžio paieškai. Labiausiai teisėsaugos ieškomo žmogaus, kuris reikalingiausias buvo gyvas, lavonas rastas Kauno rajono miške pačioje kauniečių prokurorų panosėje. D.Kedžio palaikai kelias dienas išbuvo kaip neatpažinti, kol patys giminės juos surado ir atpažino. Dėl Kauno apygardos prokuratūros ir jos vadovo skandalingo neveikimo ir šio neveikimo dangstymo Generalinėje prokuratūroje šiandien taip ir neturime jokių aiškių atsakymų D.Kedžio dukters ir Violetos Naruševičienės vaiko galimo tvirkinimo istorijoje, taip pat iki šiol iki galo neištirti teisėjo Jono Furmanavičiaus ir pilietės V.Naruševičienės nužudymai ar paties D.Kedžio ir Andriaus Ūso paslaptingos žūtys. Kaltieji liko nenubausti, o aukos neapgintos. Turime keturis lavonus ir suskaldytą visuomenę. Ironiška, tačiau abi visuomenės dalys sutaria dėl vieno - žmonės nusivylė teisingumu ir valstybės bejėgiškumu jį atkurti. K.Betingis taip ir nesugebėjo prisiimti asmeninės atsakomybės, tik viešai kaltino kitus prokurorus bei pareigūnus ir net metė viešą iššūkį valstybės vadovams pareikšdamas, kad pirmieji šalies asmenys gina ieškomą ir, jo vertinimu, labai pavojingą D.Kedį.

LŽ vakar rašė, kad generalinis prokuroras D.Valys ne tik neatšaukė tarpuvaldžiu prokuratūrai vadovavusio Raimondo Petrausko įsakymo pažeminti K.Betingio pareigas, bet ir šios vasaros viduryje informavo K.Betingio skundą dėl grąžinimo į aukštesnes pareigas nagrinėjantį Vilniaus apygardos administracinį teismą, kad laikinai ėjusio pareigas generalinio prokuroro įsakymas atitinka įstatymus ir teisės aktus, o K.Betingio skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Kas verčia D.Valį keisti savo poziciją? Kodėl jis dvejoja, ar skųsti K.Betingį į aukštas pareigas grąžinusio teismo sprendimą ir Vyriausiojo administracinio teismo prašyti stabdyti žemesnio teismo sprendimo vykdymą, iki byla bus išnagrinėta, o paskui ir visiškai jį panaikinti? Kieno rankose yra naujasis generalinis prokuroras ir kas yra tikrieji šio scenarijaus režisieriai, o kas - tik klusnūs vykdytojai ar tiesiog marionetės, nors ir turintys generolų antpečius?

Senoji prokuratūros gvardija

K.Betingis turi įvairių užtarėjų. Visų pirma tai senoji prokuratūros gvardija ir jai naujojoje vadovybėje atstovaujantis įtakingiausias generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis. Kol D.Valys jį pateikė skirti savo pavaduotoju, D.Raulušaitis dirbo Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus, kuriam vadovauja Zenonas Burokas bei Kęstutis Gudžiūnas, prokuroru ir kuravo Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grobstymo bylas. Jo tiesioginis vadovas buvo prieštaringai vertinamas šio skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas K.Gudžiūnas, atsakingas už visų finansinių ir ekonominių nusikaltimų tyrimų kontrolę.

Šio skyriaus veikla į visuomenės akiratį pateko, kai Vyriausybės sudaryta komisija, tyrusi kovos su finansiniais ir ekonominiais nusikaltimais veiksmingumą Lietuvoje, pateikė savo išvadas. Tyrimo metu nagrinėjant Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos veiklą buvo atskleisti ir skandalingi K.Gudžiūno vadovaujamų prokurorų veiklos rezultatai.

Korupcinė sistema

"Valstybei padaryta neatlygintina žala. Bylos buvo tyčia marinamos ir skaidomos, o tiriami sunkūs nusikaltimai buvo perkvalifikuojami į lengvus. Be to, buvo sąmoningai laukiama, kol sueis penkerių metų senaties terminas. Kai kurios bylos, kuriose pateikiami sunkūs kaltinimai, vilkinamos 4-5 metus. Paskui minėti kaltinimai staiga perkvalifikuojami į lengvesnius nusikaltimus. Tada paaiškėja, kad tokiems nusikaltimams suėjo senaties terminas. Pavyzdžiui, kai kurios bylos buvo tiriamos net ketverius metus, o į teismą atiduotos likus savaitei iki senaties. Ką teismui su tokia byla daryti?" - klausė komisijos pirmininkas Gintaras Kalinauskas.

Ši komisija nustatė, kad, anot komisijos vadovo, "didžiausias prokurorų savivalės atvejis - PVM grobstytojų bylos. Bendra visų PVM grobstymo bylų tendencija, kad PVM grobstymas nekvalifikuojamas pagal tam tikrą stambaus masto nusikaltimą numatantį Baudžiamojo kodekso straipsnį. Matote, jei iškeliama byla už stambaus masto PVM grobstymą, gresia laisvės atėmimas. Tad prokuratūra reikiamas bylas kurpė ir skaidė pagal epizodus - už tai gresia tik lengvesnės arba alternatyvios bausmės, pavyzdžiui, bauda arba viešieji darbai. Kalbant paprasčiau, jei asmuo PVM grobstė kelis mėnesius, jam gresia laisvės atėmimas. Mat tai - didelio masto PVM grobstymas. Taigi jis susitaria su prokurorais ir šie suskaido bylą į epizodus. Pavyzdžiui, tiria tik sausio mėnesį jo išgrobstytą PVM. Byla perduodama teismui. Kadangi nėra stambaus masto nusikaltimo, imamas tik vienas mėnuo, nusikaltusiam asmeniui priteisiama viso labo piniginė bauda. Asmuo ramiai atlygina valstybei padarytą žalą. Tada susitaria su prokurorais, šie pradeda nagrinėti kitą bylą - tik už vasario mėnesį, ir istorija kartojasi. O suinteresuotas asmuo grobsto PVM toliau."

Tyrimo metu gauta duomenų, kad prokuratūroje tiriant finansinius nusikaltimus galbūt veikia korupcinė sistema, kurios keliai nuo jau minėto K.Gudžiūno vadovaujamo skyriaus driekiasi į teritorines prokuratūras. Kauno apygardos ir Kauno miesto apylinkės prokuratūrose vestos tokios bylos buvo ne kartą įvardytos kaip ryškiausi tokios savivalės pavyzdžiai.

"Tiesiogiai su juo, K.Betingiu, nedirbau, todėl negaliu nurodyti kokių nors šio asmens darbo trūkumų, tačiau, kiek žinau, kolegų nuomonė apie jį yra labai gera", - ar šiuos žodžius po teismo sprendimo praeitą savaitę viešai ištarti D.Valį ir paskatino gera D.Raulušaičio ir K.Gudžiūno nuomonė apie K.Betingį?

Juoda Lietuvos dėmė

Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras remiamas ne tik "senosios gvardijos" pačioje prokuratūroje. Jis turi užtarėjų ir slaptosiose tarnybose, visų pirma Valstybės saugumo departamente (VSD). Dar šių metų kovo mėnesį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) panaikino Kauno apygardos teismo nuosprendį, kuriuo buvo nuteisti sutuoktiniai Malikas ir Khadizhat Gatajevai, bei perdavė šią bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Sutuoktiniai buvo nuteisti ir atliko bausmę už tai, kad neva veikdami bendrininkų grupe iš savo pilnamečių globotinių prievarta - "grasindami išvežti juos atgal į dėl ginkluotų konfliktų nestabilią ir gyventi pavojingą Rusijos Federacijos Čečėnijos Respubliką" - reikalavo dirbti ir taip prisidėti prie šeimos gerovės. LAT nustatė, kad teismo procesas buvo šališkas, pažeidė svarbiausius Baudžiamojo proceso kodekso principus, o teisėsaugos pareigūnai veikė neprofesionaliai, pažeisdami kaltinamųjų teises. Apeliacinis teismas po šio sprendimo atėmė bylą iš Kauno teisėjų ir perdavė ją nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

Operacija, kurią koordinavo Arūno Paukštės vadovaujama VSD Kovos su terorizmu valdyba ir Egidijaus Storpirščio vadovaujamas VSD Kauno teritorinis padalinys, prieš Gatajevų šeimą sukėlė tarptautinį rezonansą: Lietuvos institucijų veiksmai sulaukė tarptautinių žmogaus teisių gynėjų ir Europos Parlamento narių pasmerkimo. 2009 metų rugpjūtį pasaulio žmogaus teisių gynėjai net surengė Vilniuje tarptautinį kino festivalį "Kinas prieš melą", demaskuojantį melu ir slaptųjų tarnybų machinacijomis grįstą bylą prieš čečėnų šeimą. Lietuvos prestižui pasauliniu mastu buvo suduotas skaudus smūgis.

Žmogaus teisių gynėjai įsitikinę, kad tai galėjo būti dar viena bendra VSD ir Rusijos federalinės saugumo tarnybos operacija, kaip ir panašiu metu vykusi prieš Lietuvos pilietę Eglę Kusaitę, kurią net, kaip pripažino prokurorai, mūsų šalies teritorijoje tardė Rusijos Federacijos saugumo karininkai.

Ir Europos, ir Lietuvos žmogaus teisių gynėjai piktinosi, kodėl ikiteisminio tyrimo įstaiga tiriant šeiminį konfliktą pasirinkta ne policija, o VSD. Aptariamo teisminio proceso metu jokių kitų kaltinimų Gatajevams niekada nebuvo pareikšta. Į tyrimo grupę, kuriai vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Oškutytė, įtraukti net septyni VSD Kauno apygardos skyriaus pareigūnai: L.Raguckienė, D.Pravdzinskas, J.Seniuta, E.Šukys, M.Baikštys, G.Surgėla, V.Urbonavičius. Ši tyrimo grupė sudaryta, nes "ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad M. ir K.Gatajevai, naudodami fizinį smurtą ir psichinę prievartą, vertė S.Esimbajevą įsidarbinti bei perduoti uždirbamus pinigus". Šį cituojamą nutarimą įtraukti VSD bei sudaryti tokios sudėties tyrėjų grupę priėmė ir 2008 metų spalio 10 dieną pasirašė Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras K.Betingis. Teismo nuosprendį, nuteisiantį M. ir K.Gatajevus, priėmė trijų Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, tarp jų ir Jonas Furmanavičius.

Privertė tik teismas

Klaipėdos apygardos prokuratūroje, kuriai vadovauja buvusio generalinio prokuroro A.Valantino favoritas Giedrius Danėlius, jau daugiau kaip trys mėnesiai vyksta ikiteisminis tyrimas, kuris pradėtas Vilniaus apygardos teismo reikalavimu.

Septyni Kalvarijų policijos kriminalistai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą kaltindami tuometį Marijampolės apskrities policijos viršininko pavaduotoją Edvardą Bukotą dalyvavus kontrabandinėje veikloje. Pareigūnai metė kaltinimus ir kitiems pareigūnams, tarp jų ir Kauno apygardos vyriausiajam prokurorui K.Betingiui. Generalinė prokuratūra net kelis kartus atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą Kalvarijos kriminalistų surinktai medžiagai patikrinti.

Liepos pabaigoje jau D.Valio vadovaujamos prokuratūros skundą apygardos teismas atmetė ir neskundžiamu sprendimu privertė pradėti ikiteisminį tyrimą. K.Betingis Klaipėdos apygardos prokuratūros apklaustas kaip liudytojas

Režisieriai ir atlikėjai

LŽ jau rašė, kad generalinis prokuroras D.Valys nuolat konsultuojamas dabar teisėju dirbančio A.Valantino. Tačiau, atrodo, D.Valį, kaip prieš tai ir A.Valantiną, toliau kuruoja tos pačios klaninės prigimties grupės.

Štai rugsėjo 21 dieną generalinis prokuroras D.Valys ir jo patarėja V.Budėnienė vienoje Vilniaus kavinių pavakarę dalyvavo neformaliame susitikime su LTV žurnalisto Virgio Savukyno koordinuojama žurnalistų ir kitų viešų asmenų grupe. Susitikime dalyvavo ir Kauno galimos pedofilijos byloje susikompromitavusių prokurorų vieši gynėjai, tokie kaip buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas E.Kūris, LTV žurnalistė R.Miliūtė, politikos apžvalgininkas A.Vinokuras ir kiti. Generalinio prokuroro patarėja V.Budėnienė, patvirtinusi LŽ rugsėjo 21 dienos susitikimo faktą, jį komentavo lakoniškai: "Vyko neformalus susitikimas žurnalistų ir žiniasklaidos iniciatyva. Kalbėta bendromis prokuratūros sistemos temomis." O iš tikrųjų?

Verta priminti, kad E.Kūris ragais ir nagais tos pačios R.Miliūtės laidose gynė A.Valantiną, reikalavo jėga nuraminti prie D.Kedžio sesers teisėjos Neringos Venckienės namų susirinkusius žmones, kurie protestavo prieš bandymus išvežti galbūt tvirkintą mergaitę ir grąžinti ją tuo metu pedofilija įtariamo A.Ūso sugyventinei Laimutei Stankūnaitei.

D.Valiui globėjai, atrodo, parinko tą patį būdą, kaip ir A.Valantinui: bendraujama tik su viena grupe žiniasklaidos atstovų, kurie tampa nekritišku prokuratūros ruporu, jiems tekinama šališka informacija, o turintieji kritišką nuomonę sulaukia VSD "priežiūros".

Po šio susitikimo aiškėja aptartas scenarijus, kurio tvirtai laikomasi. Netrukus D.Valys duos interviu R.Miliūtės laidai "Teisė žinoti". Nesvarbu, kad iš anksto suderinti klausimai ir mintinai išmokti lėtai pašnekovo atkartojami atsakymai kiek atstums žiūrovą ir sumenkins siektą viešųjų ryšių efektą - tokios laidos nesivaiko pigaus populiarumo ir reitingų, nes ne iš žiūrovų dėmesio gyvena. Jos siekia kur kas rimtesnių tikslų. Matyt, pagal scenarijų generalinis prokuroras R.Miliūtės laidoje privalėjo negailėti pagyrų tada dar nuo vyriausiojo prokuroro pareigų nušalintam K.Betingiui (nors vos prieš mėnesį, liepos 29 dieną, tas pats D.Valys Vilniaus apygardos administraciniam teismui rašė, kad laikinojo generalinio prokuroro R.Petrausko sprendimas pažeminti K.Betingio pareigas yra pagrįstas ir teisėtas). Ir štai po kelių dienų to paties K.Betingio prašymu jo skundą nagrinėjantis Vilniaus administracinis teismas pridės R.Miliūtės laidos įrašą kaip įrodymą, naudingą dabar jau vėl vyriausiajam Kauno apygardos prokurorui. Scenarijus buvo įgyvendintas - kas jo autorius? E.Kūris? Ar...

Tęsinys - kitą savaitę

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"