TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimą ištiko įstatymų kūrybos sausra

2015 07 30 6:00
Pasibaigus pavasario sesijai daugelis parlamentarų pasinėrė į vasaros poilsį. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Šią vasarą Seimo nariai vangiai kurpia naujus teisės aktų projektus. Tai, kad pasiekta rekordinė idėjų sekluma, parlamentarams – nė motais, esą jie nelenktyniauja kurdami įstatymus.

Pasibaigus Seimo pavasario sesijai parlamentarai iki šios dienos įregistravo tik 16 naujų įstatymo projektų. Praėjusiais metais tuo pačiu metu Seimo teisėkūros iniciatyvos kraityje puikavosi net 130 teisės aktų, o užpernai liepą - 70 naujų įstatymų projektų.

Valdančiųjų atstovai aiškina, esą Seimo kadencijai einant į pabaigą visi esminiai taškai ant „i“ jau sudėlioti, o stalčiuose guli šūsnis dar nesvarstytų įstatymų pataisų. Tačiau opozicija jaučia parlamentą užgulusį idėjų badmetį ir didesnį nei teisėkūra parlamentarų norą vasarą mėgautis poilsio malonumais. Politologai, stebėdami sulėtėjusį įstatymų leidėjų darbą, įžvelgia pirmuosius pasirengimo artėjantiems Seimo rinkimams ženklus.

Darbas kaip šventė, šventė - darbas

Didžiausios Seime Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė teigė, jog įstatymų kūrimo intensyvumas priklauso nuo laikotarpio. „Kadencija eina į pabaigą, dėl esminių klausimų viskas lyg ir sudėliota. Kita vertus, Seime yra daug nepriimtų kompleksinių įstatymų projektų“, - LŽ aiškino parlamentarė.

Pasak I. Šiaulienės, verstis per galvą registruojant naujus teisės aktus nėra reikalo. „Būtina atsiminti ir tai, jog pagrindinį mūsų įstatymų karkasą jau esame sukūrę, tad bet kuri jų pataisa yra sunkiai "įmontuojama", nes turi būti parengta taip, kad negriautų visos sistemos. Daryti pataisas vien dėl pataisų – nei tikslinga, nei prasminga“, - kalbėjo ji.

Socialdemokratė nemano, kad pasibaigus plenarinei sesijai Seimo nariai pasinėrė į poilsį ir užmiršo savo pareigas. „Šiuo metu yra kitokio pobūdžio veiklos. Galbūt daugelis dalyvauja renginiuose, susitikimuose su rinkėjais, o per sesijas dirbama Seimo komitetuose, plenariniuose posėdžiuose. Dažnai juokauju, kad mūsų darbas - kaip šventė, o šventė yra darbas!” - pažymėjo Seimo LSDP frakcijos vadovė.

Laukia Vyriausybės iniciatyvų

Seimo vicepirmininkas „tvarkietis“ Kęstas Komskis vasarą sumažėjusį tautos išrinktųjų iniciatyvumą rengiant įstatymus grindžia tuo, kad nemažai anksčiau įregistruotų įstatymų projektų laukia savo eilės, dalis jų dar nėra pasiekę net pateikimo stadijos. „Parlamentarai truputį nusivylę, o mes, valdančioji dauguma, esame susitarę neregistruoti įstatymų projektų. Savo programą vykdome per Vyriausybę, o ne pavieniui“, - LŽ pabrėžė jis.

K. Komskis pripažįsta, kad vasarą šiek tiek sulėtėja parlamento darbas. „Tačiau Seimo nariai dabar ne tik poilsiauja, bet ir aktyviai susitinka su rinkėjais, važiuoja į savo rinkimų apygardas. Per susitikimus su žmonės kaip tik ir atsiranda daugiau idėjų nei per sesijas tarp keturių Seimo sienų“, - patikino Seimo vicepirmininkas.

Tautos išrinktieji poilsiauja

Tačiau opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma neslėpė, kad liepą įregistruotų įstatymų projektų varganą kraitį, matyt, lėmė tai, jog dauguma parlamentarų pasinėrė į vasaros poilsį. J. Razma taip pat priminė, kad praėjusiais metais Seimo pavasario sesija buvo pratęsta. Tąsyk viduvasarį parlamente vyko antrai kadencijai perrinktos prezidentės Dalios Grybauskaitės priesaikos priėmimo ceremonija. „Natūralu, kad tuo laikotarpiu ne visi Seimo nariai planavo atostogas, dauguma jas nukėlė į rugpjūčio mėnesį, o dabar paprasčiausiai poilsiauja. Nors mūsų atostogos teisiškai neįformintos, Konstitucinis Teismas (KT) yra pasakęs, kad atostogos Seimo nariams priklauso. Todėl ir įstatymų projektų įregistruota mažiau“, - LŽ tvirtino J. Razma.

Konservatorius taip pat užsiminė, kad šios kadencijos Seime vis labiau jaučiamas naujų idėjų stygius. „Trūksta veržlumo, parlamento darbas tampa vis vangesnis, monotoniškesnis, daugiausia apsiribojama formaliais Vyriausybės projektais. Lygindamas su ankstesnių kadencijų parlamentais matau tam tikrą regresą“, - pažymėjo TS-LKD atstovas.

Oficialių atostogų kratosi

J. Razma mano, kad Seimo nariams turėtų būti įteisintas ir reglamentuotas atostogų laikotarpis, per kurį politikai galėtų laisvai atsipūsti nuo darbų. „Dabar susiklosčiusi keista situacija: pagal KT nutarimą parlamentarams atostogos priklauso, tačiau Seimo statute jų nematome. Ši teisinė dviprasmybė nedaro Seimui garbės“, - sakė J. Razma.

2004 metais KT konstatavo, kad Seimo nariams, kaip ir visiems dirbantiems piliečiams, priklauso atostogos, ir jas reikėtų įtvirtinti įstatymu. Bandymų įgyvendinti šią KT nutarimo nuostatą Seime būta ne vieno, bet visi – nesėkmingi. „Jeigu Seimo nariai nenori pripažinti KT nutarimo, reikėtų padaryti Konstitucijos pataisą, kaip tos Seimo nario atostogos yra suprantamos“, - pabrėžė J. Razma.

Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė nepritaria idėjai įteisinti parlamentarų atostogas. „Seimo nariai jau rinkdamiesi politiko kelią žino, kad pagal įstatymus jokios atostogos nenumatytos“, - baigus šią Seimo pavasario sesiją pareiškė parlamento vadovė.

Artėjančių Seimo rinkimų ženklas

Pasak politologo, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio, šią vasarą, palyginti su ankstesniais metais, smarkiai sumažėjęs Seimo narių iniciatyvumas gali turėti kelias priežastis. „Naujų įstatymų projektų teikimo vajus dažniausiai kyla tuomet, kai valstybėje atsiranda tam tikras juridinis vakuumas. Galimas daiktas, jog pagaliau priėjome ribą, kai bendras visų įstatymų, teisės aktų normų paketas yra bemaž suformuotas, tad dabar belieka neskubant tobulinti tai, ką turime“, - vieną galimų prielaidų LŽ įvardijo politologas.

Vis dėlto L. Bielinis mano, kad realesnis šią vasarą sustojusios teisėkūros paaiškinimas susijęs su kitų metų rudenį vyksiančiais Seimo rinkimais. „Nors iki rinkimų dar liko gana daug laiko, politinės partijos puikiai supranta, kad jiems jau reikia pradėti rengtis. Vasara – susikaupimo metas. Didžiajai daliai politikų, ypač parlamentarams, labai svarbu ne įstatymai, o viešojo įvaizdžio palaikymas. Todėl dauguma jų greičiausiai dirba su rinkėjais regionuose, formuoja strategijas, kaip reikės elgtis per rudens ir pavasario sesijas“, - spėjo politologas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"