Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
LIETUVA

Seimą skaldančios raidės įveikė pirmąjį barjerą

 
2017 05 10 6:00
Gediminas Kirkilas: "Šis klausimas tapo dvišalių santykių tam tikro atšalimo priežastimi. Tai gal parodykime gerą valią?"
Gediminas Kirkilas: "Šis klausimas tapo dvišalių santykių tam tikro atšalimo priežastimi. Tai gal parodykime gerą valią?" Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Į klajones po Seimo komitetus vakar išlydėti du asmenvardžių rašybos projektai. Vienas suteiktų galimybę dokumentų pirmajame puslapyje pavardes rašyti su w, q ir x, kito valia šios raidės būtų įmanomos tik antrajame paso puslapyje.

Nors pirmąjį Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą parašais parėmė daugiau kaip pusė Seimo narių, o antrąjį – vos šeši jo autoriai konservatoriai, vakarykštis balsavimas parodė, kad abiejų stovyklų šalininkų jėgos apylygės.

Didžiausią priešpriešą projektai sukėlė valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijose. Vieningai už pirmąjį vadinamąjį Andriaus Kubiliaus ir Gedimino Kirkilo variantą vakar balsavo Liberalų sąjūdis bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), taip pat visi, išskyrus vieną, socialdemokratai. Už šį liberalesnįjį projektą pasisakė didesnė dalis TS-LKD bei mažiau nei pusė „valstiečių“. Tarp jų buvo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir premjeras Saulius Skvernelis. Alternatyvųjį – vadinamąjį latviškąjį variantą, be kelių konservatorių, parėmė „tvarkiečiai“ ir didesnė dalis LVŽS frakcijos atstovų su seniūnu Ramūnu Karbauskiu priešakyje. Į Seimo salę rojektai turėtų sugrįžti baigiantis pavasario sesijai – birželio 20-ąją.

Europinis kelias

Pirmąjį projektą vakar pristatinėjęs Seimo vicepirmininkas Europos reikalų komiteto vadovas socialdemokratas G. Kirkilas pabrėžė, kad vardas ir pavardė yra unikalus kiekvieno žmogaus tapatybės bruožas. Pasak jo, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, padaugėjo su užsieniečiais besituokiančių mūsų šalies piliečių. Kartu atsirado problemų dėl pavardžių rašybos. „Todėl būtina užtikrinti galimybę asmens tapatybės dokumentuose asmenvardžius rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis. Kitu atveju tokie Lietuvos piliečiai ir jų šeimos nariai, įrodinėdami savo tapatybę, patiria labai daug problemų“, – kalbėjo vienas projekto autorių. Jis pabrėžė, kad projekte kalbama tik apie trijų lotyniškų raidžių – w,q ir x įteisinimą. „Abėcėlės mes nekeičiame. Kai kas sako, kad bus iškreipta viešoji erdvė. Tačiau šiandien ją ir taip iškreipia „Maximos“, „Swedbank“ pavadinimai“, – oponentų nuogąstavimus atmetė G. Kirkilas.

Parlamentaras mano, kad toks sprendimas pagerintų Lietuvos ir Lenkijos santykius. Pasak jo, ne paslaptis, kad kaimyninės valstybės politikai mano, jog Lietuva nevykdo dvišalės draugystės sutarties įsipareigojimų. „Lietuvių tautinė mažuma Lenkijoje turi teisę rašyti pavardes originaliai. O mes priimtume tik dalinį sprendimą, kuris, ką čia slėpti, būtų svarbus ir mūsų santykiams su strategine partnere Lenkija. Pati europietiškiausia pozicija – eropietiškai žvelgti į tautines mažumas ir jų poreikius. Šis klausimas tapo dvišalių santykių tam tikro atšalimo priežastimi. Tai gal šiandien parodykime gerą valią? Sprendimas tikrai niekam nepakenks“, – agituodamas palaikyti projektą kalbėjo G. Kirkilas.

Problemos neišspręs

Tačiau Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša perspėjo, kad siūlomas projektas mišrių šeimų pavardžių rašybos problemų neišspręs. „Noriu pabrėžti, kad jos tikrai negaus to, ko laukia. Atsiras diskriminacija tarp jų – vieni galės rašyti pavardes originaliai, kiti – ne, ir tokių bus dauguma“, – teigė parlamentaras, primindamas, kad diakritiniai ženklai vis tiek liks neįteisinti. E. Jovaišos teigimu, lietuvių kalbą toks įstatymas dar labiau stumtų iš viešojo gyvenimo. „Netoli būtų ir dvikalbystė“, – sakė politikas.

Gediminas Kirkilas: „Šis klausimas tapo dvišalių santykių tam tikro atšalimo priežastimi. Tai gal parodykime gerą valią?“

Antrąjį projektą vakar pristatęs Laurynas Kasčiūnas pabrėžė, kad šis „remiasi patikrinta latviška patirtimi“. „Ten pavardes leidžiama rašyti lotyniškais rašmenimis kitų įrašų puslapyje. Šitas variantas, patikrintas įvairių tarptautinių institucijų, atitinka visus svarbiausius tarptautinius standartus. O svarbiausia – jis saugotų valstybinės lietuvių kalbos konstitucinį statusą“, – kalbėjo konservatorius. Oponuodamas G. Kirkilui, jis teigė, kad kalba negali būti geopolitinių mainų objektu. „Tai labai svarbi nuostata, kuria turi vadovautis tikri valstybininkai. Jei norime būti tikri strateginiai partneriai, palaikykime Lenkiją svarbiausiais strateginiais klausimais. Nesu girdėjęs, kad partnerystė priklausytų nuo to, kaip rašomi asmenvardžiai“, – sakė L. Kasčiūnas.

Tačiau jo argumentai neįtikino LLRA-KŠS seniūnės Ritos Tamašunienės. Konservatorių ji pavadino „sovietinio paso propaguotoju“ ir paragino nepainioti „geopolitikos ir žmogaus teisių į savo tapatumą“.

Tvarka griežta

Prezidentė Dalia Grybauskaitė vakar sakė, kad pritartų siūlymams leisti asmens dokumentų pagrindiniame puslapyje pavardę rašyti nelietuviškais lotyniškos abėcėlės rašmenimis, jeigu tam pritartų Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato, kad piliečių dokumentuose vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Lietuvos teismai yra priėmę keletą sprendimų, įpareigojančių Lietuvos piliečių pasuose ir tapatybės kortelėse įrašyti pavardes ir nelietuviškais rašmenimis, bet migracijos valdybos atsisako tai daryti motyvuodamos įstatymo viršenybe prieš teismų sprendimus. Konstitucinis Teismas 2014 metais paskelbė, kad nustatydamas vardo ir pavardės rašymo pase taisykles Seimas turi gauti aiškiai išdėstytus lietuvių kalbos specialistų siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjams privalu atsižvelgti.

Seimo stalčiuose dūla dar trys nuo ankstesnių kadencijų užsilikę asmenvardžių rašybos projektai. Jie analogiški dabar svarstyti pradėtiems teisės aktams.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"