Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Seimą suerzino ministerijos savivalė

 
2016 10 22 6:00
Alinos Ožič nuotrauka

Seimo valdyba apsižiūrėjo, kad Finansų ministerijos parengtame ateinančių metų biudžeto projekte Seimo kanceliarijai skirta 770 tūkst. eurų mažiau nei prašyta. Nubrauktus pinigus ketinama atsiimti iš pačios ministerijos kišenės.

Pagrindinį 2017-ųjų biudžeto projekto pataisų koordinatorių parlamentinį Biudžeto ir finansų komitetą (BFK) pasiekė Seimo vadovybės pagalbos šauksmas. Seimo valdyba paragino BFK pritarti jos patvirtintiems Seimo kanceliarijos finansavimo skaičiams, o ne Finansų ministerijos, siekiančios nurėžti riebų gabalą. Kadangi teikiant biudžeto pataisas būtina nurodyti, iš kokio šaltinio siūloma užlopyti skylę, Seimo valdyba dūrė pirštu į pačios Finansų ministerijos asignavimus. Seimo vadovų nuomone, ministerijos savivalė prasilenkia su įstatymais. Tačiau Finansų ministerija priminė, kad viską sprendžia Seimas – kaip šis nutars, taip ir bus.

Nuolatinė problema

Rugpjūčio viduryje Seimo valdybos sprendimu patvirtintas parlamento kanceliarijos asignavimų dydis 2017 metams siekė 29,892 mln. eurų. Iš jų 17 mln. eurų skirta darbo užmokesčiui mokėti, 896 tūkst. eurų – turtui įsigyti. Šie skaičiavimai buvo atlikti laikantis pačios Finansų ministerijos rekomendacijų. Tačiau rengdama biudžetą ministerija nusprendė, kad Seimo kanceliarija išsivers ir su kiek mažesne suma – 29,123 mln. eurų suma. Tokiu atveju atlyginimų mokos fondas mažėtų 132 tūkst. eurų, turtui įsigyti liktų 579 tūkst. eurų.

Seimo valdybos narės konservatorės Irenos Degutienės teigimu, Finansų ministerija, nubraukusi Seimo kanceliarijos prašytas lėšas, paprasčiausiai nesilaikė įstatymų. „Seimo narių ir jų padėjėjų atlyginimai fiksuoti įstatymu. Kad jį vykdytume, mums pritrūks pinigų. Matyt, visiems braukė ir mums kartu nubraukė“, – „Lietuvos žinioms“ sakė parlamentarė. Nesusipratimų dėl Seimo kanceliarijos biudžeto, anot I. Degutienės, kyla kaskart, kai tik būna svarstomas biudžetas. „Visą laiką kėsinamasi nubraukti kanceliarijos lėšas. Vyriausybė į Seimą žiūri lyg į podukrą, nors gyvename parlamentinėje valstybėje. Tuo metu ministerijoms asignavimų negailima. Pažiūrėkite, kiek gauna pati Finansų ministerija“, – piktinosi ji. Konservatorė tikino, kad Seimas stengiasi taupyti kiek įmanoma. „Svarstome kiekvienos komandiruotės reikalingumą, vengiame visokių egzotiškų išvykų, ko nepasakysi apie ministerijas. Valdininkų kelionėms kažin kodėl pinigų visuomet pakanka“, – pabrėžė Seimo narė.

Lėšų sumą tikslins

„Jei įvyko klaida, be abejo, teiksime pataisas. Finansavimas turi atitikti visus parametrus“, – tvirtino Seimo BFK vicepirmininkas socialdemokratas Bronius Bradauskas. Jis taip pat sakė matantis, kur būtų galima sutaupyti valstybės biudžeto pinigų. „Pirmiausia labai apkarpyčiau komandiruotes – tiek Seimo narių, tiek ministerijų valdininkų, kurie įsigudrina skraidyti verslo klase“, – kalbėjo politikas.

Seimo kanclerė Daiva Raudonienė teigė, jog kol kas nesvarstoma, kaip reikėtų verstis, jei būtų patvirtintas toks kanceliarijos biudžetas, kokį siūlo Finansų ministerija. „Jeigu taip ir liktų, žiūrėtume, kokių priemonių imtis. Manau, tektų net keisti kai kuriuos teisės aktus“, – spėjo kanclerė. Ji pridūrė, kad beveik visos turtui įsigyti numatytos lėšos bus skirtos Seimo plenarinių posėdžių salės technikai ir įrangai atnaujinti, taip pat informacinių sistemų apsaugai.

Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vadovė Teresė Staniulytė įsitikinusi, jog visi sprendimai priklausys nuo Seimo valios. „Galutiniai biudžeto skaičiai bus tokie, kokius patvirtins Seimas. Iki priėmimo projektas bus tikslinamas atsižvelgiant į Seimo BFK apibendrintus pasiūlymus“, – aiškino T. Staniulytė.

Ateinančių metų biudžetą baigiantis gruodžiui priims jau naujasis Seimas. Pirmasis biudžeto svarstymas numatytas lapkričio 25 dieną.

Trys prioritetai

2017 metų biudžeto projektas Seimui buvo pateiktas antradienį. Jį pristačiusi finansų ministrė Rasa Budbergytė atkreipė dėmesį, kad ateinančių metų prioritetai – orientacija į socialinės atskirties mažinimą, krašto apsaugos stiprinimas ir būtinų struktūrinių reformų finansavimas. Planuojama, kad kitąmet bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,7 proc. – 0,5 proc. mažiau, nei prognozuota pavasarį. Priežastis – Jungtinės Karalystės sprendimas pasitraukti iš ES ir padidėjęs geopolitinis neapibrėžtumas. Planuojamas valdžios sektoriaus deficitas – 0,8 proc. BVP. R. Budbergytės teigimu, 2017 metų deficitui įtakos turės dvi priežastys: socialinis modelis ir neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas. Skaičiuojama, kad vidutinė metinė infliacija sieks 2,2 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) kils 6,2 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 7,2 procento. 2017-ųjų biudžeto projekte numatytos per 8,476 mlrd. eurų siekiančios valstybės biudžeto pajamos ir daugiau kaip 9,059 mlrd. eurų išlaidos (asignavimai viršija pajamas 583,4 mln. eurų). Kartu su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės paramos lėšomis biudžetą sudarys 9,997 mlrd. eurų, o tai 5,9 proc. daugiau, nei planuota 2016 metais, asignavimai – 10,580 mlrd. eurų, t. y. 504 mln. eurų daugiau nei šiemet.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"