TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimai tampa vis margesni

2016 10 08 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Sekmadienį Lietuvos gyventojai renka jau dvyliktą Seimą nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Piliečių simpatijos, atkurtos valstybės gyvavimo pradžioje svyravusios tarp kairiosioms ir dešiniosioms partijoms atstovaujančių politikų, vėliau aprėpė vis platesnį politinį lauką, Seimo duris atverdamos itin margoms jėgoms.

Kadenciją baigiančiame XI Seime šiuo metu dirba aštuonioms politinėms jėgoms atstovaujantys parlamentarai. Prieš ketverius metus vykusiuose rinkimuose piliečiai mandatus patikėjo 37 Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) politikams, 33 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD, konservatorių), 29 Darbo partijos (DP), 11 partijos „Tvarka ir teisingumas“ (TT), 10 Liberalų sąjūdžio (LS), 8 Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA), 7 „Drąsos kelio“ (DK) bei vienam Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovui, taip pat trims savarankiškai išsikėlusiems kandidatams.

2012 metų rudenį Seimo valdančiąją daugumą suformavo socialdemokratai, „darbiečiai“, „tvarkiečiai“ ir LLRA. Tačiau ši „Bendro darbo Lietuvai“ koalicija išsilaikė tik pusantrų metų – 2014-ųjų rugpjūčio 26 dieną „lenkai“ perėjo į opoziciją. Kadenciją Seimas baigia dirbant valdančiajai koalicijai, vienijančiai LSDP, DP ir TT atstovus.

Neapsiėjo be skandalų

Pirmajame dabar kadenciją baigiančio Seimo posėdyje prieš ketverius metus prisiekė 135 parlamentarai. Priesaikos nedavė išrinkti Zigmantas Balčytis, Vilija Blinkevičiūtė ir Valdemaras Tomaševskis, apsisprendę toliau dirbti Europos Parlamente (EP), bei darbą Šalčininkų rajono mero poste tęsti panoręs Zdislavas Palevičius. Dviejose rinkimų apygardose – Biržų-Kupiškio ir Zarasų-Visagino – rinkimų rezultatai Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimu dėl galimo rinkėjų papirkinėjimo buvo panaikinti. Pakartotinai Seimo nariai šiose apygardose buvo išrinkti po keturių mėnesių – 2013 metų kovo 3 dieną.

Šis Seimas neapsiėjo be skandalų. Praėjus vos pusmečiui po rinkimų – 2013 metų balandį – parlamentarai pasigedo tuometinės partijos „Drąsos kelias“ lyderės buvusios teisėjos Neringos Venckienės. Netrukus politikei, kuriai pareikšta įtarimų pagal dvylika Baudžiamojo kodekso straipsnių, Seimo sprendimu buvo panaikinta teisinė neliečiamybė. Po metų, 2014-ųjų birželio 19 dieną, visą tą laiką Seimo posėdžių nelankiusiai N. Venckienei buvo panaikintas parlamentaro mandatas – už tai balsavo 95 Seimo nariai. Manoma, kad nuo baudžiamojo persekiojimo buvusi teisėja pasislėpė Jungtinėse Valstijose – 2015 metų gruodį ši šalis priėmė Lietuvos prašymą dėl N. Venckienės ekstradicijos, tačiau garsioji bėglė į tėvynę iki šiol nesugrąžinta.

Nesusipratimų būta ir Seimo vadovybėje. 2013 metų spalio 3-iąją Seimo pirmininko posto atsisakė „darbietis“ Vydas Gedvilas. Jis tikino taip apsisprendęs savo noru – esą nori pasirengti po metų vyksiantiems EP rinkimams. Opoziciniai konservatoriai tuo metu skelbė, esą Seimo pirmininkui atsistatydinti turėjo įtakos DP įkūrėjas Viktoras Uspaskichas, kaip teigta, buvęs nepatenkintas, kad šis politikas per mažai ar netinkamai atstovauja jo interesams. V. Gedvilą Seimo pirmininko poste pakeitė kita DP atstovė – Loreta Graužinienė.

Per ketverius darbo metus šis Seimas priėmė beveik 2 tūkst. įstatymų. Vienu svarbiausiu jų laikomas šių metų birželio 21 dieną priimtas, o rugsėjo 14 dieną, atmetus prezidentės Dalios Grybauskaitės veto, įteisintas naujasis Darbo kodeksas, kuris iš esmės keičia darbo santykius Lietuvoje. Šį Seimo sprendimą neigiamai įvertino darbuotojų profesinės sąjungos, tačiau palaikė verslo organizacijų atstovai. Premjeras Algirdas Butkevičius, sveikinęs kolegų parlamentarų sprendimą, vis dėlto žadėjo, kad kai kurios šio dokumento nuostatos bus taisomos dar šios kadencijos Seime.

Krizės iššūkiai

2008 metais vykusiuose Seimo rinkimuose piliečiai daugiau simpatijų atidavė dešiniosios pakraipos politikams. Tuo metu valdančiąją koaliciją formavo 45 mandatus laimėjusi TS-LKD, LS, gavęs 11 vietų, Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) su 8 mandatais ir pramogų verslo atstovo Arūno Valinsko vesta „Tautos prisikėlimo partija“ (TPP), kuri gavo 16 mandatų. Šiai koalicijai teko sunkus uždavinys susidoroti su užgriuvusios pasaulinės ekonomikos krizės iššūkiais. Suformuota dešinės centro Vyriausybė pagarsėjo vadinamąja naktine mokesčių reforma, įgyvendinta paskutinėmis 2008 metų dienomis. Jos metu buvo priimta maždaug 60 įstatymų pataisų: padidinti pridėtinės vertės ir pelno mokesčiai, degalų, cigarečių ir alkoholio akcizas, panaikinta dauguma pridėtinės vertės mokesčio lengvatų.

Į pirmąjį posėdį 2008-ųjų lapkričio 17 dieną susirinkę parlamentarai Seimo pirmininku išrinko TPP pirmininką A. Valinską. Tiesa, postas jam buvo suteiktas tik po antrojo balsavimo, nes pirmą kartą šiam kandidatui pritrūko palaikančių parlamentarų balsų. Mažiau nei po metų, 2009-ųjų rugsėjo 15 dieną, Seimo pirmininkas buvo atstatydintas, parlamentarams suabejojus jo asmeniniais ryšiais – tuo metu spaudoje pasirodė nuotraukos, kuriose esą buvo užfiksuoti A. Valinsko susitikimai „su nusikalstamų organizuotų grupuočių aplinkos žmonėmis“. Parlamento vadovo pareigas pirmą kartą Lietuvos Seimų istorijoje perėmė moteris – konservatorė Irena Degutienė, ji dirbo iki kadencijos pabaigos.

Vadovų kaita

Per 2004 metų spalį vykusius rinkimus į Seimą pateko šešios partijos – tuomet daugiausia nuo Nepriklausomybės paskelbimo. Rinkimų laimėtoja tapo Darbo partija, gavusi 39 mandatus. Algirdo Brazausko ir Artūro Paulausko koalicija „Už darbą Lietuvai“ Seime turėjo 31 atstovą, Tėvynės sąjunga (TS) –25, LiCS – 18. Rolando Pakso koalicija „Už tvarką ir teisingumą“ iškovojo 11 mandatų, Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga (VNDS) – 10. Šį parlamentą rinko itin mažai piliečių – rinkimuose dalyvavo vos 36,71 proc. piliečių.

Valdančiąją koaliciją po rinkimų formavo „darbiečiai“, socialdemokratai, „valstiečiai“ ir Naujoji sąjunga (NS, socialliberalai). Tačiau šis junginys tvėrė tik dvejus metus – 2006-aisiais DP ir NS iš koalicijos pasitraukė, juos pakeitė liberalcentristai bei nuo „darbiečių“ atskilusi ir Seimo frakciją subūrusi Viktoro Muntiano vadovauja Pilietinės demokratijos partija. Po kurio laiko į koaliciją grįžo ir socialliberalai.

2004–2008 metų Seimas išsiskyrė ir tuo, kad turėjo net tris pirmininkus: socialliberalų lyderį Artūrą Paulauską, priverstą pasitraukti Seimui pareiškus nepasitikėjimą, V. Muntianą, atsistatydinusį dėl vėliau subliūškusio korupcijos skandalo, bei socialdemokratą Česlovą Juršėną.

Eksperimentas žlugo

2000-ųjų Seimo rinkimai į istoriją įėjo kaip „Naujosios politikos“ eksperimentas. Tuo metu pergalę rinkimuose piliečiai skyrė A. Brazausko socialdemokratinei koalicijai, sudarytai iš LSDP, Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) ir Lietuvos rusų sąjungos atstovų, laimėjusiai 51 vietą. Tačiau valdančiąją daugumą formuoti ėmė prezidento Valdo Adamkaus palaikymo sulaukusi „Naujosios politikos“ koalicija, sudaryta iš socialliberalų, liberalų, centristų ir moderniųjų krikščionių demokratų, kartu turinčių 67 vietas.

Ši koalicija tvėrė mažiau nei metus: 2001-ųjų pavasarį, susitarus socialdemokratams ir socialliberalams, valdžią perėmė šios partijos, dirbusios iki kadencijos pabaigos. Seimo pirmininko pareigas ir pirmosios, ir antrosios koalicijos veikimo metu ėjo A. Paulauskas. Šiam Seimui buvo lemta surengti pirmąją Lietuvos istorijoje apkaltą šalies prezidentui R. Paksui. Tos kadencijos metu Lietuva buvo priimta į Europos Sąjungą ir NATO.

Švytuoklės principu

Po 1996 metų Seimo rinkimų absoliučią pergalę šventė 70 mandatų laimėję konservatoriai. Jie formavo valdančiąją koaliciją su krikščionimis demokratais. Prie Seimo vairo ketverių metų kadencijai stojo Vytautas Landsbergis. Šis Seimas pradėjo įgyvendinti parlamentinės kontrolės principą ir išplėtojo valstybės įmonių privatizavimą.

VI Seime, dirbusiame 1992–1996 metais, politinė švytuoklė buvo nusvirusi į kitą pusę: tuo metu Seimo rinkimus laimėjo LDDP, gavusi net 74 vietas. Ji viena pati be kitų partijų paramos formavo Vyriausybę. Opozicijoje daugumą turėjo Tėvynės santaros blokas, iškovojęs 49 mandatus. Pirmuosius mėnesius šiam Seimui vadovavo A. Brazauskas, pagal Konstituciją laikinai ėjęs prezidento pareigas. 1993 metais jį poste pakeitė Č. Juršėnas. Beveik pusė šio Seimo priimtų įstatymų buvo susiję su ūkio reforma, Konstitucijos įgyvendinimu, lito įvedimu. Būtent tuo metu iš Lietuvos buvo išvesta Rusijos kariuomenė.

Paleido patys save

1990 metų kovo 10 dieną į pirmą posėdį susirinkusioje Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime daugumą turėjo Lietuvos persitvarkymo sąjūdis. Parlamentas, kuriam vadovavo V. Landsbergis, kovo 11-ąją paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo aktą. Šis Seimas pradėjo Lietuvos ūkio reformą ir desovietizaciją, parengė naujos šalies Konstitucijos projektą.

Tačiau didelė politikų fragmentacija – Atkuriamajame Seime dirbo Jungtinė Sąjūdžio, Lenkų, Liberalų, Kairiųjų (vėliau pasivadinusi Lietuvos demokratinės darbo partijos), Septintoji (vėliau – Nuosaikiųjų frakcija), Reorganizuota Tautininkų, Sąjūdžio centro, Sąjūdžio santaros, Tautos pažangos frakcijos bei savarankiškai veikę deputatai, taip pat nesutarimai tarp kairės ir dešinės lėmė, kad šis parlamentas tedirbo dvejus metus. Atkuriamasis Seimas vienintelis po Nepriklausomybės atkūrimo priėmė istorinį sprendimą – pats save paleido, paskelbęs išankstinius rinkimus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"