TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimas atmetė prezidentės veto dėl Darbo kodekso

2016 09 14 15:51
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Seimo nariai trečiadienį atmetė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl naujojo Darbo kodekso ir paliko birželį priimtą kodekso variantą, liberalizuojantį darbo santykius.

Už tai balsavo 74 parlamentarai, 39 buvo prieš, 10 susilaikė.

„Šį Seimo sprendimą vertins rinkėjai“, – prezidentės D.Grybauskaitės poziciją BNS perdavė jos spaudos tarnyba.

Tuo metu premjeras Algirdas Butkevičius trečiadienį Seime pabrėžė, kad naujasis Darbo kodeksas yra būtinas Lietuvai, norint konkuruoti pasaulyje.

„Atmetimo metu mes galime daug greičiau pataisyti kai kuriuos straipsnius, kurie yra suderinti su profsąjungų vadovais. (Prezidentės veto – BNS) priėmimo metu mes uždelsime ir manau, vargu, ar šioje kadencijoje priimsime“, – trečiadienį Seime kalbėjo premjeras Algirdas Butkevičius.

Atmesti prezidentės veto siūlęs Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys teigė, kad palikus galioti birželį priimtą kodekso variantą būtų sukurta geresnė darbo rinka.

„Lietuvai reikia kuo daugiau gerai apmokamų darbo vietų, kur su žmonėmis būtų skaitomasi, vertinamas jų darbas ir sugebėjimas. Šita naujas Darbo kodeksas tam dalykui atsirasti leidžia. Gal ir atsiras vienas kitas netikslumas, tačiau kitas Seimas galės juos ištaisyti. Bet jei užkliūsime su prezidentės veto, tai neves mūsų į geresnę darbo rinką, o nuves mus į baudžiavą, kuri galioja ir dabar“, – parlamente kalbėjo K.Daukšys.

Priimti prezidentės pasiūlytas pataisas siūlęs konservatorius Kęstutis Masiulis tvirtino, kad toks žingsnis yra „teisingesnis ir humaniškesnis“.

„Mes pritariame prezidentės veto su visomis pataisomis, nors ne visos pataisos mums yra tinkamos. Mums atrodo, kad tikrai reikėtų lanksčiau kalbėti su dirbančiaisiais ir daryti nuolaidas. Mūsų manymu, šiandien yra protingiausias, labiausiai kompromiso ieškantis žinngsnis yra priimti Darbo kodeksą su prezidentės pataisomis ir registruoti naujas pataisas per šią kadenciją, kad veltui nenueitų tas darbas. Naujas kodeksas gal truputį šleivas, gal truputį kreivas, bet kompromisinis ir svarbiausia taikus, nepriešinantis darbuotojų ir darbdavių“, – Seime kalbėjo konservatorė Irena Degutienė.

Žada tobulinti

Algirdas Butkevičius žada ištesėti savo pažadus profesinėms sąjungoms ir naująjį Darbo kodeksą dar šioje Seimo kadencijoje pataisyti, kad jis būtų priimtinas visoms pusėms.

„Aišku, pripažįstu, kad ruošiant tokį didžiulį socialinį modelį su 44 įstatymo projektais, neišvengėme klaidų. Pastaruoju metu man pavyko susitikti su profsąjungų lyderiais. Aš noriu labai aiškiai pasakyti, kad mano pažadai, kurie yra duodi profsąjungų lyderiams, taip pat kada susitikau su verslo organizacijomis, mes tikrai tas klaidas pripažinome, kurias buvome padarę. (...) Jeigu dar atsiras pasiūlymų, tai mes esame atviri ir esame pasiruošę apie tai diskutuoti. Svarbiausia, kad mes pasiųsime signalą, jog einame ta linkme, kad darbo santykius darome lanksčius“, – žurnalistams po balsavimo Seime sakė A.Butkevičius.

„Šiandien Seimas priėmė sprendimą, kuris sukuria prielaidas stiprinti šalies konkurencingumą varžantis dėl investicijų, didina šalies atsparumą galimiems ekonominiams sukrėtimams. Darbo santykių reforma yra investicija į našesnį ir geriau atlyginamą darbą, į naujas darbo vietas, tarptautinį pripažinimą, nes reforma leis įgyvendinti ir tarptautinių institucijų reikalavimus“, – sakė premjeras.

Vyriausybės vadovas teigia, kad įstatymui įsigaliojus, bus stebima kaip jis veikia ir, reikalui esant, naujasis Darbo kodeksas bus toliau tobulinamas.

„Aš galiu pasakyti, kad šios pataisos rytoj bus registruotos. Mes viską darysime, kad suspėtume, nes kitu atveju procedūriškai viskas ilgai užsitęstų. Šiandien turėjau susitikimą su Seimo pirmininke ir ji pasakė, kad iki spalio 22 ar 24 dienos būtų galima pataisas priimti“, – tvirtino premjeras.

Rugpjūčio pradžioje A. Butkevičius profsąjungoms pristatė pataisas, kuriomis siūloma grįžti prie nuostatos, kad darbuotojas individualiuose santykiuose laikomas silpnesniąja šalimi (tai yra, konflikto atveju sprendimas yra darbuotojo naudai), dvigubinti išeitines išmokas pensininkams.

Be to, siūloma suteikti pirmumo teisę būti paliktiems darbe tėvams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų, pasirinkti atostogas auginantiems bent vieną vaiką iki 14 metų, vienišiems dirbantiems tėvams pailginti atostogas bei įspėjimo apie atleidimo iš darbo terminą, atsisakyti nenustatytos apimties darbo sutarčių.

Nukentės darbuotojai

Darbuotojai nebus pakankamai apsaugoti ir nukentės, o tai galėjo lemti asmeninis prezidentės ir premjero konfliktas, sako profsąjungų vadovas.

„Seimo sprendimas nuliūdino, jį vertiname neigiamai, kadangi jei būtų prezidentės veto priimtas, tas kodeksas net su prezidentės veto būtų buvęs taisytinas, bet nebūtų reikėję tiek daug taisyti, būtų daug paprastesnė procedūra, ir tas kodeksas būtų ne tik liberalus, bet ir socialiai atsakingas. (...) Gal čia daugiau asmeninis prezidentės ir premjero konfliktas, ir būtent dėl to asmeninio konflikto labiausiai nukentės dirbantieji, kadangi jie tą savo saugumą naujame kodekse praras“, – BNS sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.

Anot jo, trečiadienio balsavimas Seime parodė, kad priklausymas partijai yra svarbiau už kitus politikų interesus.

„Balsavimas aiškiai parodė, kad partinė priklausomybė yra svarbiau už sveiką protą, ir kai kurie politikai, ryte balsavę vienaip, turiu omenyje Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę Kristiną Miškinienę, kuri ryte balsavo už prezidentės veto, o per posėdį jau balsavo prieš prezidentės veto. Aiškiai matome, kad Seimo nariams labiau rūpi palaikyti darbdavius, o ne darbuotojus“, – kalbėjo A.Černiauskas.

Po balsavimo Seime žurnalistams jis teigė, kad Trišalės tarybos formavimo pakeitimus ruošiamasi skųsti Tarptautinei darbo organizacijai.

„(Tikrai reiktų keisti – BNS) atsisakymą darbuotoją pripažinti silpnąja puse, ko šiame įstatyme nėra. Taip pat nulio apimties sutartys – mes girdėjome, kaip Seimo nariai tokias sutartis gyrė, bet mes turime Europos Komisijos išvadas, kur nerekomenduojama naudoti tokių sutarčių. Kita problema – darbo laiko apskaita“, – Seime žurnalistams kalbėjo konfederacijos pirmininkas.

Tikisi ekonomikos augimo

Darbdaviai ir investuotojai teigia, kad Seimui atmetus prezidentės veto dėl Darbo kodekso, bus užtikrintas šalies ekonomikos augimas, didesnis konkurencingumas, sudarytos sąlygos lengviau pritraukti tiesiogines užsienio investicijas.

„Nors naujajame Darbo kodekse yra trūkumų, tai didelis žingsnis į priekį visai Lietuvai – tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Tai − ir gera žinia investuotojams, kad Lietuvoje darbo santykiai bus pažangūs, skatinantys kurti naujas darbo vietas ir kurti bei plėtoti verslą mūsų šalyje“, – pranešime teigė „Investors“ Forum“ valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas.

Asociacijos direktorė Rūta Skyrienė teigė, kad darbo santykiai iki šiol nebuvo pritaikyti prie pasikeitusios aplinkos ir buvo „tartum šaukštas deguto“.

„Sparčiai besikeičiančią ekonominę situaciją atitinkantis ir pasikeitusius darbuotojų bei darbdavių poreikius tenkinantis darbo santykių reguliavimas leis Lietuvai tarptautinėje erdvėje konkuruoti dėl didesnių investicijų ir pritraukti talentus. Tai sprendimas, kurio naudą jausime artimiausią dešimtmetį“, – pranešime teigė R.Skyrienė.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus teigia, kad Darbo kodeksas nėra tobulas, tačiau kompromisinis dokumentas.

„Šiandien Lietuva žengė svarbų žingsnį šalies ekonomikos ir žmonių mąstymo modernizavimo kryptimi. Tai neabejotinas žingsnis į priekį, nes atsisveikiname ne tik iš sovietmečio išaugusiu dokumentu, bet ir su senąja mąstysena. Mąstysena, kad verslas nori ką nors apgauti ar pergudrauti dirbančiuosius. Iš tiesų yra priešingai – šiuolaikinėje Lietuvoje darbuotojas yra partneris ir būtina verslo sėkmės sąlyga“, – pranešime spaudai sakė V.Sutkus.

Valdančiųjų balsų nebūtų užtekę

Išsamūs Seimo balsavimo rezultatai rodo, jog valdantieji neturėjo pakankamai balsų atmesti prezidentės veto Darbo kodeksui ir tam pasitelkė opozicijos atstovų. Veto atmetimui buvo reikalingas 71 balsas, tačiau šio sprendimo nepalaikė dalis „darbiečių“, socialdemokratų, vienas „tvarkietis“.

Veto atmetimui pritarė 29 socialdemokratai, tačiau 8 šios frakcijos nariai balsavo prieš arba susilaikė. Tarp nepritarusių veto atmetimui buvo Socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas, Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas, Aušrinė Marija Pavilionienė, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas ir kiti.

Balsuojant dėl prezidentės veto, skilo ir valdančiųjų „darbiečių“ frakcija – 18 jos narių balsavo už veto atmetimą, 4 prieš ir 2 susilaikė. Tarp nepritarusiųjų daugumos pozicijai – „darbiečiai“ Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė, Gediminas Jakavonis, Mečislovas Zaščiurinskas ir kiti.

Dauguma valdančiųjų „tvarkiečių“ frakcijos narių – 8 – balsavo už tai, kad veto būtų atmestas. Vienintelis „tvarkietis“ Algimantas Dumbrava nepritarė veto atmetimui.

Šį balsų trūkumą tarp valdančiųjų didžiąja dalimi kompensavo opozicinio Liberalų sąjūdžio vieninga parama (12 balsų „už“) veto atmetimui, taip pat ir trijų opozicinių konservatorių – Arvydo Vidžiūno, Dainiaus Kreivio ir Sergejaus Jovaišos „už“. Prieš balsavo 20 konservatorių, o frakcijos seniūnas A. Kubilius balsavime nedalyvavo.

Už veto atmetimą taip pat balsavo ir 4 Mišrios Seimo narių grupės atstovai, tačiau 7 šios grupės nariai nepritarė veto atmetimui. Vieningai veto atmetimui nepritarė ir 7 Lietuvos lenkų rinkimų akcijos nariai.

Už prezidentės veto balsavęs Socialdemokratas A.Sysas BNS teigė, kad taip balsavo, kad būtų galima paprasčiau koreguoti priimtą Darbo kodeksą.

„Esu įsitikinęs, kad padarėme klaidą atmesdami prezidentės veto ir dabar teikiame tas pačias pataisas, kurias prezidentė iškart siūlė. Registruojamos pataisos, einama ilgesniu keliu vietoj to, kad pritarti ir užregistruoti 2–3 pataisas, kurios neva pakenktų verslui, dabar registruojama daugiau kaip 10 pataisų, kurias reikia taisyti dėl darbuotojų. Manau, kad reikėjo atmesti asmenines ambicijas, kad čia prezidentė. Buvo esminė klaida padaryta, kad pripažinti, jog darbuotojai ir darbdaviai yra lygūs darbo rinkoje“, – BNS sakė A.Sysas.

Paklaustas, kodėl išsiskyrė socialdemokratų partijos balsavimas dėl Darbo kodekso veto, jis teigė, kad kiekvienas gali laisvai priimti sprendimus.

„Kiekvienas savaip bendrauja su darbuotojais, su atstovais ir vieni turi drąsos pasakyti, kad taip elgtis negalima, o kiti neturi tos drąsos. Ką padarysi, toks gyvenimas“, – kalbėjo A.Sysas.

Konservatorius A.Vidžiūnas sakė, jog partijos frakcija nebuvo priėmusi vieningos nuomonės, todėl kiekvienas narys galėjo balsuoti, kaip norėjo.

„Nebuvo jokio vieningo sprendimo, nebuvo privalomo balsavimo. Balsavau dėl to, kad estai yra devinti, o mes šimtas kažkelinti pasaulyje pagal darbo santykius, ir reikia kažką daryti. Tada bus darbo vietos ir neverksime, kad estai aplenkė Lietuvą. Techniškai tegul tariasi darbdaviai, tegul tariasi profsąjungos, bet mes turime judėti į priekį ir nepaskęsti priešrinkiminėse nesąmonėse“, – BNS teigė A.Vidžiūnas.

Jis teigė negirdėjęs apie skirtingų frakcijų susitarimus balsuoti prieš prezidentės veto.

Vis dėlto konservatorių vicepirmininkė Irena Degutienė sakė, kad partija turėjo savo poziciją ir buvo sutarusi balsuoti už veto.

„Darbo kodeksas turėjo būti tas instrumentas, kuris pritrauktų investicijas. (...) Mes frakcijoje laikėmės pozicijos, kad priimtume Darbo kodeksą su prezidentės veto ir tada registruotume pataisas į prezidentės pataisas. Praktiškai vienoje ar kitoje pusėje rezultatas nėra galutinis“, – žurnalistams kalbėjo I.Degutienė.

Anot jos, pirminis Darbo kodeksas nėra gerai parengtas įstatymas.

„Nuo pat pradžių naujasis Darbo kodeksas buvo kaip koks eksperimentas. Projektas tikrai nebuvo suderintas Trišalėje taryboje. Tik atėjus šiam projektui iš Vyriausybės, mes matėme daug nesklandumų. Tiek, kiek aš esu Seime – du dešimtmečius beveik, pirmą kartą iš Vyriausybės toks pusfabrikatis rimto dokumento atkeliavo į Seimą“, – sakė I.Degutienė.

„Darbietis“ Mečislovas Zasčiurinskas tikino, kad Darbo partijos frakcija irgi neturėjo vieningos pozicijos, todėl kiekvienas narys galėjo balsuoti, kaip nori. Dėl to jis sako palaikęs prezidentės veto.

„Aš ištikimas savo principams. Darbuotojams, kurių yra 1,15 milijono, bus blogiau. Atlyginimai nuo to nepadidės. Pagarba dirbančiajam taip pat nepadidės. Jis toliau liks silpnesne puse. Todėl aš nuosekliai palaikiau prezidentės veto“, – BNS sakė M.Zasčiurinskas.

Seimo narys nebuvo užtikrintas, ar premjero pažadai taisyti Darbo kodeksą bus išpildyti.

Kaip rašė BNS, liepą premjeras socialdemokratų vadovas A.Butkevičius pirmą kartą per pastaruosius ketverius metus buvo pakvietęs susitikimo Seimo opozicijos lyderį konservatorių frakcijos Seime seniūną Andrių Kubilių. Pastarasis tąkart neslėpė, kad premjeras prašė konservatorių paramos atmetant prezidentės veto, nes valdantiesiems, jų tuometiniais skaičiavimais, trūko 5 balsų.

Seimo nariai trečiadienį atmetė prezidentės D.Grybauskaitės veto dėl naujojo Darbo kodekso ir paliko birželį priimtą kodekso variantą, liberalizuojantį darbo santykius. Naujasis Darbo kodeksas kartu su visu socialinio modelio paketu įsigalios nuo kitų metų pradžios.

Ragina patvirtinti

Antros pagal populiarumą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis mano, kad taisyti trečiadienį priimtą Darbo kodeksą turės būti vienu iš pirmųjų naujai išrinkto Seimo darbų.

„Kodeksas turi tapti socialiai teisingesnis ir subalansuotas, o ne naudingas išimtinai tik vienai pusei“, – pranešime cituojamas R.Karbauskis.

Anot jo, persvarstant kodeksą būtina atsižvelgti į prezidentės ir Trišalės tarybos pastabas.

„Darbo santykių liberalizavimas pagal patvirtintą ydingą modelį tik dar labiau paskatins emigraciją. Visų antra, tai neišspręs darbuotojų problemų, priešingai – jų tik pridarys ir įvarys žmones į kampą“, – sako LVŽS lyderis.

Seimo nariai trečiadienį atmetė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto dėl naujojo Darbo kodekso ir paliko birželį priimtą kodekso variantą, liberalizuojantį darbo santykius. Naujasis Darbo kodeksas kartu su visu socialinio modelio paketu įsigalios nuo kitų metų pradžios.

Už tai balsavo 74 parlamentarai, 39 buvo prieš, 10 susilaikė.

„Seimo valdantieji tikrai spjovė į veidą Lietuvos žmonėms. Pasakyti, jog jie nuvylė visuomenę, būtų pernelyg švelnu ir neatspindėtų realybės. Jie pademonstravo, kad visuomenė jiems nė kiek nerūpi“, – Seimo sprendimą komentavo R.Karbauskis.

Jo žodžiais, atmetant Prezidentės veto pademonstruotas absoliutus nihilizmas ir šiandienos situacijos darbo rinkoje nesuvokimas.

Trečiadienį paskelbta portalo delfi.lt užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad LVŽS spalį vyksiančiuose rinkimuose daugiamandatėje apygardoje užimtų antrą vietą. Antrąją poziciją Seimo rinkimuose „valstiečiams“ rodo ir „Vilmorus“ atliekamos apklausos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"