TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimas atsuko prezidentei nugarą

2015 06 17 6:00
Nerijus Meilutis Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlytas kandidatas Nerijus Meilutis netapo septintuoju per atkurtos nepriklausomybės laikotarpį šalies generaliniu prokuroru. Vakarykštis Seimo balsavimas - pirmas toks rimtas valstybės vadovės pralaimėjimas.

Generalinė prokuratūra keletą mėnesių veikiausiai liks be nuolatinio vairininko. Per slaptą balsavimą už 40 metų Kauno apygardos teismo pirmininko N. Meilučio skyrimą generaliniu prokuroru vakar pasisakė 46 Seimo nariai, prieš buvo 50, 19 susilaikė. Kad kandidatūrai būtų pritarta, reikėjo bent 71 parlamentaro palaikymo.

N. Meilučiui nei prieš savaitę, kai jis pristatė savo veiklos programą, nei vakar dauguma Seimo narių viešai nežėrė didelių priekaištų, tad paaiškėjus balsavimo rezultatams jie dėjosi esantys nustebę dėl tokios baigties. Opozicija prabilo apie valdančiųjų kerštą prezidentei D. Grybauskaitei, tačiau pripažino, kad prieš N. Meilučio kandidatūrą balsavo ir dalis opozicionierių.

Politologai įžvelgė nemažai priežasčių, galėjusių lemti valstybės vadovės parinkto kandidato nesėkmę. Tarp jų minėta ir aplinkybė, kad prezidentė nepaliko laiko Seimo nariams platesnėms diskusijoms. Negana to, užsimenama apie būtinybę keisti pačią generalinio prokuroro skyrimo ir atleidimo tvarką.

Nereikia ryžtingų pareigūnų

Kai tapo aiškūs balsavimo rezultatai, prezidentė D. Grybauskaitė vakar pareiškė, kad dėl tokios Seimo pozicijos generalinio prokuroro skyrimas nusikelia neribotam laikui. „Balsavimas parodė, kad į prokuratūros problemas Seime žiūrima atsainiai. Ryžtingesni ir gerai dirbantys vadovai Seimui nepriimtini”, - valstybės vadovės žodžius perdavė prezidentūra.

Nors kai kurie politikai vakar svarstė, kad D. Grybauskaitė galėtų vėl teikti N. Meilučio kandidatūrą, jis pats patikino, jog antrą kartą nebekandidatuotų į generalinio prokuroro postą. „Pristačiau savo programą, o čia yra Seimo teisė. Ja Seimas ir pasinaudojo. Matyt, arba programa netiko, arba asmenybė, čia tikrai ne aš į šį klausimą turėčiau atsakyti“, - sakė N. Meilutis. Jis pridūrė toliau dirbsiantis teisėju.

Iki šiol visą numatytą laiką generalinio prokuroro kėdėje išsilaikė vienintelis Darius Valys. Pasibaigus penkerių metų kadencijai, jis nuo pirmadienio atleistas. Tačiau A. Valio karjera Generalinėje prokuratūroje nenutrūks - jis paskirtas Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroru.

Kol bus paskirtas naujasis Generalinės prokuratūros vadovas, šias pareigas laikinai eis generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis. Pagal Konstituciją generalinį prokurorą prezidentas skiria ir atleidžia Seimo pritarimu.

Salėje diskusijų nekilo

Tam tikrų abejonių dėl N. Meilučio kandidatūros vakar per svarstymą Seimo plenariniame posėdyje išsakė tik pora “Tvarkos ir teisingumo” frakcijos atstovų. Įtartinais kai kurių "tvarkiečių" veiklos aspektais pastaruoju metu domisi prokurorai. Skeptišką nuomonę dėl pretendento tinkamumo pareiškė ir Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys.

Visi kiti kalbėtojai, kurių buvo nedaug, ragino paremti N. Meilučio kandidatūrą. Konservatorius Kęstutis Masiulis teigė, kad jo atmintyje N. Meilutis - vienas geriausių Seimui teikiamų kandidatų į generalinius prokurorus. Parlamentaras tikino įžvelgiantis, kad N. Meilutis mąsto strategiškai, suvokia procesus ir gebėtų įgyvendinti vizijas. Entuziastingai kandidatą palaikė kita konservatorė Vida Marija Čigriejienė. “Jis pažadėjo nevykdyti verslo ir politinių užsakymų. Manau, kad prokuratūroje bus perversmas”, - kalbėjo ji.

“Tvarkiečio” Petro Gražulio nuomone, kandidato į tokias svarbias pareigas prisistatymas yra pernelyg formalus. Esą dabartinę tvarką būtina keisti. “Su didelėmis dvejonėmis suteiksiu jam šansą ir palaikysiu prokurorą. Nes kitaip negausiu atsakymo, ar jis sugebės nebūti kišeniniu prokuroru”, - pareiškė jis.

Kitų frakcijų atstovai į diskusijas net nesikišo.

Kandidatas išgąsdino?

Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė tikino, kad frakcija buvo sutarusi palaikyti N. Meilučio kandidatūrą, todėl stebėjosi balsavimo rezultatais. "Jokių sąskaitų neturime, todėl nėra ką suvedinėti”, - paklausta, ar tai nebuvo mėginimas keršyti prezidentūrai, sakė ji. Socialdemokratė svarstė, kad N. Meilučio kandidatūra galėtų būti teikiama dar kartą, nes precedentų Seimo praktikoje būta.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kuris buvo pritaręs N. Meilučio kandidatūrai, vicepirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras spėjo, kad stiprus kandidatas greičiausiai išgąsdino kai kuriuos Seimo narius, todėl ir buvo “sumaltas”.

“Kyla klausimas, kas dabar ryšis kandidatuoti, kur paimsime žmogų, galintį vadovauti prokuratūrai? Kas rizikuos vėl būti taip malamas ir peršviečiamas, paskui būti pažemintas?” - LŽ sakė politikas.

S. Šedbaras teigė nežinantis, kaip galėjo kilti abejonių dėl šio žmogaus padorumo ir gebėjimo vadovauti. “Man, kaip teisininkui, abejonių nekyla. Pasakysiu negražiai - tai yra tam tikras valstybės pamatų griovimo elementas”, - sakė konservatorius.

Priminsime, kad praėjusią savaitę prisistatydamas Seime N. Meilutis pareiškė, kad prokuratūra nebus užsakymų stalas politikams. Jis itin griežtai vertino dabartinę prokuratūros veiklą. Esą teismus pasiekia ne rimtai parengtos bylos, o "pusfabrikačiai", prokurorai neva net nesidomi, kokius sprendimus, atsižvelgdami į jų pateiktą medžiagą, priima teismai.

Be kita ko, N. Meilutis tąkart pabrėžė, kad prokuratūrai būtina personalo kaita, atleidžiant blogai dirbančius žmones ir priimant naujus.

Įprasta taktika nepadėjo

Politologo Algio Krupavičiaus teigimu, pastaruoju metu prezidentė, siūlydama Seimui kandidatus į vieną ar kitą postą iki pareigūnų kadencijos pabaigos likus savaitei, naudojo “greitojo karo taktiką”. “Iš esmės Seimas būdavo pastatomas prieš faktą ir neturėdavo daug išeičių. Ankstesnius skyrimus prezidentė, vadovaudamasi tokia taktika, laimėdavo. Dabar ji patyrė pirmą rimtą pralaimėjimą, nes generalinis prokuroro postas - itin svarbus Lietuvos teisėtvarkoje”, - LŽ sakė jis.

Politologas taip pat atkreipė dėmesį į dabartinę generalinio prokuroro skyrimo ir atleidimo tvarką. “Skiriant prokurorą daugiau ar mažiau lygiomis teisėmis dalyvauja prezidentas ir Seimas, o atleidžiant šį pareigūną išimtinė teisė priklauso prezidentui. Lietuvoje stebimasi, kad generaliniai prokurorai yra kišeniniai. Jie kitokie ir negali būti. Nebent turėtų itin stiprius moralinius profesinius principus. Kadangi prokuroro atleidimas - išimtinai prezidento teisė, kuris sveiko proto pareigūnas norės su juo konfliktuoti. Manau, kad šis balsavimas atveria duris dar kartą sugrįžti prie Seimo ir prezidento institucijų įgaliojimų skiriant ir atleidžiant generalinį prokurorą”, - pabrėžė A. Krupavičius.

Politologas Kęstutis Girnius LŽ sakė manantis, kad balsavimas prieš N. Meilučio kandidatūrą - Seimo signalas prezidentei, jog automatiškai pritariama jos siūlomiems kandidatams, kaip būdavo iki šiol, nebebus. Jo teigimu, Seimas pasiryžęs vykdyti savo pareigą nebūtinai nusileisdamas prezidentės norams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"