TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimas baidosi istorinės atminties

2015 01 17 6:00
Bronislovas Genzelis. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Seimo vadovybei antrus metus blokuojant dešimtmetį veikusios komisijos, kuri rūpinosi Atgimimo laikotarpio istorinės medžiagos tyrimais ir koordinavo valstybei svarbiausių datų minėjimo programas, tolesnį darbą, kai kurie komisijos nariai svarsto, kad gilinimasis į nesenų įvykių aplinkybes galėjęs bauginti kai kuriuos įtakingus politikus.

Šįmet, Lietuvai minint Nepriklausomybės atkūrimo – Kovo 11-osios – 25-ąją sukaktį, Seimas pirmą kartą nuo 2010 metų greičiausiai neteiks Valstybės Nepriklausomybės stipendijos. Iki šiol ja būdavo skatinami humanitarinių ir socialinių mokslų jaunieji mokslininkai, vykdantys Lietuvos valstybingumui stiprinti svarbius mokslo tyrimus.

Šią Seimo įsteigtą stipendiją administravusios 10 narių Valstybės Nepriklausomybės stipendijų skyrimo komisijos penkerių metų kadencija baigėsi praėjusių metų pabaigoje, bet nebuvo pratęsta. Iš tiesų jos nebėra kam pratęsti: dabartinė Seimo vadovybė nuo 2013 metų balandžio blokuoja stipendiją skirsčiusios institucijos veiklą koordinavusios Lietuvos valstybės atkūrimo istorijos tyrimo ir atmintinų datų paminėjimo komisijos (LVAITADPK), gyvavusios nuo 2004 metų, naujos sudėties patvirtinimą.

„Komisija blokuojama, mano supratimu, todėl, kad jos veikloje dalyvaujantys žmonės, ypač jaunimas, pradėjo aktyviai tyrinėti pokario, Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpio istoriją. Jų darbų pirmuose puslapiuose nėra nei Vytauto Landsbergio, nei Algirdo Brazausko, o tyrimai veda iki kai kuriems dabartiniams politikos veikėjams nemalonių tiesų. Daugelis tų veikėjų atsidurtų nepatogioje padėtyje, jei būtų paskelbta tiesa apie jų veiklą“, - įsitikinęs iki praėjusių metų pabaigos Valstybės Nepriklausomybės stipendijų skyrimo komisijos darbe dalyvavęs ir ilgus metus LVAITADPK atidavęs Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras profesorius Bronislovas Genzelis.

Neparankūs tyrimai

Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisija, nesulaukdama Seimo sprendimo dėl 2015 metų Nepriklausomybės stipendijos skyrimo, praėjusių metų pabaigoje nebeskelbė kvietimo pretendentams į šią svarią paramą, siekiančią daugiau kaip 11 tūkst. eurų. Paprastai dalyvių paraiškos būdavo priimamos nuo lapkričio 15 iki gruodžio 31 dienos. Nesulaukę nei situacijos paaiškinimo, nei padėkos už darbą komisijos nariai – žymūs akademinės visuomenės atstovai – metų pabaigoje tyliai išsiskirstė.

Pernai Kovo 11-ąją Valstybės Nepriklausomybės stipendija įteikta istorikei dr. Laimai Bucevičiūtei. /Olgos Posaškovos (lrs.lt) nuotrauka

„Parašiau mūsų veiklos ataskaitą, kurioje išreiškiau viltį, kad komisija dirbs toliau. Atsakas – tyla. Bet kuriuo atveju pagrindinis dalykas jau pražiopsotas – 2015 metų Kovo 11-ąją Seime nebebus įteikta Nepriklausomybės stipendija. Laiko teikti paraiškas, atrinkti kandidatą nebeliko“, - LŽ sakė penkerius metus Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijai vadovavęs Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dekanas profesorius Eugenijus Jovaiša.

Seimas, įsteigęs Nepriklausomybės stipendiją, į kurią galėjo pretenduoti ne vyresni kaip 33 metų kandidatai, siekė motyvuoti Lietuvos jaunimą rinktis mokslininko karjerą, inicijuoti naujus tyrėjų ir jaunųjų mokslininkų projektus, kurie būtų naudingi Lietuvai, didinti pasitikėjimą valstybe, skatinti visuomenę, ypač jaunąją kartą, dirbti savo šalies gerovei. Nuo 2010 metų, kai Seime Kovo 11-ąją pirmą kartą buvo įteikta Nepriklausomybės stipendija, ja apdovanoti šeši jaunieji mokslininkai.

Prof. E. Jovaišos manymu, nenorą pratęsti Nepriklausomybės stipendijas skirsčiusios komisijos veiklą galima būtų aiškinti mūsų tautos istorinės atminties traktavimo problema. „Pastaruoju metu mūsų istorinė atmintis išplaunama kaip niekad. Atliekami istorijos tyrimai didžiąja dalimi nukreipti į kultūros, technologijų tyrinėjimus, bet ne į tautos atminties, etninės istorijos dalykus. Yra nusiteikimas tyrimus vykdyti taip, kad jie būtų parankūs Europos Sąjungos sampratai, kuo labiau nuasmeninant valstybinį nacionalumą ir tautiškumą. Nebereikia tyrimų, kurie kelia ir rodo mūsų objektyvią kultūrą ir jos vietą Europoje“, - apgailestavo profesorius.

Buvo bendras sutarimas

Situaciją, dėl kurios greičiausiai nutrūks tradicija teikti Nepriklausomybės stipendiją, lėmė dabartinės Seimo vadovybės delsimas atnaujinti LVAITADPK veiklą. Komisija Seimo nutarimu buvo įkurta dar 2004 metais, pasiūlius socialdemokratams parlamento vicepirmininkui Česlovui Juršėnui ir Vyteniui Andriukaičiui.

„Šis Seimo nutarimas parengtas atsižvelgiant į visuomenės veikėjų, specialistų, Istorijos instituto, Vilniaus universiteto specialistų, taip pat Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo pareiškimus, kuriais buvo atkreiptas dėmesys, kad atgimimo epochos 1988–1990 metų istoriniai archyviniai dokumentai nesutvarkyti, kol kas labai sunku surinkti tuos duomenis iš įvairių šaltinių“, - komisijos formavimo būtinumą prieš dešimtmetį įvardijo Č. Juršėnas.

2013 metų Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureatė dr. Giedrė Milerytė tyrinėja lietuvių ir lenkų santykius emigracijoje. /Olgos Posaškovos (lrs.lt) nuotrauka

Seimo įsteigta institucija, kurioje visuomeniniais pagrindais dirbo politikos lyderiai, buvę Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio, kitų organizacijų vadovai, akademinės bendruomenės atstovai, buvo įpareigota atlikti Lietuvos Atgimimo laikotarpio istorinės medžiagos būklės tyrimą ir įvertinimą, koordinuoti Tautos istorinės atminties įamžinimo veiklą, taip pat - rengti bei koordinuoti Lietuvos valstybės atkūrimo svarbiausių datų ir atmintinų metų paminėjimo programas.

Komisijos, kuriai vadovavo tuo metu pareigas einantys Seimo pirmininkai, darbas buvo atnaujinamas sulig kiekviena nauja parlamentarų kadencija. Procesas kuriam laikui buvo įstrigęs tik 2008-aisiais, kai į valdžią netikėtai patekusi dabar nebeegzistuojanti Tautos prisikėlimo partija ir jos lyderis Arūnas Valinskas, tapęs Seimo pirmininku, suabejojo istorinės atminties įamžinimo prasmingumu.

Paskutinįsyk komisijos, vadovautos Seimo pirmininkės Irenos Degutienės, sudėtis buvo patvirtinta 2011 metais. Po pastarųjų Seimo rinkimų I. Degutienė, einanti parlamento vicepirmininkės pareigas, 2013-ųjų balandžio pradžioje įregistravo naują Seimo nutarimo projektą, kuriuo siūloma toliau pratęsti beveik nepakitusios LVAITADPK veiklą.

„Pasikeitus Seimo daugumai ir Seimo vadovybei nebuvo nei atnaujinta komisijos sudėtis, nei paskirtas jos pirmininkas. Daugiau neturiu ką pasakyti. Kodėl komisijos veikla neatnaujinama, gal geriau paklausti didžiausios parlamente Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės Irenos Šiaulienės“, - I. Degutienės atsakymą LŽ perdavė jos atstovai.

Ne tos pavardės

Kad būtent I. Šiaulienė Seimo valdybos posėdžiuose nuolat siūlo atidėti LVAITADPK veiklos pratęsimą, sakė girdėjęs ir prof. B. Genzelis, ir kai kurie kiti buvę komisijos nariai. Tuo metu Socialdemokratų frakcijos seniūnė, kalbėdama su LŽ, ugnį kreipė į dabartinę Seimo pirmininkę „darbietę“ Loretą Graužinienę.

„Procesas nėra užstrigęs, tik, matyt, dar nebaigtas derinti. Buvo iniciatyva (pratęsti komisijos darbą – red.), bet nebuvo baigta derinti dėl personalijų. Kadangi tai yra delikatus dalykas, nenorėčiau nieko vardyti. Seimo valdyba, jeigu ji mato būtinybę, kad tokia komisija turi būti sudaryta, šitą klausimą turėtų aptarti, baigti derinti, tada teikti tvirtinti, o ne paskelbti pavardes ir paskui jas braukyti ar panašiai. Ne tai, kad kažkieno pavardės netinka, bet turėtų būti kaip galima labiau bendru sutarimu apsispręsta. Bet kadangi Seimui nevadovauju, tai nieko daugiau pasakyti negaliu“, - aptakiai dėstė politikė.

Neįžvelgia svarbos

Buvęs LVAITADPK vicepirmininkas Valentinas Stundys neabejojo, kad dabartinė Seimo vadovybė laikosi neigiamo požiūrio į istorinės atminties įamžinimu užsiimančią instituciją. „Jei Seimui rūpi parlamentarizmo istorijos dalykai ir suvokiama jų svarba, nekyla jokių problemų sudarant komisiją, kaip buvo per ankstesnes kadencijas. Dabar matyti aiškus neigiamas nusistatymas. Gali būti, kad neįtinka ir kai kurių komisijos narių pavardės – juk dabar vyksta politinės varžytinės dėl galimybės kur nors dominuoti“, - teigė jis.

Nepriklausomybės Akto signataras Romas Gudaitis, dešimtmetį dirbęs komisijoje, tvirtino, kad anksčiau LVAITADPK veiklos niekada nebuvo bandyta politizuoti. „Aš ir kiti komisijos nariai džiaugėmės, jog esame nepriklausomi nuo politinės konjunktūros ar Seimo rinkimų rezultatų. Kuravome svarbiausius mūsų valstybingumo istorijos klausimus nepriklausomai nuo politinių vėjų. Manau, dabartinę situaciją lėmė subjektyvios aplinkybės: ši Seimo vadovybė greičiausiai nelaiko tokio darbo prioritetiniu“, - svarstė R. Gudaitis.

Panašią nuomonę išsakė ir kitas komisijos narys, UNESCO Lietuvos nacionalinės komisijos pirmininkas dr. Romas Pakalnis. „Ši Seimo vadovybė greičiausiai nesuvokia LVAITADPK veiklos reikšmės, nes tie žmonės nebuvo aktyvūs nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo dalyviai. Nesakau, kad jie buvo kenkėjai, bet tie, kas aktyviai dalyvavo, žino truputį daugiau ir kartais yra nepatogūs, nes pasako savo nuomonę. Gal čia pagrindinė priežastis“, - kalbėjo jis.

R. Pakalnio manymu, Seimo valdybai galėjo nepatikti tvirtinti pateikta komisijos sudėtis. „Bet jei mes bijome savo žmonių, skirtingų nuomonių, skirtingų pasiūlymų, tada pas mus nebekvepia tuo gražiu žodžiu, kuris vadinasi „demokratija“, - tvirtino 10 metų komisijoje dirbęs ekspertas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"