TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimas: balsavimo statistika pribloškia

2016 07 02 6:00
Vidutiniškai kiekvienas šios kadencijos Seimo narys dalyvavo 54 proc. visų balsavimų. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Parlamento posėdžių salėje neužsisėdi ne tik tautos išrinktieji, einantys ir ministrų pareigas. Skaičiai liudija, kad Seimo pirmininkė, jos pavaduotojai, ryškiausi opozicijos atstovai šią kadenciją dalyvavo mažiau nei pusėje balsavimų.

Antai Seimo vadovė Loreta Graužinienė balsavo 2006 kartus (iš viso surengti 4663 balsavimai). Statistika rodo, kad maždaug 45 parlamentarai dalyvauja mažiau nei pusėje visų balsavimų.

Kvorumo problema

Skaičiuojama, kad vidutiniškai kiekvienas šios kadencijos Seimo narys dalyvavo 54 proc. visų balsavimų. Tai reiškia, kad šalies gyvenimą lemiantys teisės aktai priimami vos pusės tautos išrinktųjų balsais, o kartais įstatymus laimina vos kelios dešimtys parlamentarų. Akivaizdi ir kita tendencija – šios kadencijos Seimo nariai nelinkę užsisėdėti plenarinių posėdžių salėje. Patys parlamentarai juokauja, kad per vakarinius Seimo posėdžius, kai juose lieka itin mažai politikų, gali būti priimti, atrodytų, keisčiausi pasiūlymai, kuriems patvirtinti nereikia kvalifikuotos daugumos.

Kita vertus, netrūksta atvejų, kai tuščios kėdės bado akis per balsavimus svarbiais klausimais. Antai pastaruoju metu balsuojant dėl socialinio modelio įstatymų po pietų nuolat trūkdavo kvorumo. Dėl to paties projekto rengti keli balsavimai, kol susirinkdavo reikiamas skaičius parlamentarų.

Statistika atskleidžia, kad, tarkime, ministrų pareigas einantys Seimo nariai dalyvauja tik kas dešimtame balsavime. Premjeras Algirdas Butkevičius nuo kadencijos pradžios dalyvavo 440 balsavimų. Reti svečiai parlamente – ir kultūros ministras „darbietis“ Šarūnas Birutis, teisingumo ministras socialdemokratas Juozas Bernatonis ir jo partijos bičiulis krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Nebalsuodami reiškia poziciją

Ne itin uolių plenarinių posėdžių lankytojų apstu tiek valdančiųjų, tiek opozicijos gretose. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas, opozicijos lyderis Andrius Kubilius nuo kadencijos pradžios dalyvavo 1992 balsavimuose iš 4663.

Panašūs skaičiai – ir kitų opozicijos veikėjų. Tarkime, konservatorių Rasos Juknevičienės, Dainiaus Kreivio, Agnės Bilotaitės. „Buvo atvejų, kad sirguliavau, buvo, kad buvau ne Seime, turėjau traumų, negaliu pasakyti. Bet buvo ir tokių atvejų, kai frakcija sutarė kai kuriais klausimais nebalsuoti“, – komentavo pastaroji.

Parlamentarė pripažino, kad tendencija, kai ryte būna daug parlamentarų, o popiet – mažiau, egzistuoja, tačiau paaiškinti ją esą sunku. „Reikėtų žiūrėti į svarstomus klausimus, frakcijas, situacijas“, – sakė ji.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas taip pat pripažino minėtą tendenciją. „Palyginti mažiau dalyvauju plenariniuose posėdžiuose, ypač vakariniuose ketvirtadieniais. Mano darbotvarkė skelbiama viešai. Pavyzdžiui, užvakar po pietų išvažiavau į Kauną, himno salėje (baigiant sesiją – aut.) jau nebegiedojau. Taigi, visi balsavimai praleisti“, – pasakojo jis.

Liberalas pabrėžė, kad dalyvavimo balsavimuose statistika dar neatspindi Seimo nario aktyvumo. Kartais priimant įstatymą pasiūloma gausybė pataisų ir dėl kiekvienos balsuojama. „Tas mygtuko spaudymas mažai ką rodo“, – tikino jis.

Nieko nauja

Politologas Algis Krupavičius svarstė, kad esant problemai dėl plenarinių posėdžių lankomumo Seimo statute galėtų būti formuluojami griežtesni reikalavimai. Tačiau neaktyvus dalyvavimas posėdžiuose, anot jo, ne vien šios kadencijos parlamento bėda.

„Jei dabartinį Seimą lygintume su ankstesniu, ši dauguma dar pakankama, ankstesnė buvo „prie išsivaikščiojimo ribos“. Reikėjo, kad parlamentarai dažniau dalyvautų balsavimuose“, – sakė politologas. Tai, kad vakarinių posėdžių pabaigoje galima prastumti net keisčiausią idėją, A. Krupavičius laiko bloga praktika. „Taip neturėtų būti, bet taisyklėmis tokio elgesio nesureguliuosi“, – pažymėjo jis.

Parlamentarai vertinami ne vien pagal tai, kiek laiko praleidžia balsuodami: vieni jų yra aktyvūs kalbėtojai, kiti teikia daug pasiūlymų, dar kiti intensyviai dirba su rinkėjais vienmandatėse apygardose. „Labai pasyvius Seimo narius rinkėjai anksčiau ar vėliau nubaudžia“, – reziumavo A. Krupavičius.

5 rekordininkai ir 5 autsaideriai

Šaltinis: lrs.lt

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"