TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimas darbo santykius kreips liberalesniu keliu

2015 10 16 6:00
Įstatymų paketą vakar pristatinėjusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė „darbietė“ Algimanta Pabedinskienė išgirdo nemažai piktų pastabų. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Visuomenėje aistras nuo pavasario kaitinantis naujasis socialinis modelis pristatytas Seimui. Vienu svarbiausiu valdančiosios koalicijos ketverių metų darbu vadinamą įstatymų paketą planuojama priimti gruodį, bet oponentai finalą prognozuoja tik kitąmet.

Chaosas, kratinys, mišrainė, nekvalifikuotas teisės aktas – tokius ir panašius epitetus Seimo opozicija vakar lipdė 7 pagrindinius ir 27 lydimuosius įstatymus suvienijusiam socialinio modelio projektui. Valdantieji savo vertinimais buvo santūresni, nors optimizmu taip pat netryško. Jau nuo ryto dalis opozicijos siūlė pateikimo procesą atidėti, kad Vyriausybė iki galo sutvarkytų teikiamus dokumentus.

Politikai projektuose pasigedo rugsėjo pabaigoje Trišalėje taryboje suderintų ir atmestų nuostatų, nuogąstavo dėl daugybės Seimo teisininkų surašytų pastabų. Daugiau kaip dvi valandas Seimo tribūnoje prieštaringai vertinamų įstatymų paketą pristatinėjusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė „darbietė“ Algimanta Pabedinskienė vakar išgirdo nemažai piktų pastabų. Aršiausias egzaminuotojas buvo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkas konservatorius Rimantas Jonas Dagys. „Žmogiškai jus užjaučiu, bet apsiėmėte būti ministre, todėl turite priimti visą atsakomybę už tokius įstatymus“, – paguodė jis A. Pabedinskienę, mandagiai Seimo nariams dėkojusią už kiekvieną klausimą. Socialinio modelio pateikimui pritarė 82 parlamentarai, buvo prieš ir susilaikė po 16.

Remtasi kitų patirtimi

Svariausias socialinio modelio akcentas – naujasis Darbo kodekas (DK). Autorių teigimu, projektu siekiama pakeisti darbo santykių reglamentavimą bei juos liberalizuoti. Be kita ko, siūlomas supaprastintas darbo sutarčių sudarymas, jų keitimas, nutraukimas, numatoma galimybė lanksčiai nustatyti darbo laiko režimą. Keistųsi kasmetinių atostogų skaičiavimas, būtų paprastesnis atleidimo iš darbo teisinis reguliavimas. A. Pabedinskienė tikino, kad naujasis projektas parengtas atidžiai išnagrinėjus ne vienos valstybės analogiškus dokumentus, remtasi ten egzistuojančia patirtimi. „Tačiau būtų neteisinga perkelti kažkurios šalies reglamentavimą, nes mes turime savo ypatumus ir realijas. Todėl projektas visuminis, taikytas mūsų šaliai“, – sakė ministrė.

Teigiamai DK vertino Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis. Jis prognozavo, kad naujovės leis lengviau „žengti ekonominio konkurencingumo keliu“, paskatins didesnę ekonominę plėtrą ir daugiau darbo vietų, užtikrins didesnes pajamas. „Turime priimti ir žengti koja kojon su gyvenimu“, – teigė E. Masiulis.

R. J. Dagio nuomonė buvo priešinga. „Šis kūrinys neatlaiko jokios kritikos. Tokio nekvalifikuoto, prasto teisinio dokumento akyse nesu matęs. Kai nėra parako, neužimsi ir pilies“, – pareiškė konservatorius.

Sutarimo trūksta

A. Pabedinskienė vakar neslėpė, kad Trišalėje taryboje su profsąjungomis ir darbdaviais pavyko suderinti 81 proc. DK nuostatų, dėl 19 – fiksuotos skirtingos nuomonės. Kad sutarimo pagrindiniais klausimais rasti nepavyko, pripažino ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovas Artūras Černiauskas. „Darbo kodeksą sudaro 240 straipsnių. Galima sakyti, dėl 200 straipsnių sutarimas rastas. Bet yra 40 esminių straipsnių – darbo laikas, apmokėjimas, budėjimas namuose, išeitinės kompensacijos ir kiti, dėl kurių susitarimą rasti sunkiausia. Nepasiektas susitarimas dėl streiko, mamadienių, tėvadienių, atostogų mokslui“, – vakar teigė profsąjungų vadovas. Pasak jo, po svarstymo Trišalėje taryboje dokumentas gerokai pasikeitė. „Anksčiau tai buvo vien darbo santykių liberalizavimo projektas, dabar atsirado ir socialinių aspektų“, – tvirtino A. Černiauskas. Jis kartu nuogąstavo, kad tokius svarbius socialinius dalykus svarstydami Seimo nariai neįsiveltų į politikavimą ir įstatymai „nebūtų įtraukti į priešrinkiminę žaidimų areną“.

Ne mažiau svarbesnės ir kitos socialinio modelio sudedamosios dalys – valstybinio socialinio draudimo, užimtumo, ligos ir motinystės, pensijų įstatymų projektai. Prieštaringų vertinimų sulaukė siūlymai įvesti socialinio draudimo įmokų viršutinę ribą, mažinti įmokas į socialinio draudimo fondą, bazinę pensiją pamažu perkelti į valstybės biudžetą, iki 67-erių ilginti pensinį amžių. „Siūlote įvesti viršutinę ribą ir mažinti darbdavio mokamas įmokas „Sodrai“. Kai jos mažės, automatiškai mažės mūsų pensijos. Kaip kompensuosite „Sodros“ ir kiekvieno gyventojo praradimus?“ – ministrės klausė Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas.

„Siūloma mažinti socialinio draudimo mokestį, bet nenumatoma, iš ko padengti atsirasiančią skylę. O pensininkų daugės. Tai iš ko bus mokamos pensijos? Pensininkai, galvokite, kaip išgyvensite“, – patarė R. J. Dagys. A. Pabedinskienė parlamentarus ramino, kad pokyčiai bus vykdomi tik įvertinus valstybės ekonomines galimybes.

Žingsnis į priekį

Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės teigimu, socialinis modelis taps vienu svarbiausių šios koalicijos darbų. „Socialinis modelis yra labai svarbus šalies ateičiai, jos vystymosi perspektyvoms ir darbo santykių modernizavimui. Neabejoju, kad jo naudą pajus tiek darbuotojai, tiek darbdaviai. Jo nagrinėjimas Seime privalo būti greitas ir konstruktyvus. Esu įsitikinusi, kad socialinio modelio priėmimas taps milžinišku mūsų valstybės žingsniu į priekį“, – vakar pareiškė Vokietijoje viešinti Seimo vadovė.

Premjeras Algirdas Butkevičius prognozavo, kad, priėmus socialinį modelį, iš darbo atleidžiami žmonės pradės gauti realias išmokas. Šiuo metu per 90 proc. darbuotojų išeina savo noru ir išmokų negauna. Vyriausybės vadovas taip pat įsitikinęs, kad priėmus įstatymus šalyje pradės augti darbo užmokestis. „Darbdavys žinos, kad galės motyvuoti darbuotoją. Tuomet jis geriau atskleis savo gebėjimus, parodys kompetenciją“, – sakė A. Butkevičius.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"