TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimas ėmėsi prezidentės pataisų prieš propagandą

2014 12 16 14:13
sxc.hu nuotrauka

Į Seimą grįžusios patobulintos šalies vadovės Dalios Grybauskaitės pataisos dėl kovos su priešiška propaganda antradienį buvo sutiktos palankiai.

Už Visuomenės informavimo įstatymo pataisas po pateikimo balsavo 58 parlamentarai, 7 buvo prieš, 17 susilaikė. Pataisas palaikė konservatoriai, liberalai, mišrios Seimo narių grupės nariai, didžioji dalis socialdemokratų, taip pat dalis „darbiečių“ ir „tvarkiečių“. Vieninteliai Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai vieningai pasisakė prieš.

Tuo metu spalį pateiktam pirminiam projekto variantui dėl rusiškos produkcijos mažinimo parlamentas nepritarė ir grąžino iniciatoriams tobulinti.

Naujai pateiktos pataisos numato, kad už karo propagandą, raginimus keisti konstitucinę santvarką ir kėsintis į šalies suverenitetą galėtų būti baudžiami tiek transliuotojai, tiek retransliuotojai.

„Imtis visuomenės informavimo teisinio reguliavimo pataisų paskaitino tai, kad šiuo metu veikiantis teisinis reguliavimas nepritaikytas informacinio karo sąlygoms ir neleidžia efektyviai kovoti su geopolitinės situacijos keliamais iššūkiais, tokiais kaip valstybę menkinančios informacijos skleidimas ir nacionalinio saugumo interesams kenkianti veikla visuomenės informavimo srityje“, - sakė pataisas pristačiusi prezidentės patarėja Rasa Svetikaitė.

„Informacijos laisvė yra labai svarbi, konstitucinio lygmens teisė, garantuojama kiekvienam iš mūsų. Ne mažiau svarbu užtikrinti, kad dangstantis informacijos laisve nebūtų toleruojami veiksmai, kuriais kėsinamasi į kitas ne mažiau svarbias Konstitucijos ginamas vertybes, todėl informacijos laisvė nesuderinama su nusikalstamais veiksmais, tautinės, rasinės ir socialinės neapykantos, prievartos, dezinformacijos kurstymu, šmeižtu, karo propaganda. Dezinformacijai ir propagandai negali būti taikomi informacijos laisvės standartai“, - kalbėjo patarėja.

Pritarus po pateikimo, pataisas toliau svarstys parlamentiniai komitetai. Svarstymas plenariniame posėdyje numatytas pavasario sesijoje.

Už pataisas balsuoti raginęs Seimo narių mišrios grupės atstovas Algirdas Vaclovas Patackas sakė, jog teikdama Visuomenės informavimo įstatymo pataisas prezidentė „nuosekliai vykdo savo kaip vyriausiojo kariuomenės vado pareigas“.

Tuo tarpu prieš kalbėjusi socialdemokratė Birutė Vėsaitė sakė pripažįstanti, jog pataisos „gerokai patobulintos“, tačiau jas vertino kaip cenzūros įvedimą. „Džiaugiuosi, kad įstatymas atvyko gerokai patobulintas ir, matyt, ne veltui jį atmetėme pirmuoju skaitymu. Bet, kaip bežiūrėtumėm, tai vis dėl to yra cenzūros įvedimas. O geriausias atsakas - gerai informuota Lietuvos visuomenė, piliečiai“, - sakė B.Vėsaitė.

Pagal šalies vadovės Seimui teikiamas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, bauda transliuotojams ir retransliuotojams galėtų siekti iki 3 proc. metinių pajamų. Naujas siūlomas priemones D.Grybauskaitė argumentuoja tuo, jog „Lietuva šiuo metu gyvena informacinio karo sąlygomis“.

Įstatymo projektu taip pat siūloma drausti vienus metus teikti valstybės paramą karo propagandą ar raginimus keisti konstitucinę santvarką paskelbusiai žiniasklaidai.

Pagal pataisas, gavus duomenų apie transliuotojų nusikaltimus prieš Lietuvos valstybę ar „nacionaliniam saugumui grėsmę turinčius ryšius su atitinkamomis organizacijomis“, Lietuvos radijo ir televizijos komisija atsisakytų išduoti licenciją.

Aiškinamajame rašte teigiama, kad rusiškas televizijos programas, per kurias rodoma propaganda, nuolat stebi 15 proc., arba 400 tūkst., Lietuvos gyventojų.

Spalį Seimas nepritarė kitoms prezidentės teiktoms Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms, kuriomis siūlyta mažinti rusiškos televizijos produkcijos transliavimą.

Valstybės vadovė tuomet siūlė įtvirtinti, kad ne mažiau kaip 90 proc. Lietuvoje retransliuojamų televizijos programų kiekio turėtų būti oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis, išskyrus specializuotus (teminius) paketus. Šią pataisą ji taip pat grindė padažnėjusiomis informacinėmis atakomis ir priešiška propaganda.

Prezidentūros teigimu, šiuo metu iki 30 proc. visų retransliuojamų programų Lietuvoje sudaro rusiška produkcija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"