TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimas ėmėsi projekto dėl V.Landsbergio apsaugos

2014 01 23 12:46
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Seimas ėmėsi nagrinėti projektą dėl buvusio Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko europarlamentaro Vytauto Landsbergio apsaugos iki gyvos galvos.

Ketvirtadienį po pateikimo 52 Seimo nariams balsavus už, 13 - prieš, 25 susilaikius pritarta atitinkamai Vadovybės apsaugos įstatymo pataisos projektui. Projektą toliau svarstys Seimo komitetai.

Už projektą balsavo konservatoriai, dalis Darbo partijos frakcijos atstovų. Prieš buvo arba susilaikė didesnė dalis socialdemokratų, vieningai prieš balsavo Lietuvos lenkų rinkimų akcija. "Tvarkiečių" balsai pasiskirstė abejose pusėse.

Pataisas pristačiusi Seimo pirmininkė Darbo partijos vadovė Loreta Graužinienė pažymėjo, jog V.Landsbergis saugomas ir šiuo metu, tik apsauga skirta vidaus reikalų ministro įsakymu, o ne įstatymu, ir dėl to neužtikrinamas lėšų poreikis.

"Teikiu tam, kad būtų sutvarkyta teisinė bazė, ir (būtų saugomas - red.) ne ministro įsakymu, kuris nesuponuoja lėšų paskyrimo, o įstatymu", - pristatydama pataisą sakė L.Graužinienė.

Vadovybės apsaugos įstatymo pataisos projektu iki gyvos galvos užtikrinama apsauga Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui ir prezidentui.

Konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė sveikino Seimo pirmininkę, pateikusią projektą dėl V.Landsbergio apsaugos, vadindama tai brandžiu sprendimu.

"Noriu pasveikinti Seimo pirmininkę, kuri pasiūlė labai racionalų optimalų sprendimą, ir man kaip tik patinka, kad čia nėra partiškumo spalvos ir nėra išreiškiamas siauras subjektyvus partikuliarinis interesas. Tai tik rodo, kad sprendimas yra pribrendęs", - sakė konservatorė.

Tuo tarpu socialdemokratas Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas siūlė vietoje apsaugos V.Landsbergiui skirti vairuotoją, teigdamas, jog tai kainuosią pigiau, o pati apsauga nereikalinga.

"Niekas nekvestionuoja pono V.Landsbergio nuopelnų atkuriant Lietuvos nepriklausomybę, bet neprasilenkime su realijom. Šitas įstatymo projektas kainuos valstybei milijoną litų per metus. Kitas dalykas, iš tikrųjų labai teisingai paklausė (aplinkos - red.) ministras Valentinas Mazuronis - nuo ko saugoti, nuo savų žmonių? Aš nemanau, kad kas nors Lietuvoj kaip nors kėsintųsi į vieną ar kitą asmenybę, kuri dalyvavo atkuriant nepriklausomybę. Aš galvočiau, kad reikėtų parengti kitą Seimo nutarimo projektą ir paskirti V.Landsbergiui vairuotoją, kad būtų įvertinti jo nuopelnai. Vairuotojas galėtų jį pavežioti, dėl garbaus amžiaus, o apsaugą skirti, kuri kainuotų keliskart daugiau, tikrai nemanyčiau, kad reikia", - kalbėjo B.Bradauskas.

Neeilinėje sesijoje taip pat buvo planuota teikti įstatymo projektą dėl valstybės vadovo statuso suteikimo V.Landsbergiui, tačiau dėl jo atitikimo Konstitucijai kilo abejonių Seimo teisininkams. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nusprendė projekto svarstyme daryti pertrauką, kad projektą inicijavusi Seimo pirmininkė galėtų jį patikslinti.

Dalis komiteto narių pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadai, jog siūlomas reguliavimas prasilenkia su konstitucine doktrina, nes 1990 metais kovo 11 dieną atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę ir priėmus Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą valstybės vadovo institutas jame nebuvo nustatytas.

Opoziciniai konservatoriai argumentavo, kad laikinojoje Konstitucijoje buvo numatytas aukščiausio šalies pareigūno institutas, kuris, pasak jų, reiškė ne ką kitą, o šalies vadovo pareigybę.

L.Graužinienės įregistruotame projekte konstatuojama, kad "Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas yra pirmasis 1990 metais kovo 11 dieną atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas". Taip pat dokumente nurodoma, kad Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas 1990-1992 metais turėjo ir vykdė "konstitucinius valstybės vadovo įgaliojimus, kurie prilygo prezidento įgaliojimams".

Parlamento pirmininkė siūlo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko valstybinį aprūpinimą nustatyti įstatymais ir kitais teisės aktais.

Seimo Teisės departamentas suabejojo, ar šis projektas neprieštarauja Konstitucijai, kur numatyta, kad valstybės vadovas Lietuvoje yra prezidentas.

Parlamento teisininkai priminė, 2000 metų Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą, kad "valstybės vadovo statusą Konstitucijoje nustatytam laikui įgyja tik vienas asmuo, t. y. Respublikos Prezidentas, kurį išrenka Lietuvos Respublikos piliečiai. Respublikos Prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas yra individualus, besiskiriantis nuo visų kitų piliečių teisinio statuso."

Kitame - 2002 metų - nutarime KT pareiškė, jog pagal Konstituciją įstatymų leidėjui neleidžiama nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigtas individualus, nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso besiskiriantis prezidento teisinis statusas ir sudarytos teisinės prielaidos kurį nors kitą asmenį prilyginti prezidentui – valstybės vadovui.

Teisininkai taip pat atkreipė dėmesį, kad KT yra konstatavęs, jog 1990 metais kovo 11 dieną atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę ir priėmus Laikinąjį Pagrindinį Įstatymą valstybės vadovo institutas jame nebuvo nustatytas. Toks institutas atsirado tik 1992 metais priimtoje Konstitucijoje. Be to, KT yra pasakęs, jog 1990–1992 m. dirbusios Aukščiausiosios Tarybos pirmininko statusas nėra tapatus Konstitucijoje įtvirtinto prezidento statusui.

V. Landsbergis Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko pareigas ėjo 1990-1992 metais.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"