TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimas eutanazijai užtrenkė duris

2016 03 21 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Šios kadencijos Seimas Eutanazijos įstatymo nesvarstys. Eilinį kartą socialdemokratės Marijos Aušrinės Pavilionienės projektas buvo išbrauktas iš sesijos darbotvarkės, neliko vilčių, kad prie bus grįžta rudenį, likus mėnesiui iki rinkimų.

Diskusijų laužus įžiebiantį Eutanazijos įstatymą šios, kaip ir ankstesnės, kadencijos Seimas paliko „už borto“. Tiek liberalcentristo Andriaus Burbos prieš ketverius metus parengtas projektas, tiek M. A. Pavilionienės pateikti variantai atkakliai būdavo braukiami iš darbotvarkės. Pirmąjį siūlymą myriop pasmerktiems ir nepakeliamą skausmą kenčiantiems žmonėms suteikti galimybę sąmoningai nutraukti gyvybę M. A. Pavilionienė įregistravo 2014-aisiais. Tuomet mūru prieš eutanazijos idėją stojo gausus Seimo narių, medikų bendruomenės, Bažnyčios atstovų būrys. Patobulintą projektą Seimo narė mėgino pateikti 2015-ųjų pavasario sesijai, tačiau ir vėl nesėkmingai. Kai kurie Seimo nariai įsitikinę, kad Eutanazijos įstatymas Lietuvoje neturi perspektyvų ir viliasi, kad jis niekada nebus priimtas.

Žmogaus teisė

Sveikatos reikalų komitetas (SRK) praėjusį antradienį eilinį kartą pasiūlė išbraukti projektą iš pavasario darbų programos. Pasak SRK pirmininkės „darbietės“ Dangutės Mikutienės, komitetas nepritarė eutanazijos įteisinimui ir mano, „kad kiekvienas žmogus turi prigimtinę teisę gyventi žmogiškojo orumo pilnatvėje nuo pat pradėjimo iki natūralios mirties visose gyvenimo situacijose“. „Manome, kad yra svarbesnių dalykų,kaip reglamentuoti paliatyviąją slaugą, užtikrinti vaistų tinkamumą, prieinamumą“, – plenariniame posėdyje svarstant sesijos darbų programą pareiškė SRK vadovė. Jos teigimu, už projekto išbraukimą balsavo 6 komiteto nariai, 2 buvo prieš. Žodį gavusi M. A. Pavilionienė pareiškė, kad demokratinėje valstybėje žmogaus teisės nuo gimimo iki mirties yra ir turi būti ginamos, saugomos, puoselėjamos. Tačiau, anot jos, net Seime pažeidžiama Seimo nario teisė pristatyti parengtą įstatymo projektą. „Eutanazijos įstatymui pritaria 61 procentas Lietuvos gyventojų ir dalis medikų visuomenės. Seimas neturi teisės ignoruoti Lietuvos piliečių nuomonės, nes ir žmogaus mirtis turi būti reglamentuota įstatymu, kuriuo būtų atsižvelgiama į žmogaus pasirinkimo teisę, žmogaus laisvą valią rinktis neskausmingą gyvenimo baigtį. Tačiau girdėjome, kad sveikatos komiteto pirmininkei žmogaus mirtis nėra svarbus dalykas“, – kalbėjo projekto autorė. Jos teigimu, ideologinės nuostatos neturėtų būti aukščiau žmogaus teisių, aukščiau įstatymo. „Išbraukdami Eutanazijos įstatymo projektą iš Seimo darbotvarkės, neišvengsime nei mirties baimės, nei pačios mirties. Nė vienas iš čia esančių nežino savo būties pabaigos, nežino, kad ta baigtis gali būti fiziškai ir psichiškai nepakeliama“, – sakė Seimo narė, ragindama projekto neišbraukti.

Yra kitas kelias

SRK vicepirmininkas konservatorius Antanas Matulas sakė džiaugiąsis, kad komiteto nuomonė dėl eutanazijos buvo beveik vieninga, ją palaikė ir Seimas. „Nežinau, ar iš viso žmogus turi turėti teisę pasirinkti mirti kito žmogaus rankomis. Nereikia propaguoti mirties kultūros, turime eiti kitu keliu“, – portalui lzinios.lt sakė A. Matulas. Pasak jo, žmogus privalo turėti galimybę pasenti ir numirti natūraliai, o valstybė turi užtikrinti, kad ta mirtis būtų ori, be skausmo. Šiuolaikinės technologijos tą padaryti leidžia. A. Matulas įsitikinęs, kad Lietuvoje iš viso negalima svarstyti eutanazijos įteisinimo. „Valstybėje, kuri neužtikrina orios senatvės, tinkamos medicininės priežiūros, deramo skausmo malšinimo, nesugeba aprūpinti medikamentais, eutanazija prilygtų žudymo įteisinimui“, – sakė parlamentaras. Be to, primesti medikams pareigą kažką žudyti – nehumaniška. „Lietuva, maža valstybė, šiuo požiūriu negali sekti kitų pavyzdžiu, nes tai būtų kelias į susinaikinimą“, – teigė SRK vicepirmininkas.

Pavojingas dalykas

2014 metų rugpjūtį pasirodžius pirmajam Eutanazijos įstatymo projektui Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė siūlymą įteisinti eutanaziją dėl galimo piktnaudžiavimo pavadinimo labai pavojingu dalyku. „Aš laikausi tokios taisyklės gyvenime, kad kiekvienas gimstame ir atsinešame savo likimą. Kokį atsinešame, tokį turime“, – tuomet sakė parlamento vadovė. Eutanazija legalizuota Nyderlanduose, Belgijoje, Liuksemburge. 2014 metų pradžioje Belgijos parlamentas įteisino sunkia ir mirtina liga sergančių nepilnamečių eutanaziją, be jokio amžiaus apribojimo, remiantis paties vaiko apsisprendimu mirti, psichologui patvirtinus, kad jis yra pajėgus tai nuspręsti, taip pat su tėvų sutikimu. Nyderlanduose eutanazija leidžiama nuo 12 metų. Teisę sąmoningai nutraukti gyvybę turi ir penkių JAV valstijų – Vermonto, Oregono, Vašingtono, Naujosios Meksikos ir Montanos – gyventojai. Kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, Indijoje, Meksikoje, yra legali pasyvioji eutanazija, kai nepagydomai sergančiam ligoniui nebetaikomas gydymas, kuris tik pailgintų jo kančias.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"