Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
LIETUVA

Seimas gali suerzinti Briuselį

 
2016 12 02 6:00
Tomas Tomilinas: „Norime į procesą įtraukti kuo daugiau socialinių partnerių, dar padiskutuoti, kad tą reformą būtų galima vadinti struktūrine.“ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nusiteikimas pusmečiui atidėti naujojo socialinio modelio, o kartu ir Darbo kodekso (DK) įsigaliojimą – valdančiųjų nenoras pradėti svarbią reformą nuo socialinio konflikto. Tokį argumentą nepatikliai sutikusi opozicija perspėjo, kad nepamatuoti sprendimai gali pakenkti Lietuvos, kaip finansiškai patikimos šalies, prestižui.

Seimas pradėjo svarstyti valdančiųjų „valstiečių“ ir socialdemokratų pasiūlymą iki 2017 metų liepos 1 dienos atidėti DK ir dar dviejų dešimčių socialinio modelio įstatymų įsigaliojimo terminą. Iniciatoriai pabrėžė, kad bet kuriuo atveju pagrindinio reformos tikslo – darbo santykių liberalizavimo – bus siekiama toliau. Vakar projektams pritarta po pateikimo, į plenarinių posėdžių salę jie grįš po dviejų savaičių, kai savo žodį tars Seimo komitetai.

Opozicija kritikavo valdančiųjų siekį į krūvą suplakti DK ir kitų socialinio modelio įstatymų įsigaliojimo atidėjimą. Esą jie visiškai neparengti svarstyti ir tik sukels sumaištį. Neigiamą poziciją dėl DK stabdymo vakar išreiškė ir laikinasis premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius.

Tarsis su socialiniais partneriais

Pakeitimus pristatęs Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkas „valstietis“ Tomas Tomilinas tikino, kad jie reikalingi siekiant nepradėti reformos nuo socialinio konflikto. Pasak jo, taisant DK darbo santykių liberalizavimas bus išlaikomas. „Norime į procesą įtraukti kuo daugiau socialinių partnerių, dar padiskutuoti, kad tą reformą būtų galima vadinti struktūrine“, – teigė T. Tomilinas.

Anot politiko, per pusmetį Trišalėje taryboje bus sutarta dėl pataisų, kuriomis būtų labiau subalansuoti darbuotojų ir darbdavių interesai. „Labai svarbu atkurti trišalio formato autoritetą“, – pabrėžė „valstietis“. Jei socialinio modelio pataisos vis dėlto įstrigtų Trišalėje taryboje, politiko žodžiais, liktų galioti jau priimti įstatymai.

Perspėjo dėl Briuselio

Konservatorius Andrius Kubilius pranešėjo klausė, ar šis žino, kad su naujojo DK įgyvendinimu kitų metų biudžete susieti 250 mln. eurų. „Jei Briuselis nepripažins, kad jie reikalingi socialinei reformai vykdyti, iš kokių lėšų didinsite pensijas?“ – domėjosi Seimo narys. T. Tomilinas patikino, kad, nepaisant jokių įstatymų atidėjimo, pensijų indeksavimas prasidės sausį – dėl to jos padidės vidutiniškai 15 eurų, taip pat bus išplėstas motinų ir slaugytojų draudimas. Jo teigimu, DK atidėjimas bei „Sodros“ ribų atsisakymas sumažins „spaudimą biudžetui“ ir jo deficitą.

Finansų ministerijos skaičiavimais, atidėjus DK ir su juo susijusių įstatymų įsigaliojimą būtų sutaupyta 81 mln. eurų. Pasak T. Tomilino, kad valstybės reputacijai nebūtų suduotas smūgis, visiems politikams reikės stengtis įtikinti Europos Komisiją, jog Lietuvoje numatyta reforma tikrai vyksta. „Jei visuomenė tikės ta reforma, tada ir EK apsispręsti bus lengviau“, – sakė „valstietis“.

Liberalas Gintaras Steponavičius aiškino, kad jo frakcija nepalaikys svarstomų projektų dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, tai esąs „blogas signalas norintiems dirbti ir daugiau užsidirbti“, taip pat tiems, kurie planuoja investicijas ar plėtrą. Be to, kaip priminė G. Steponavičius, nemažai kompromisų jau padaryta taisant DK pagal prezidentės pastabas.

A. Kubilius ragino neskubėti ir palaukti Vyriausybės pasiūlymų, nes kitaip, jo žodžiais, bus ne socialinis modelis, o „vudu ar šamaniškas modelis“. „Dėl jo bus gėda kreiptis į Briuselį“, – pareiškė konservatorius.

Neišmintingas elgesys

Laikinojo premjero A. Butkevičiaus nuomone, stabdyti socialinio modelio įsigaliojimą – neišmintinga ir neatsakinga. Jis kartojo, kad projektus, išanalizavę pasaulio valstybių praktiką, parengė geriausi specialistai. „Įvertinta dabartinė finansinė situacija, galimas struktūrinės reformos poveikis mūsų ekonomikai“, – sakė A. Butkevičius. Jis priminė, kad priimant socialinį modelį ir DK buvo numatyta, kad visus 2017 metus būtų vykdoma stebėsena, kuri atskleistų, kokios įstatymų nuostatos kliūva.

Be DK įsigaliojimo atidėjimo, Seime pradėti svarstyti projektai, kuriais siūloma iš Valstybinio socialinio draudimo įstatymo išbraukti nuostatą, kad terminuotoms darbo sutartims nedarbo draudimo įmokos tarifas būtų didinamas dukart. Taip pat siūloma visiškai atšaukti Seimo anksčiau numatytas „Sodros“ įmokų ribas ir valdžios įsipareigojimą darbdaviams kasmet po 1 procentinį punktą mažinti darbdavio įmoką „Sodrai“, kuri dabar siekia 31 procentą. Lietuva EK prašo naująjį socialinį modelį pripažinti struktūrine reforma ir su juo susijusioms išlaidoms taikyti išlygą, skaičiuojant 2017 metų viešųjų finansų deficitą.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"