TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimas imasi rinkimų įstatymų revizijos

2013 09 12 6:00
Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Seimas skubos tvarka ketina priimti pirmuosius keturis iš šešių naujojo Rinkimų kodekso įstatymus. Pagrindinės naujovės – rinkimuose kandidatus galėsiantys kelti visuomeniniai komitetai, kitokia Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) formavimo tvarka ir ankstesnis kandidatų pavardžių viešinimas.

Kitų metų gegužę vyksiantys prezidento ir Europos Parlamento (EP) rinkimai bus rengiami pagal kiek patobulintas taisykles. Prieš gerą pusmetį Seimo valdybos suburta darbo grupė, kuriai pavesta parengti naują Rinkimų kodeksą, parlamentarams pateikė pirmuosius atnaujintus rinkimų įstatymų projektus.

Pagal Seimo patvirtintą koncepciją kodekso kūrimas vyksta trimis etapais. Pirmuoju etapu šį rudenį bus priimti Prezidento, EP rinkimų, VRK bei Politinių kampanijų finansavimo bei kontrolės įstatymų pakeitimai. Kitų metų pavasarį planuojama palaiminti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo naujoves (rinkimai 2015 metų pradžioje). Trečiajam etapui paliktas Seimo rinkimų įstatymas, kurio naujovės bus taikomos per rinkimus, vyksiančius 2016-aisiais. Šiuos patobulinimus ketinama priimti 2015 metų rudenį.

Keisti būtų sunkiau

Anot kodeksą rengiančios darbo grupės vadovės Virginijos Baltraitienės, pirmuosius keturis įstatymus galima būtų priskirti prie lengvesniųjų kategorijos. Sudėtingiausi dalykai laukia tobulinant Seimo bei savivaldybių tarybų rinkimus reglamentuojančius teisės aktus.

“Rinkimų kodeksas – konstitucinis įstatymas. Jo nebūtų galima kaitalioti kada panorėjus, kaip dabar, beveik prieš kiekvienus rinkimus. Norint ką nors pataisyti reikės 84 Seimo narių balsų“, - LŽ sakė ji.

Pasak darbo grupės vadovės, Prezidento rinkimų bei Politinių kampanijų finansavimo įstatymai liko beveik tokie kaip iki šiol, suvienodintos tik kai kurios sąvokos. “Šiek tiek keitėsi EP rinkimų įstatymas. Įvedame visiškai naują institutą – visuomeninį komitetą”, - aiškino V.Baltraitienė. Tai reiškia, kad kandidatus rinkimuose galėtų kelti ne tik partijos, bet ir į komitetą susibūrę nepartiniai asmenys. „Tiek partijos, tiek visuomeniniai komitetai turės surinkti po 10 tūkst. parašų. Manome, kad tai nėra daug, nes kandidatuojantiems prezidento rinkimuose būtina surinkti 20 tūkst. parašų“, - teigė V.Baltraitienė. Visuomeninių komitetų institutą planuojama įteisinti ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme.

Naujovių būtų ir formuojant VRK. Be kita ko, numatoma, kad savo kandidatus į šią komisiją galės siūlyti vidaus reikalų ir finansų ministrai. Kandidatai turės išmanyti mokesčių administravimą ir viešojo saugumo klausimus. „Norime, kad atsakomybę už kandidatus į VRK prisiimtų konkretūs juos delegavę asmenys“, - pabrėžė darbo grupės vadovė. Ji vylėsi, kad pateiktus projektus Seimas patvirtins skubos tvarka.

Prisidėtų darbo

Kodeksą rengiančios darbo grupės narys VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas spėjo, kad iš minėtų naujovių tam tikrą nepasitenkinimą gali sukelti numatomas reikalavimas ne tik visuomeniniams komitetams, bet ir partijoms surinkti po 10 tūkst. parašų.

„Didžiosioms partijoms tai padaryti bus lengva, bet tos, kurios neturi didesnio rinkėjų palaikymo, turbūt bus nepatenkintos“, - spėjo jis. Be to, anot VRK vadovo, numatyta, kad mėnesiu anksčiau nei iki šiol bus skelbiamos rinkimuose dalyvausiančių kandidatų pavardės. „Parašų rinkėjų lapuose jau būtų nurodytos kandidatų pavardės, kad rinkėjai žinotų, už ką pasirašo“, - LŽ sakė Z.Vaigauskas. Kadangi VRK padaugės darbo, ketinama prašyti Seimo įrašyti į įstatymus statistinio parašų metodo tikrinimo galimybę.

V.Gapšys – į prezidentus?

Darbo partijos frakcijos atstovė V.Baltraitienė teigė ketinanti teikti ir pačios parengtas su rinkimais susijusias Konstitucijos pataisas. Jos nuomone, pribrendo reikalas įteisinti nuostatą, kad į valdžią negalėtų būti renkami 70 ir daugiau metų sulaukę asmenys. Pasak politikės, tai būtų natūralu, nes valstybės tarnyboje nustatytas 65 metų amžiaus cenzas. „Jei norime, kad į politiką ateitų daugiau jaunimo, turime tai padaryti. Garbingo amžiaus sulaukę asmenys save realizuoti gali ir kitose srityse“, - įsitikinusi V.Baltraitienė.

„Darbietė“ taip pat mano, kad atėjo laikas iki 35 metų nuleisti kartelę kandidatams, ketinantiems varžytis dėl prezidento posto. Pagal dabartinį įstatymą prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip 40 metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu. „Dabar jaunimas bręsta daug anksčiau nei prieš 10 metų. Jau 35-erių jis turi nemažą darbo patirtį, šeimą“, - sakė V.Baltraitienė.

Jei Seimas artimiausiais metais įteisintų tokią nuostatą, 2019-aisiais vyksiančiuose prezidento rinkimuose galėtų kandidatuoti ir ambicijų tapti Seimo pirmininku šiuo metu neslepiantis Darbo partijos (leiboristų) lyderis Vytautas Gapšys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"