TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimas imsis reanimuoti Laisvės premijų komisiją

2016 04 15 6:00
Mantas Adomėnas: „Negalima apsimesti, kad nieko neįvyko, kai valdantiesiems neįtiko labiausiai Lietuvai nusipelnęs žmogus." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimas apsižiūrėjo, kad „pradingo“ pagal įstatymą turinti egzistuoti Laisvės premijų komisija. Ji išsivaikščiojo, kai pernai gruodį parlamentarai atsisakė skirti Laisvės premiją Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo (AT-AS) pirmininkui Vytautui Landsbergiui.

Iki kadencijos pabaigos likus pusmečiui Seimas ketina gaivinti Laisvės premijų komisiją. Nors jos narių, bent jau daugumos, nuomonė vargu ar turės įtakos sprendžiant, kam ateityje teikti apdovanojimą, politikai baiminasi pažeisti pačių priimtus teisės aktus. Laisvės premijų komisijos sudėtį Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) teikimu turi tvirtinti Seimas.

Marga sudėtis

ŽTK apsvarstė Laisvės premijų komisijos sudėtį, parengtam projektui pritarė keturi, prieš buvo trys komiteto nariai. Savo kandidatus į komisiją pasiūlė visos Seimo frakcijos, taip pat tokią teisę turinčios organizacijos, išskyrus didžiausią opozicinę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakciją. Iš viso į komisiją įrašyta 12 asmenų. Frakcijoms skirta po vieną vietą, tačiau Darbo partijos ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijos, formaliai žiūrint, turės po dvi, nes „darbietis“ Mečislovas Zaščiurinskas ir LLRA atstovė Rita Tamašunienė atstovaus Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijai.

Be jų, į Laisvės premijų komisiją pasiūlyti Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas, „tvarkietis“ Petras Gražulis, socialdemokratas Gediminas Kirkilas, „darbietis“ Petras Narkevičius, LLRA atstovas Juzefas Kvetkovskis, Mišrios Seimo narių grupės atstovas Povilas Urbšys, signatarai Nikolajus Medvedevas ir Saulius Pečeliūnas, Lietuvos jaunimo organizacijų atstovai Anatanas Malinauskas ir Mantas Zakarka.

Įpareigoja įstatymas

ŽTK pirmininkės Zitos Žvikienės teigimu, dabartinė Laisvės premijų komisija, pernai gruodį pasitraukus daugumai jos narių, negali priimti jokių sprendimų, tad „jos kaip ir nėra“. „Įstatymas numato, kad dar šią kadenciją komisija turi atlikti tam tikrus veiksmus – parašyti ir paskelbti kreipimąsi į visuomenę, raginantį siūlyti pretendentus Laisvės premijai gauti. Visus paruošiamuosius darbus reikia padaryti rugsėjo ir spalio mėnesiais“, – LŽ aiškino politikė. Pasak jos, šiuo įdirbiu naudosis jau kita, po Seimo rinkimų sudaryta komisija, kuri ir priims sprendimus dėl premijos skyrimo. Jei įstatyme nebūtų nurodyta konkrečių terminų, klausimą gal būtų galima spręsti kitaip. „Būtų keista, jei Seimas nevykdytų įstatymo“, – pripažino Z. Žvikienė. Ji vylėsi, kad svarstant projektą savo kandidatą į komisiją vis dėlto pasiūlys ir TS-LKD frakcija.

ŽTK vicepirmininko konservatoriaus Manto Adomėno nuomone, siūlomas projektas yra „labai kontroversiškas“. „Nenormalu, kai komisijoje nėra pagrindinės frakcijos, kuri labiausiai susijusi su Laisvės premijos vertybėmis, atstovo“, – LŽ sakė jis. Parlamentaro teigimu, tokia situacija susidarė Seimui atsisakius laikytis įstatymo ir skirti Laisvės premiją V. Landsbergiui.

M. Adomėnas mano, kad dabar komisija neturėtų būti tvirtinama. Kad ir kaip būtų, siūlomai sudėčiai jis žadėjo nepritarti. „Negalima apsimesti, kad nieko neįvyko, kai valdantiesiems neįtiko labiausiai Lietuvai nusipelnęs žmogus. Valdantieji Laisvės premiją absoliučiai sukompromitavo, ją, galima sakyti, reikia panaikinti“, – kalbėjo konservatorius.

Priminsime, kad kaip alternatyva Laisvės premijai V. Landsbergiui Sausio 13-ąją buvo įteiktas visuomeninių organizacijų įsteigtas „Lietuvos laisvės žinios“ ženklas.

Liko neįteikta

Laisvės premijų komisija pradėjo byrėti pernai lapkritį, kai Seimas neatsižvelgė į jos siūlymą premiją skirti AT-AS pirmininkui. Tokį valdančiųjų sprendimą įvertinusi kaip nepasitikėjimą komisija, pirmoji pasitraukė jos pirmininkė Irena Degutienė. Jos pavyzdžiu pasekė liberalė Dalia Kuodytė. Vėliau buvo pranešta dar apie penkių komisijos narių pasitraukimą. Seimo Etikos ir procedūrų komisija, pernai gruodį kelissyk nagrinėjusi su Laisvės premijos skyrimu susijusias peripetijas, rekomendavo jos apskritai niekam neskirti. Taip ir buvo padaryta – pirmą kartą per penkerius metus Laisvės premija liko neįteikta.

Laisvės premijos įstatymą Seimas priėmė 2011 metų rugsėjo 15 dieną. Ja siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą, kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą. Pagal įstatymą, komisija kasmet iki lapkričio 23 dienos turi Seimui pateikti išvadas apie atrinktą pretendentą premijai gauti. 5000 eurų dydžio premija Seimo nutarimu skiriama iki gruodžio 23 dienos. Laisvės premija ir „Laisvės“ statulėlė tradiciškai teikiama Sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"