TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimas – interesų apgultyje

2016 04 22 6:00
Agnė Bilotaitė: "Neretai, pasitelkiant konkrečius asmenis, galima suburti tam tikram interesui palankias ekspertų grupes. Tai nuteikia nelabai optimistiškai.“ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Įstatymus priiminėjančių Seimo narių sprendimus pastaraisiais metais siekė paveikti 10 registruotų lobistų ir 635 suinteresuotos grupės ar asmenys. Ekspertų teigimu, tokie duomenys atskleidžia, kad noras daryti įtaką parlamentarams – didžiulis, o oficialūs skaičiai tėra ledkalnio viršūnė, nes tikrasis poveikio mastas gali būti tik nuspėjamas.

Su korupcija kovojančios tarptautinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) sukurtoje Seimo stebėsenos svetainėje ManoSeimas.lt skelbiamais duomenimis, pasiūlymus parlamentarams teikiančių asociacijų ir kitų suinteresuotų asmenų šiuo metu yra 17 kartų daugiau nei registruotų lobistų, o daryti poveikį jie siekė 63 kartus dažniau. TILS, išanalizavusi per pastarąją Seimo kadenciją parlamento interneto svetainėje viešinamus dokumentus, nurodo, kad Seimui pasiūlymus teikė 10 iš 36 registruotų lobistų, 368 valdžios institucijos bei 635 suinteresuoti fiziniai ir juridiniai asmenys.

Ekspertų teigimu, dažniausiai įtakos siekiama energetikos, farmacijos ir sveikatos apsaugos, statybos bei alkoholio ir tabako gaminių rinkose, o įtaką sprendimus priimant daro asociacijos, ne pelno siekiančios organizacijos, įmonių savininkai, viešųjų ryšių agentūros. Pasak TILS atstovų, problema kyla dėl to, kad šiuo metu Seimo atstovai neprivalo pranešti apie gaunamus pasiūlymus teisės aktams, kai jie teikiami kitaip, nei oficialiai numatyta, taip pat tinkamai nedeklaruoja savo susitikimų su interesų grupių atstovais.

„Lietuvos įstatymų priėmimo proceso trūkumas yra tas, kad mes konkrečiai nežinome, kas „stovi“ už vieno ar kito projekto, iniciatyvos. Būna įtarimų, kad interesų grupės kartais pačios parengia įstatymų projektus, kurie įregistruojami kurio nors Seimo nario vardu, todėl visuomenė nesužino, kas iš tiesų lėmė sprendimus. Jau kurį laiką kalbame apie būtinybę sudaryti įstatymines galimybes pažiūrėti, kas vis dėlto iš tiesų teikia vieną ar kitą pasiūlymą konkrečiam Seimo nariui. Pagal tai būtų galima nustatyti, kas buvo tikrasis tam tikro teisės akto iniciatorius“, – LŽ sakė TILS projektų koordinatorius Paulius Murauskas.

Vytautas Nekrošius: „Lietuvoje yra problema, kad ėjimas pas politikus ir kalbėjimasis su jais bandomi nuslėpti, nors diskusija vyksta apie visai normalius dalykus."

Įtaka dešimtims įstatymų

TILS skelbia, kad aktyviausiai suinteresuotų asmenų kategorijoje, siekdami paveikti įstatymus, jau nebe pirmus metus veikia Lietuvos savivaldybių asociacija, siejama su poveikiu 127 teisės aktams, Teisės institutas (75 teisės aktai) ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas (35 teisės aktai).

Atidžiau panagrinėjus TILS duomenis, ryškėja ir kitos tendencijos. Jau kuris laikas, atstovaudamos savo narių interesams, ypač aktyviai su politikais bendradarbiauja įvairios pareigūnų profesinės sąjungos. Antai Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas per minimą laikotarpį bandė paveikti 12 įstatymų priėmimą, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija – 4 įstatymų, o Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga – vos vieno įstatymo.

Nors visuomenėje vyrauja įsitikinimas, kad didžiausią poveikį parlamentarų sprendimams daro savo interesų vedami verslininkai, TILS tyrimas atskleidžia, kad Lietuvos pramonininkų konfederacija darė įtaką 15 įstatymų priėmimui, Lietuvos verslo konfederacija siekė paveikti 17 įstatymų, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija – 9 įstatymų priėmimą. Kur kas aktyviau šioje srityje veikė įvairios asocijuotos struktūros. Lietuvos vaistinių asociacija siekė paveikti 20 įstatymų, Nacionalinė vaistų prekybos asociacija – 17 įstatymų, Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga – 13 įstatymų. Lietuvos bankų asociacija pateikė savo poziciją dėl 18 įstatymų, Lietuvos advokatūra – dėl 22 įstatymų, asociacija „Investuotojų forumas“– dėl 8 įstatymų priėmimo.

Įvairios visuomeninės organizacijos šioje srityje pasirodo kukliau. Tik Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija, kovojanti su žalingais įpročiais, pasireiškė 20 įstatymų svarstymo procese. Tuo metu Lietuvos tėvų forumas, kaip ir Nacionalinis aktyvių mamų sambūris, prisidėjo prie dviejų įstatymų leidybos proceso, Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija – prie vieno įstatymo.

Viešai paveikti įstatymų beveik nebandė ir įvairios advokatų kontoros, kurios teikė vos po vieną kitą pastabą dėl įstatymų. Už jas aktyvesni buvo net privatūs detektyvai: štai Kauno detektyvų agentūros direktorius Mikas Petrauskas siekė paveikti 2 įstatymų priėmimą, detektyvas Olegas Rimanas – keturių.

Veikia slapta

P. Murausko teigimu, TILS pateikiamos informacijos apie poveikiu įstatymams suinteresuotas grupes nereikėtų vertinti neigiamai: tai yra oficialiai užregistruoti interesų grupių veiksmai. Sekdama tokią informaciją, visuomenė bent jau gali žinoti, kas yra tas fizinis ar juridinis asmuo, kuris teikė vienokią ar kitokią pastabą.

„Sakyti, kad oficialiai daromas atskirų grupių poveikis yra savaime žalingas įstatymų priėmimui, būtų neteisinga. Tačiau labai svarbu užtikrinti, kad kiekvieno teisės akto svarstymo metu būtų sudarytos galimybės pasakyti savo nuomonę visoms suinteresuotoms grupėms, atlikta išsami siūlymų analizė, ir tik tada priimami sprendimai“, – aiškino TILS atstovas.

Pasak jo, kur kas rimtesnė problema – kiek iš tiesų yra bandoma paveikti įstatymų priėmimą kitais būdais, kurie nepatenka į oficialius Seimo registrus. P. Murausko teigimu, dar 2014 metais TILS atlikta šalies verslininkų apklausa parodė, kad šiuo metu Lietuvoje vyrauja neoficialūs įtakos darymo metodai, tokie kaip poveikis per pažintis, prisidėjimas prie politinių partijų ar jų rinkimų kampanijų veiklų, pokalbiai neoficialiuose susitikimuose. Apie 80 proc. stambiųjų verslininkų nurodė girdėję apie tokius atvejus.

Teisininkas Liudvikas Ragauskis, vienas iš oficialiai registruotų lobistų, tikino, jog ir oficialiai įstatymų priėmimo procese dalyvaujantys asmenys ar organizacijos bet kuriuo atveju siekia paveikti politikus. „Kitas dalykas, kad oficialiai registruoti lobistai Lietuvoje sudaro apie 5 proc. visų asmenų, siekiančių paveikti įstatymų leidėjus. Likusieji 95 proc. – „pilkojoje“ zonoje esantys interesų grupių atstovai. Dar gerai, kad dalis jų fiksuojami stebint teisės aktus, kuriems jie teikia pasiūlymus, bet pagrindinė lobistinė veikla nėra viešai matoma. Neretas atvejis, kai įvairių interesų grupių pasiūlymai teikiami kurio nors Seimo nario vardu, nefiksuojant, kas už jo stovi. Kalbant apie tokį neoficialų poveikį, prie grupės, kurioje fiksuojami įstatymų leidyba suinteresuoti asmenys, reikėtų pridėti dar kokį šimtą interesų grupių, kurių viešumoje nematyti“, – teigė jis.

Interesas – vienam komitetui

Seime didžiausią aktyvumą, bendradarbiaudamas su grupėmis, siekiančiomis daryti poveikį įstatymų priėmimui, TILS duomenimis, rodo parlamentinis Sveikatos reikalų komitetas (SRK): jo nariai bendradarbiavo net su 20 neetatinių ekspertų, siekiančių paveikti daugiau kaip 130 teisės aktų.

Parlamentinės Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė tokią situaciją pavadino „labai įdomia“. „Kalbant atvirai, reikėtų pasakyti, kad Seimo SRK kompetencijos apima labai jautrią sritį – gydymą, farmaciją, medicinos įrangą, kur veikia labai dideli pinigai ir daugybė suinteresuotų grupių, neretai konkuruojančių tarpusavyje. Jei viskas daroma skaidriai, jei į komitetą kviečiami visi pageidaujantys ekspertai, siūlant įsitraukti į įstatymo rengimą, viskas yra gerai. Tačiau neretai, pasitelkiant konkrečius asmenis, galima suburti tam tikram interesui palankias ekspertų grupes. Tai nuteikia nelabai optimistiškai“, – teigė politikė.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Vytautas Nekrošius LŽ teigė nematantis blogybės, kad atskiros asociacijos ar kitos interesų grupės siekia daryti poveikį įstatymų priėmimui, kai tai fiksuojama viešai ir nepažeidžiant įstatymų.

„Lietuvoje yra problema, kad ėjimas pas politikus ir kalbėjimasis su jais bandomi nuslėpti, nors diskusija vyksta apie visai normalius dalykus. Visa tai turėtų būti daroma viešai, kad visi apie tai žinotų, girdėtų ir darytų išvadas“, – nurodė jis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"