TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LIETUVA

Seimas iškepė antrą biudžeto dublį

2014 12 12 6:00
Nelaukdama etikos sargų žodžio Loreta Graužinienė apsisprendė iš naujo teikti biudžetą, kad parlamentarai dėl jo perbalsuotų. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Tarp procedūrų pasiklydę tautos išrinktieji pirmą kartą per nepriklausomos valstybės gyvavimo 25-metį valstybės biudžeto įstatymą buvo priversti priimti du kartus.

Patobulintas ateinančių metų biudžeto variantas, dosnesnis kultūros darbuotojams, moksleiviams ir žemdirbiams, suminkštino Seimo opozicijos širdis. Kitaip negu prieš savaitę, balsavusiųjų “prieš” sumažėjo perpus, skeptikai papildė susilaikiusiųjų gretas. Nors Seimas nepagailėjo lėšų liberalų idėjoms finansuoti, šie nepakeitė kritinės nuomonės apie biudžetą. Jų pavyzdžiu pasekė dalis konservatorių, kiti – susilaikė. 2015 metų biudžetą valdantieji vadino teisingu, subalansuotu ir “gana socialiai orientuotu”. Opozicija pasigedo žvilgsnio į ateitį, apgailestavo, kad numatyti finansai nepalengvins dirbančių gyventojų ir pensininkų gyvenimo.

Rado šaltinių

Praėjusią savaitę tvirtindami biudžetą Seimo nariai įpareigojo Vyriausybę rasti papildomus 90 mln. litų žemdirbiams, mokiniams ir kultūros darbuotojams. Tačiau iš kur paimti tokią sumą, konkrečiai nenurodė. Pagal galiojančią tvarką pritarus šiems siūlymams priimant biudžeto įstatymą pranešėjas turėjo prašyti pertraukos projektui suredaguoti. To nebuvo padaryta. Opozicija dėl pažeidimų priimant biudžetą kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją. Nelaukdama etikos sargų žodžio Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė apsisprendė iš naujo teikti biudžetą, kad parlamentarai dėl jo perbalsuotų. Laikantis procedūrų vakarykščio rytinio plenarinio posėdžio pradžioje buvo padaryta pusvalandžio pertrauka, per kurią Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) sustygavo pateiktas pataisas ir nurodė jų finansavimo šaltinius.

Daugiau kaip šimtas parlamentarų pritarė, kad 26 mln. eurų (90 mln. litų) kultūros darbuotojų atlyginimams didinti, moksleivių popamokinės veiklos krepšeliams finansuoti ir žemdirbiams pagelbėti būtų paimti iš akcizo mokesčio, mat jo surinkimą viliamasi pagerinti. Kitas šaltinis - sumažinti Finansų ministerijos asignavimai. Iš akcizų kitais metais ketinama papildomai surinkti 14,25 mln. eurų (49,3 mln. litų), o Finansų ministerijos asignavimus, įskaitant ir valstybės skolos administravimą, nuspręsta apkarpyti 11,584 mln. eurų (40 mln. litų).

Pykosi dėl nuopelnų

Biudžeto priėmimo procedūrą lydėjo tradicinis valdančiųjų ir opozicijos žodžių mūšis. Kalbos sukosi apie tai, kaip ankstesnė valdžia nuskurdino valstybę, o dabartinė kelia ją iš griuvėsių. Alyvos į ugnį šliūkštelėjo konservatorius Rimantas Dagys. Jis konstatavo, kad biudžetas finansuojamas pensininkų sąskaita, ir piktinosi, jog valdantieji nesutinka grąžinti sumažintų pensijų vienu ypu. “Jūs tiesiog nenorite, mėtote žmonėms po kauliuką”, - rėžė konservatorius. “O kas pensijas atėmė – mes ar jūs? Kas sumažino atlyginimus? Mes viską grąžiname. Jūs į šešėlį įstūmėte ekonomiką, mes iš šešėlio ištraukėme daugiau kaip pusę milijardo”, - atkirto BFK pirmininkas socialdemokratas Bronius Bradauskas. Pasak jo, biužetas subalansuotas ir priimtas taip tvarkingai, kad net vertybinių popierių rinka nesureagavo. Tačiau BFK vicepirmininkas liberalas Kęstutis Glaveckas patikslino, jog “normaliame pasaulyje” vertybinių popierių rinka paprastai reaguoja į biudžetą, kad ir koks jis būtų – geras ar blogas. Šiuo atveju, anot jo, peršasi viena išvada - “verslui iš esmės beveik neįdomu, kas čia darosi, išskyrus mokestinę dalį”. “Mokestinės dalies beveik nekoregavome, palikome tą pačią“, - pridūrė K. Glaveckas.

Pamiršti mokesčių mokėtojai

Kad biudžetas turi trūkumų, sutiko ir “darbietis” Kęstutis Daukšys. Tačiau, jo žodžiais, pavyko rasti pinigų pensijoms, kultūrai, žemės ūkiui. “Biudžetas įtemptas, bet, tikiuosi, jis bus vykdomas sėkmingai”, - vylėsi politikas. Socialdemokratas Vytautas Saulis stebėjosi, kodėl liberalai, džiaugęsi, jog buvo pritarta jų siūlymams, patys už juos nebalsavo. Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis tvirtino neprisimenąs tokio atvejo, kad biudžeto svarstymui ir priėmimui būtų buvę taip nepasirengta. “Keista, kai tai vyksta 25-aisiais valstybės gyvavimo metais”, - sakė jis. Ir kartu pasidžiaugė, kad didėja finansavimas krašto apsaugai bei įvedamas neformalaus ugdymo krepšelis. “Tačiau mažiausia dėmesio biudžete skiriama dirbantiems ir mokesčius mokantiems žmonėms, kurie vos suduria galą su galu”, - pabrėžė E. Masiulis, linkėdamas Vyriausybei rūpintis ne vien socialinėmis išmokomis. Konservatorius Jurgis Razma ragino kolegas prieš Kalėdas kalbėti pozityviau. “Geriau biudžetas su trūkumais, nei kad visai jo nebūtų”, - teigė jis ir dar kartą kvietė diskutuoti dėl pensijų grąžinimo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"